Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-280-396/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-05
Bylos Nr.
1S-280-396/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65447-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Kęstutis Jucys, Regina Pocienė
Kaltinamasis
M. N.
Byla Nr. 1S-280-396/2018
Proceso Nr. 1-01-1-65447-2017-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 16 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą tuo, kad 2017 m. gruodžio 16 d. apie 00 val. 30 min., tėvo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu su savo tėvu R. N., tyčia peiliu tris kartus dūrė jam į pilvo sritį, tokiu būdu padarė pilvo durtines žaizdas su kepenų, plonųjų žarnų ir storųjų žarnų pažeidimu, kraujo išsiliejimu į papilvės ertmę ir taip sunkiai sužalojo savo šeimos narį – tėvą R. N., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. N. 2017 m. gruodžio 16 d. buvo laikinai sulaikytas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartimi M. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kaltinamajam M. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio vykdymą.

Šalies argumentai

4. Kaltinamasis M. N. skunde prašo paskirti jam vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.

4.1. Skunde nurodo, kad po įvykio pats iškvietė policijos pareigūnus ir medicininę pagalbą, savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažįsta. Tvirtina, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų.

4.2. Pažymi, kad iki suėmimo gyveno su gyvenimo drauge, augina mažamečius dvynukus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

4.3. M. N. skunde tvirtina, kad paskirtos bausmės nevengs. Kaltinamojo nuomone, skundžiamos nutarties išvada, kad paleistas iš suėmimo bėgs (slėpsis) nuo teismo, grindžiama nepagrįstais argumentais ir prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. N. skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kaltinamajam M. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

7. Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, baudžiamosios bylos duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

7.1. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. paties kaltinamojo M. N., nukentėjusiojo R. N., liudytojos B. P. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokolai, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

8. Apygardos teismas pratęsė kaltinamajam M. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10. M. N. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, o gresiančios bausmės griežtumas yra reikšmingas veiksnys vertinant pabėgimo pavojų.

10.1. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas M. N. suėmimo terminą, tinkamai įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Baudžiamosios bylos duomenimis M. N. turi gyvenamąją vietą, nuo 2017 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis praeityje darė nusikaltimus ir buvo teistas, baustas administracine tvarka. Inkriminuojamą veiką jis kaltinamas padaręs būdamas neblaivus, be to nusikalstama veika galimai padaryta prieš tėvą. Kaltinamasis skunde nurodo, kad turi draugę, su kuria susilaukė vaikų, tačiau B. M. vaikų gimimo įrašuose duomenų apie jų tėvą nėra (t. 3, b. l. 73, 74). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. N. nėra saistomas tokiais socialiniais ryšiais, kurie atsižvelgiant į jam gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, galėtų jį sustabdyti nuo ketinimo bėgti ar slėptis. Vien gyvenamosios vietos ir darbinių santykių turėjimas negali būti vertinamas kaip veiksnys, reikšmingai mažinantis bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę.

10.2. Teisėjų kolegija įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, M. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

10.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

10.4. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

10.5. Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam M. N. pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. M. N. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Pagal bylos duomenis M. N. teistas būdamas nepilnamečiu, baustas administracinėmis nuobaudomis. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad jis linkęs pažeisti įstatymus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, ir skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas M. N. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

10.6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po įvykio M. N. pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį, taip pat, jog apklausiamas savo kaltės neneigė, dėl savo poelgio gailisi, tačiau tokios aplinkybės, nors yra gana svarbios, vis tik nėra tiek reikšmingos ir nepaneigia tikimybės, kad būdamas laisvėje M. N.gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Tuo pačiu pažymėtina, kad paminėtos aplinkybės labiau svarbios baigiamuoju teismo aktu sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, o ne vertinant, ar kaltinamasis, paleistas iš suėmimo, gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ar daryti naujus nusikaltimus.

10.7. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už M. N. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

10.8. Kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

10.9. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teisėjų kolegija, įvertinusi M. N. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumą, tvirtų socialinių ryšių nebuvimą, galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje kita, švelnesne kardomąja priemone, tame tarpe intensyvia priežiūra, namų areštu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo M. N. teises, tačiau šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo M. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria kaltinamajam M. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėKęstutis JucysRegina Pocienė