Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjo (išieškotojo) G. N. pareiškimo dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė J. B., bendraturtis D. B., antstolė Angelė Kvaraciejienė, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. lapkričio 11 d. gautas pareiškėjo (išieškotojo) G. N. pareiškimo dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Teismas, procesinio dokumento priėmimo klausimą, privalo spręsti pagal pareiškime nurodytas aplinkybes. Jau šioje civilinio proceso stadijoje teismas turi išspręsti ir klausimą, ar pareiškimas yra teismingas teismui kuriame jis reiškiamas.

Pareiškimą atsisakoma priimti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Angelės Kvaraciejienės kontoroje yra vykdomas vykdomasis raštas Nr. (0133/21/00970) dėl 5 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Alytus, išieškotojo G. N. naudai. Antstolė 2022 m. spalio 20 d. pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje.

Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kreipėsi į teismą CPK 667 straipsnio pagrindu – pasiūlius antstolei. Pareiškėjui pasirinkus savo teisių gynimo būdą, įtvirtintą CPK 667 straipsnyje, pareiškimo teismingumas nustatomas pagal CPK 594 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepadarė klaidos, nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą, iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę. Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomąjį raštą priėmusios antstolės Angelės Kvaraciejienės kontora yra adresu Pulko g. 40-1, Alytus, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo pareiškimas nėra teismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Išaiškintina pareiškėjui, kad pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo jis turi teisę pareikšti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo (išieškotojo) G. N. pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė J. B., bendraturtis D. B., antstolė Angelė Kvaraciejienė.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus atskirąjį skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.