- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 1S-230-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00170-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo G. E., teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 17 d. priimto nutarimo Nr. 64-PR-125 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014-06-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. – 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-06-04, bausmės pabaiga – 2017-12-01.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-12-17 nutarimu Nr. 64-PR-125 nutarta taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. nuteistajam neatlikus 1 metų 11 mėnesių 14 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-12-17) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-01-12 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, konstatavęs, jog G. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. S. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Komisijos nutarime išdėstytus motyvus. Pažymėjo, kad būdamas pataisos įstaigoje jis elgiasi tinkamai, yra drausmingas, nepažeidinėja nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, lanko reabilitacijos programas. Teigia, kad yra pasitaisęs bei nelinkęs daugiau nusikalsti. Prašo įvertinti jo pastangas ir suteikti galimybę anksčiau laiko išeiti į laisvę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015-12-11 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. S. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 43 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, byloje nenustatyta.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos programose – asmenų rengiamų paleidimui iš laisvės atėmimo vietos teisinio ir socialinio švietimo, mąstymo konstruktyvumo ir pozityvumo ugdymo, darbo rinkos užsiėmimuose. Pataisos įstaigoje mokosi, lanko mokyklą, yra paskatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi leistų spręsti apie akivaizdžiai sumažėjusią kriminogeninių veiksnių įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikai. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu vis dar išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančiu veiksniu, tačiau jokiose programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, G. S. nedalyvavo. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų dėjęs pastangas šį veiksnį, galintį lemti pakartotinį nusikalstamumą, pašalinti. Akivaizdu, jog nuteistajam stinga gebėjimų atskirti turimas problemas ir jas efektyviai spręsti. Toks nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip rodantis pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką.
Nors G. S. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau bausmės atlikimo metu jis kartą buvo drausmintas, už nustatytos tvarkos pažeidimus jam skirtas papeikimas, kas neleidžia daryti išvados apie jo elgesio itin teigiamą korekciją. Be to, iš ankstesnių G. S. teistumų matyti, kad nuteistasis naujas nusikalstamas veikas yra padaręs bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai manyti, jog ankstesnės jo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs integruotis į visuomenę taip, kad nekeltų jai pavojaus.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis G. S. padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo G. S. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.