- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-21
- Bylos Nr.
- A-756-1893-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. V.
- Atsakovas
- Lukiškių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant J. V. , dėl sprendimo pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TIK) administracijos 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 22-1381, įpareigojant atsakovo administraciją suteikti jam ilgalaikius asmeninius dviejų parų pasimatymus su sutuoktine J. V. . Nurodė, kad Lukiškių TIK jam nepagrįstai tokie pasimatymai nesuteikiami. Bylą tiriantis prokuroras ir teismas leidimus pasimatymams pareiškėjui suteikia, tačiau atsakovo administracija įstatyminio pagrindo suteikti asmeninius ilgalaikius pasimatymus pareiškėjui nesuranda. Pareiškėjo nuomone, Kardomojo kalinimo įstatymas negali kaltinamojo bausti ar auklėti, nes tai nėra kriminalinės bausmės taikymas. Pareiškėjas, neturėdamas fiziologinio ryšio su sutuoktine, yra kankinamas fiziologiškai ir psichologiškai, dėl to patiria išgyvenimus. Kardomojo kalinimo įstatymo normos, kuriomis remiasi atsakovas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatoms ir negali būti pagrindu atmesti pareiškėjo prašymą. Bausmių vykdymo kodekso normos leidžia pareiškėjui gauti ilgalaikius, dviejų parų pasimatymus. Atsakovo sprendimas taip pat negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsniui.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius kalėjimas pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d., 2007 m. lapkričio 13 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2007 m. lapkričio 15 d. Kardomojo kalinimo įstatymo 16 straipsnyje suimtiesiems ilgalaikių pasimatymų suteikimas nenumatytas. Teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintų Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 123 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija gali leisti pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis kaltinamiesiems tik tuo atveju, jeigu gaunamas bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimas. Ši tvarka taikoma ir nuteistiesiems, perkeltiems iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Įstatymo nustatyta pasimatymų trukmė – iki dviejų valandų. Taisyklių 124 punktas nustato, kad atsižvelgiant į teismo nuosprendžiu paskirtos pataisos darbų įstaigos režimo rūšį ir vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu bei šių taisyklių nuostatomis, trumpalaikių pasimatymų, kurio vieno trukmė pagal įstatymą – iki 4 valandų ir ilgalaikių pasimatymų, kurių trukmė pagal įstatymą – iki 2 parų, skaičius ribojamas šiems nuteistiesiems laisvės atėmimu: kurie įstatymų nustatyta tvarka palikti tardymo izoliatoriuose dirbti ūkio darbus; kurie palikti tardymo izoliatoriuose arba perkelti į juos iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę. Šie teisės aktai nenumato galimybės išimties tvarka skirti ilgalaikį pasimatymą suimtiesiems.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 22-1381 ir T. V. 2007 m. rugpjūčio 27 d. prašymą suteikti jam ilgalaikį dviejų parų pasimatymą su sutuoktine J. V. perdavė atsakovo administracijai svarstyti iš naujo.
Teismas nustatė, kad tuo metu, kai kreipėsi dėl ilgalaikio dviejų parų pasimatymo suteikimo, pareiškėjas Lukiškių TIK buvo tuo pagrindu, kad yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje ir jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau jam ši priemonė buvo taikyta kaip nuteistajam, atliekančiam bausmę pagal teismo nuosprendį, dėl būtinumo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitoje baudžiamojoje byloje (teismo sankcionuotas Vilniaus apygardos prokuratūros 2007 m. birželio 15 d. nutarimas dėl nuteistojo T. V. perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į Lukiškių TIK (b. l. 13)). T. V. yra nuteistas 2006 m. birželio 19 d. teismo nuosprendžiu ir pagal šį nuosprendį, nors jis dar ir nebuvo įsiteisėjęs, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.
Kardomojo kalinimo įstatymo 16 straipsnyje numatyta galimybė kaltinamiesiems suteikti (esant bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimui) dviejų valandų trukmės pasimatymus. Atsisakydama suteikti pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą, atsakovo administracija neatsižvelgė į tai, kad T. V. yra ne tik kaltinamasis vienoje baudžiamojoje byloje, bet tuo pačiu jis yra ir nuteistasis kitoje baudžiamojoje byloje, taigi jo padėtis yra kitokia. Vadovaujantis Kardomojo kalinimo įstatymo 1 straipsniu, šis įstatymas nustato asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, taip pat asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir sąlygas. Tai, kad nuteistieji gali būti laikomi kardomojo kalinimo įstaigose, numato ir Kardomojo kalinimo įstatymo 6 straipsnio nuostatos. Šiame straipsnyje numatyta, kad kardomojo kalinimo vietose taip pat gali būti laikomi nuteisti laisvės atėmimu asmenys, palikti tardymo izoliatoriuje arba perkelti į jį iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl jų bylų nagrinėjimo teisme. Atsakovas privalėjo įvertinti dvejopą pareiškėjo padėtį. Kardomojo kalinimo įstatymo 16 straipsnis, kuriuo rėmėsi atsakovas ginčijamame atsakyme, reglamentuoja trumpalaikių pasimatymų suteikimą tik kaltinamiesiems. Tuo pačiu šis straipsnis nukreipia į Teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintas Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisykles, kuriose pasimatymų suteikimas nuteistiesiems reglamentuojamas plačiau nei įstatyme, ir šis reglamentavimas atitinka Bausmių vykdymo kodekso reikalavimus. Taisyklių 124 punktas leidžia skirti ilgalaikius pasimatymus, tačiau jų skaičius ribojamas. Taisyklių 124.2 punkte numatyta, kad asmenims, kurie perkelti į tardymo izoliatorių iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl jų nagrinėjimo teisme, gali būti suteikti ir ilgalaikiai pasimatymai. Nuteistiesiems, nurodytiems Taisyklių 124 punkte, jeigu tardymo izoliatoriuje nėra sąlygų suteikti ilgalaikį pasimatymą, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas dviem trumpalaikiais pasimatymais (Taisyklių 125 p.). Nuteistųjų, perkeltų į tardymo izoliatorių, pasimatymų tvarką tardymo izoliatoriuose reglamentuoja ir Taisyklių 127 ir 128 punktai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 27 d. prašymas Lukiškių TIK administracijos 2007 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 22-1381 išspręstas neteisingai, pritaikius vien Kardomojo kalinimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas, liečiančias kaltinamuosius, neatsižvelgiant į tai, kad T. V. taip pat yra ir nuteistasis. Atsakovas privalo T. V. prašymą išnagrinėti iš naujo ir pasisakyti, kodėl jam negali būti taikomos Taisyklių 124 punkto ir 124.2 punkto nuostatos bei dėl galimybės Lukiškių TIK suteikti ilgalaikį pasimatymą (Taisyklių 125 p.).
Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, jo teisių ir laisvių suvaržymo. Pažymėjo, kad kardomoji priemonė – suėmimas – pareiškėjui taikyta remiantis teismų sprendimais, o įstatymas numato galimybę laisvės atėmimu nuteistą asmenį perkelti į tardymo izoliatorių.
III.
Apeliaciniu skundu T. V. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, įpareigojant Lukiškių tardymo – izoliatoriaus kalėjimo administraciją sudaryti sąlygas ir suteikti pareiškėjui priklausantį ilgalaikį dviejų parų pasimatymą su sutuoktine J. V. . Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Apeliantas mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime išdėstytais motyvais panaikinęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos sprendimą turėjo įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą, kuris jam priklauso pagal Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 141 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į pareiškėjo statusą bei esant visiems būtiniems leidimams nėra pagrindo jo prašymo dėl ilgalaikio pasimatymo netenkinti.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad įstaigos 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. 22-1381 atsisakyti T. V. suteikti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine buvo priimtas pagrįstai ir neturėtų būti panaikintas. Apeliaciniame skunde dėstomi šie argumentai:
1. Pareiškėjo atžvilgiu Taisyklių 124.2 punktas negalėjo būti taikomas, kadangi tuo momentu, kai jis kreipėsi į Lukiškių TIK su prašymu dėl ilgalaikio pasimatymo, 2006m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo T. V. buvo nuteistas laisvės atėmimu 12 metų už padarytas nusikalstamas veikas, įsiteisėjęs dar nebuvo, o byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka. Į (duomenys neskelbtini) pataisos namus pareiškėjas išvyko, parašęs sutikimą dėl jo išvežimo, nuosprendžiui dar neįsiteisėjus (Baudžiamojo proceso kodekso 315 str. 2 d.). Taigi nuteistuoju pagal visus procesinius ir procedūrinius reikalavimus pareiškėjas ginčui aktualiu metu negalėjo būti laikomas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nutarta kaltinamajam T. V. pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą (vėliau buvo priimtos dar kelios nutartys, kurios numatė pratęsti suėmimo terminus). Suimtiesiems asmenims ilgalaikis iki dviejų parų pasimatymas jokiuose teisės aktuose nenumatytas.
3. Lukiškių TIK nėra įrengta patalpų, skirtų ilgalaikiams pasimatymams, todėl tokie pasimatymai izoliatoriuje nėra suteikinėjami, o pagal Taisyklių 125 punktą pakeičiami į du trumpalaikius pasimatymus. Nors T. V. padėtis dėl dvejopo statuso šioje situacijoje yra neaiški, atsakovo nuomone, pareiškėjo, kaip suimtojo, statusas yra aukštesnis, negu kaip nuteistojo, perkelto į tardymo izoliatorių atlikti papildomiems tyrimo veiksmams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas prašo jį atmesti.
Atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo J. V. prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas skundžia Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 22-1381, kuriuo buvo atsisakyta T. V. suteikti ilgalaikį dviejų parų pasimatymą su sutuoktine J. V. . Tokį sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis Kardomojo kalinimo įstatymo 16 straipsniu, kuris kalinamiesiems pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis, esant bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimui, numato tik trumpalaikio pasimatymo (iki dviejų valandų) metu (b. l. 10).
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. buvo nuteistas 2006 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, tačiau nuosprendžiui dar neįsiteisėjus (jis buvo apskųstas apeliacine tvarka), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas 2007 m. birželio 15 d. sankcionavo Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro tos pačios dienos nutarimą dėl nuteistojo T. V. perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą (b. l. 13). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartimi T. V. , kaip įtariamajam baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-028-04, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 14-15). Vėliau kardomasis kalinimas jam buvo tęsiamas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. ir 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimis (b. l. 16-18, 40-41). Taigi, T. V. į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą (t.y. kardomojo kalinimo vietą) iš pataisos darbų įstaigos buvo perkeltas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, kurioje jam parinkta kardomoji priemonė suėmimas, Baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio, Kardomojo kalinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnio nuostatų pagrindu. Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178, taikomos ir nuteistiesiems, perkeltiems iš pataisos darbų įstaigų dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (Taisyklių 1.3 p.). Taigi, nuteistieji laisvės atėmimo bausmėmis, kuriems nuosprendžiai neįsiteisėjo, ir (ar) nuteistieji, kuriems atliekant laisvės atėmimo bausmes paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, turi tokią pačią teisinę padėtį, kaip ir asmenys, kuriems vykdoma kardomoji priemonė – suėmimas. Priešingu atveju kardomajame kalinime esantis asmuo, kuris anksčiau nebuvo padaręs nusikaltimo ir nebuvo nuteistas laisvės atėmimu, atsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje nei asmuo, jau nuteistas laisvės atėmimu, kuriam kitoje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje svarbu yra tai, kad pareiškėjui, kaip įtariamajam baudžiamojoje byloje, yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir būtent dėl šios priežasties jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime. Todėl jam, kaip kardomajame kalinime esančiam įtariamajam šiuo atveju ir taikomos visos kardomosios priemonės – suėmimo – sąlygos bei laikymo jame tvarka, apribojanti tam tikras asmens teises ir laisves, siekiant užtikrinti savalaikį ir netrukdomą baudžiamosios bylos ištyrimą, eliminuojant bet kokią galimybę perduoti kitiems asmenims informaciją, galinčią pakenkti objektyviam bylos ištyrimui ir pan. tad aplinkybė, kad pareiškėjas yra nuteistasis kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėjamo ginčo sprendimui esminės reikšmės neturi.
Kardomojo kalinimo įstatymo 16 straipsnis ir Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 123 punktas, gavus bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimą, suteikia kardomajame kalinime esantiems asmenims teisę į trumpalaikį, iki dviejų valandų, pasimatymą su giminaičiais arba kitais asmenimis. Tačiau ilgalaikio pasimatymo galimybė šiuo atveju nėra numatyta. Bet kuri kardomoji priemonė yra procesinės prievartos priemonė, tad jos paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą. Tačiau, atsižvelgiant į kardomojo kalinimo (suėmimo) kaip kardomosios priemonės paskirtį, nustatytą Baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad anksčiau minėtas kardomajame kalinime esančių asmenų pasimatymų teisinis reglamentavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio (draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes), Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalies (kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas) bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio (niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas) reikalavimų. Ilgalaikių pasimatymų ribojimas kardomojo kalinimo metu nelaikytinas asmens kankinimu, jo orumo žeminimu ar žiauriu elgesiu, taip pat ir to asmens ir jo šeimos privataus gyvenimo negerbimu minėtų teisės normų nuostatų prasme.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net nuteistiesiems, paliktiems tardymo izoliatoriuose dirbti ūkio darbus, perkeltiems iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, ar kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę, turintiems teisę į ilgalaikius pasimatymus (Taisyklių 124 p.), nesant tardymo izoliatoriuje sąlygų suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas dviem trumpalaikiais pasimatymais (Taisyklių 125 p.). Atsakovo atstovės argumentas, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime nėra sąlygų ilgalaikiams pasimatymams, byloje nepaneigtas. Tad pareiškėjui, net ir turint teisę į ilgalaikį pasimatymą, minėtame tardymo izoliatoriuje toks pasimatymas negalėtų būti suteiktas dėl objektyvių priežasčių. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu pareiškėjas jau yra grąžintas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, taigi atsakovo sprendimo pakeitimas pareiškėjo prašomu būdu (įpareigojant atsakovą suteikti pareiškėjui ilgalaikius dviejų parų pasimatymus Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime) net nebegalėtų būti įgyvendintas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo naikintinas, priimant kitą sprendimą: pareiškėjo skundą atmesti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo T. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.