- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 1-2783-806/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00405-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- A. Ž., Z. M.
- Advokatai
- Algirdas Grinevičius
- Kategorijos
nukentėjusiesiems A. Ž. ir Z. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2014-02-14 apie 18.30 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, t.y. savavališkai įėjęs į kaimynų butą Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. pareikalavus išeiti, jis sugriebė A. Ž. už kaklo ir pradėjo ją smaugti, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, o išsilaisvinus bei jį išvijus už buto durų, jis spardė duris ir vėl brovėsi į vidų,
tęsdamas nusikalstamą veiką, V. L. 2014-02-14 apie 19.00 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo koridoriuje prie butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. keikėsi necenzūriniais žodžiais, o nukentėjusiajam V. M. paprašius nurimti, jis tyčia nukentėjusiajam, besilaikančiam už durų staktos, trenkė durimis per dešinės rankos pirštus, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, po ko į koridorių išėjus Z. M. ir jam papriekaištavus, jis, plastikiniu virduliu 2 kartus sudavė nukentėjusiajai per galvą, tuo padarydamas Z. M. muštinę žaizdą pakaušyje, o šiai bandant užsidengti galvą ranka, dar vieną kartą sudavė per kairę ranką, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajai Z. M. sveikatą, po ko iš buto išbėgusiai A. Ž., vieną kartą virduliu sudavė per galvą, vieną kartą kumščiu smogė į kairį skruostą, sudavė į kairį petį bei koja spyrė nukentėjusiajai į dešinę koją ties keliu, dėl ko nukentėjusioji A. Ž. patyrė fizinį skausmą, o tuo metu V. M. ėmus jį raminti, šis sudavė smūgį nukentėjusiajam į krūtinės sritį, ko pasėkoje šis nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą, nugarą, bei patyrė fizinį skausmą, tada prispaudė nukentėjusiąją Z. M. prie sienos ir laikė už pečių, dėl ko nukentėjusioji Z. M. pajuto fizinį skausmą.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. L. parodė, kad išgėręs grįžo, prieš tai gėrė prie parduotuvės, mašinoje degtinę gėrė, 0,7 l dviese išgėrė. Tada jis, V. L. parėjo namo. Draugas jam dar butelį vieną buvo nupirkęs, 0,5 l tūrio, su juo nuėjo pas kaimynę. Durys buvo atidarytos. Konfliktas kilo, kad jis užėjo pas kaimynę. Jis, V. L. viską atsimena, jei būtų girtas, neatsimintų. Jis labai gailisi ką padarė tą vakarą. Parėjo namo, turėjo butelį degtinė ir užėjo pas Z., kad išgerti kartu butelį. Ji pasakė jam išeiti, jį išvijo. Pas Z. užėjo, o A. jį išvijo. Z. virduliu jis, V. L. davė. A. jam pirmam uždavė su keptuve. Po to jis, V. L. paėmė virdulį, išbėgo Z., jai per klaidą pataikė į galvą. Taikė A. Po to namo išėjo. Buvo dar Z. vyras. Jį pastūmė virtuvėje. Nespyrė niekam. Kaltinamajame akte prirašyta ko nebuvo. Jis, V. L. nematė ar senukas nukrito ant žemės. Nesikeikė užėjęs. Durimis niekam netrenkė. Elektrinis virdulys buvo. Buvo du virduliai ir keptuvė. Antras koridoriuje stovėjo. Jis, V. L. buvo vieną virdulį paėmęs. Antrą A. buvo paėmusi. Jam, V.L. A. taip pat pramušė antakį ir galvą. Jis V. L. nukentėjusiajai nespyrė, viską atsimena. V. M. pastūmė koridoriuje, negali pasakyti kodėl, neturėjo jokio tikslo. Pastūmus jis nukrito ant žemės, nematė ar pats atsikėlė. Nematė ar atsitrenkė į ką nugriuvęs. Pataikė senutei į galvą vieną kartą. Taip, jis pastūmė Z. Užeidavo pas nukentėjusiąsias ankščiau. Iš ryto su jomis išgėrė vyno butelį. Pripažįsta kaltu, kad užėjo ir senutei uždavė virduliu ir senuką pastūmė, dėl to gailisi.
Teisėjai pagarsinus kaltinamojo V. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 4 d. tvarka), kai jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo drauge L. V.. Minėtu adresu jis gyvena apie 8 metus. Butas priklauso jo draugei L. Su gyventojais gyvenančiais ketvirtame aukšte, jis sutaria įvairiai su vienais gerai, o su kitais nekaip, nes jie „ neturi akies ant jo“. 2014-02-14 apie 13.00 val., laiko tiksliai pasakyti negali, jo kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) bute, gavo pensiją, todėl jam davė pinigų, kad jis nueitų ir nupirktų vyno. Jis nupirko 3 butelius vyno ir juos gėrė kartu. Gėrė jis, Z. ir V., o jų dukros A. tuo metu nebuvo. Išgėrę išsiskirstė, t.y. jis išėjo į savo butą. Jo ir kaimynės butas yra kaip bendrabutis, t.y. jie dalijasi vienu tualetu ir vonia bei bendru mažu koridoriuku. Būnant namuose, jam paskambino draugas, kuris pakvietė išeiti į lauką. Išėjus jam į lauką, su draugu jie nusprendė išgerti degtinės. Šnekučiuojantis, jie išgėrė baltos degtinės, 0,5 litro ir išsiskyrė. Kai jis įėjo į savo ir kaimynų bendrą koridoriuką, kaimynų durys buvo atidarytos ir iškart A. pradėjo ant jo šaukti, kam jis parnešė vyno jos tėvams, t.y. Z. ir V. A. griebė koridoriuje stovintį nuo kėdės arbatinuką – virdulį, kuris buvo plastmasinis baltos spalvos ir trenkė juo jam į veidą, į galvą. Apie penkis smūgius, o gal ir daugiau. Jis tada bandė gintis, todėl jai rankomis paėmė už rūbų, ties krūtine, norėjo ja nuraminti. Po to išėjo Z., kuri bandė gal viską nuraminti, bet jai nepavyko, todėl ji pradėjo jį keikti bei ėmė jam daužyti į galvą, smūgiai iš jos pusės buvo du. Jis tada norėjo tik apsiginti, tiesiog jas abi pastūmė rankomis nuo savęs ir nuėjo į savo kambarį, užsidarė duris. Praėjus kokiai minutei, į jo kambarį atėjo Z. su A. Jos abi pradėjo jį keikti, jis tuo metu sėdėjo ant lovos, namuose jis buvo vienas, nes jo draugė tuo metu buvo pas savo motiną Vilniaus r. A. rankoje turėjo arbatinuką ir ji jam juo du kartus sudavė į galvą. Jis tada pajuto galvos srityje karštį ir skausmą bei prisidengęs galvą rankomis pastebėjo, kad bėga kraujas, todėl jis atsistojęs nuo lovos, pradėjo ant jų rėkti, kad jos dingtų iš jo kambario ir rankomis jas išstūmė pro duris. Jos priešinosi, rankomis jį pradėjo mušti ir draskyti nagais veidą ir kūną. Po to per vargus ir stumdymus jam jas abi pavyko išstumti iš savo kambario ir užsidaryti savo kambaryje. Jis nei A., nei Z. nemušė ir nespardė, jis tik jas abi išstūmė rankomis iš savo kambario, nes jos buvo atėjusios pas jį į kambarį ir jį mušė arbatinuku į galvos sritį. V. jis visiškai nematė, kai grižo iš kiemo, todėl jo sužeisti tikrai negalėjo, nes jis ir taip sunkiai vaikščioja ir yra garbingo amžiaus (84 metų). Jis su pranešimu apie įtarimą sutinka iš dalies, tik dėl to, kad įvyko konfliktas, tačiau ir tai ne dėl jo kaltės, o pačios kaimynės A. iniciatyva, o kaimynių nei Z., nei A. jis tikrai nemušė, tik gynėsi nuo jų, nes jos pačios puolė jį mušti, ir tik išstūmė iš savo kambario, kai jos buvo atėjusios. Sužalojimus galėjo jos patirti viso stumdymosi metu, tačiau jis tikrai jų nemušė, o ir pats jis yra nukentėjęs, nes jam skauda galvos viršutinę dalį, kur auga plaukai, yra kirstinė žaizda kairės pusės antakyje, jis jaučia skausmą ir ryškiai matosi dešinės pusės kaktos srityje kirstinė žaizda, dar skauda dešinę ranką, ant kurios ryškiai matosi mėlynės, taip pat yra apdraskytas kaklas. Jis aišku gailisi, kad taip viskas susiklostė, bet su šiomis kaimynėmis tokia situacija jau nebe pirmą kartą. ( b.l. 63-65, 70)-kaltinamasis patvirtino, jog šie jo parodymai yra teisingi.
Nukentėjusioji Z. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. dieną užėjo, buvo išgėręs, pasėdėjo ir išėjo. Dukra nuėjo į parduotuvė, kai grįžo L. atėjo, dukra pradėjo jį stumti lauk, jis pradėjo keiktis. Po to pradėjo V. L. kelti skandalą. Jis pasakė užmušiu. Pradėjo stumdyti dukrą ir ją, Z. M.. Jis paėmė virdulį ir pasakė, kad užmuš ją, Z. M., sudaužė jai galvą, tada dukra pradėjo ją ginti. Dukra keptuve L. sudavė. Po to jis prispaudė dukrą prie sienos ir pasakė, kad visus užmuš, jis buvo labai girtas. Dukra iššoko pro duris, išėjo kaimynė ir greitąją pagalbą, ir policiją iškvietė. Vyras buvo tualete. Jis išėjęs pasakė ,,nusiramink", V. L. pastūmė durimis ir sumušė vyrui pirštus. Kaltinamasis išėjo į koridorių ir pradėjo juoktis. Ją, Z. M. išvežė į ligoninę, užsiuvo siūles, padarė rentgeną. Bute stovi taburetė ir ten stovi du virduliai. L. paėmė tą elektrinį didelį virdulį ir trenkė jai. Sudavė 2 kartus ir tada dukra prišoko. Jis dukrai sudavė, bet nematė kur. V. L. nebuvo bute, jį sulaikė kaimynai koridoriuje. Vyras išėjo iš tualeto ir paprašė L., kad nusiramintų, tačiau jis pastūmė vyrą ir prispaudė jam pirštus. Jis įgriuvo į butą. Šį konfliktą matė kaimynai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų. Pasak Z. M., nesuspėjo suduoti, jos, Z. M. galva jos buvo sudaužyta, A. gynė ją ir sudavė L. L. A. griebė už gerklės. Jį 7 m. pažįsta. Neleido į kambarį L., buvo karšta ir durys buvo atidarytos. Jis nieko nesiūlė išgerti, jis norėjo atsisėsti. Iš pradžių jis nebuvo agresyvus. Kitą dieną atsiprašinėjo. Jis atėjo ir atsiprašė.
Nukentėjusiosios Z. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame vieno kambario bute kartu su dukra A. Ž., savo vyru V. M. ir anūku J. Ž.. (duomenys neskelbtini) gyvena V. kartu su L., kuri dabar išvažiavo kažkur gyventi, nes bijo su V. gyventi. Jų butai yra bendrame bloke, kur yra bendro naudojimo koridorius ir tualetas. V. yra agresyvus, o kai būna išgėręs, jis iš viso nebesivaldo ir nuolatos jai ir jos šeimos nariams grasina, kad pasikvies savo draugus iš kalėjimo ir juos užmuš. 2014-02-14 ji buvo namuose su savo vyru, dukra buvo išėjusi į parduotuvę. Apie 18.00 val. į butą užėjo girtas V. ir paprašė jų 20 Lt. Kadangi jie šio labai bijo ir nenorėjo nemalonumų, jos vyras V. davė V. 20 Lt. Jau tada jie pamatė, kad V. yra agresyviai nusiteikęs. Apie 18.30 val. grįžo dukra A. Tada V. nei iš šio nei iš to užėjo į jų butą, jis dažnai užeina nepasibeldęs ir daro ką nori. A. paklausė jo, ko jis čia atėjo, o V. priėjo prie dukros ir pradėjo ją smaugti, smaugė labai ilgai, dešimt sekundžių tai tikrai. Ji labai išsigando. Tačiau dukra kažkaip sugebėjo nustumti V. prie durų ir jį išstumti pro duris. Dukra užrakino duris, o V. dar daužė į duris ir rėkė necenzūriniais žodžiais „kurvos, prostitutkos“, rėkė „ užmušiu, papjausiu“. Ji labai išsigando. Jos vyras V. miegojo, jo klausa silpna, todėl jis nieko negirdėjo. Iš to išgąsčio ji net nepastebėjo, kada atsikėlė jos vyras ir išėjo į koridorių. Buvo apie 19.00 val. ji pamatė, kaip į butą atėjo V. ir paskui jį atėjo V., pradėjo veržtis pro duris ir stipriai trenkė vyrui per dešinės rankos pirštus durimis, vyro rankos net pradėjo kraujuoti. Ji pripuolė prie vyro, o V. paėmęs didelį arbatinuką, kuris stovėjo bendrame bloke ant kėdės, tuo arbatinuku trenkė jai stipriai per galvą tris kartus. Ji juto didelį skausmą. V. jai rėkė „ ja tibia ubju“. Kai V. taip rėkė, ji labai išsigando, nes V. akys buvo paklaikusios, be to, jis ją mušė, ir sakė, kad atvažiuos jo draugai ir padės ją užmušti. Ji bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Tada prie jos pripuolė dukra tam, kad ją apgintų. V. tada kelis kartus sudavė jos dukrai arbatinuku per galvą, su koja laikė duris, kad ji su dukra negalėtų išeiti iš buto. Ji matė kaip V. A. sudavė kumščiais du kartus į veido sritį. Ji nebežinojo, kaip gintis, todėl keptuve, buvusia koridoriuje, sudavė V. per galvą. Tada atbėgo jos vyras, jis atsistojo tarpduryje, o V. labai smarkiai trenkė jam kumščiu į krūtinę ir dar paspyrė koja į vyro kojas. Nuo smūgių V. griūdamas perskriejo per visą kambarį, galva atsitrenkė į šaldytuvą. V. grasino ir jos vyrui, kad jį užmuš, jis grasino visiems mums trims. Tada jos dukra bandė išbėgti pas kaimynus iškviesti pagalbą, tačiau V. koja laikė duris ir dukrai neleido išeiti. Ji išbėgo į koridorių, tačiau V. paėmė ją už pečių ir rankomis prispaudė prie sienos, jai labai skaudėjo, ir rėkė „ prostitutka, ti staraja, ubju“. Ji labai bijojo. Tada dukra išbėgo į bendro naudojimo koridorių ir pradėjo šauktis pagalbos. Į pagalbą atėjo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto, iškvietė policiją. Atvažiavus policijai, ji buvo išvežta į Lazdynų ligoninę, kur jai susiuvo galvą. Ji labai bijo gyventi savo namuose šalia V., nes jis labai agresyvus ir neprognozuojamas, o kai išgeria, išvis nebevaldo nei kumščių, nei žodžių. Ji bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Papildė, kad jos kaimynas, paėmęs virtuvinį virdulį, stipriai trenkė jai per galvą du kartus, o trečią kartą ji pakišo ranką ir jis tuomet jai trenkė per kairę ranką. Kai trenkė jai per galvą su virduliu, buvo žaizda ir bėgo kraujas, ant kairės rankos buvo mėlynė, ji pajuto didelį skausmą viršugalvyje. Vėliau jis ją buvo paėmęs už pečių, prispaudęs prie sienos, labai skaudėjo pečių srityje, mėlynės ant pečių buvo. Ji kreipėsi į ligoninę ten jai gydytojai pasakė, kad įtaria smegenų sukrėtimą, Lazdynų ligoninėje (traumatologijos skyriuje). Ji patyrė didelį fizinį skausmą ir didelę moralinę žalą. Ji nesutinka su kaimynu V. L. taikytis. Rašė pareiškimą visi bendrai kaimynai, dėl to, kad jiems pastoviai daužo duris. Jiems jis pastoviai grasina tuo, kad „ ateis draugai ir papjaus juos“. Jis sako pastoviai, kad turi draugų policijoje ir jis dėl to nieko nebijo. (b.l. 29-30, 31-32)
Nukentėjusioji A. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji parėjo namo, buvo atidarytos durys. L. užėjo girtas, ji paklausė dėl ko atėjo, jis buvo agresyvus, sugriebė už gerklės. Jis pasakė, kad ,,čia ne tavo butas". Ji, L. išstūmė. Po to jis vėl užėjo. Kai girtas jis nepakenčiamas. V. L. vėl už gerklės jai griebė. L. buvo isterija, sakė užmuš. Ji, A. Ž. negalėjo išbėgti, paprašyti pagalbos. Bet po to išbėgo. Neatsimena ar davė L., atidarė duris ir rėkė, visi kaimynai išbėgo. Kaimynai iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Motiną išvežė. Ji, A. Ž. prižiūrėjo tėvą. V. L. jos, A. Ž. mamai sudavė su dideliu arbatinuku. Jis pramušė jai galvą. Pataikė mamai į pakaušį. Ji, A. Ž. užstojo mamą. V. L. pradėjo kojomis spardyti ją, A. Ž.. Su ranka į galvą jai pataikė. Su koja taip pat davė. Neatsimena kiek kartų. Buvo smūgiai. V. L. neleido išeiti į koridorių. Jis su koja laikė duris. Tada kaimynai išbėgo. Su arbatinuku ir ji, A. Ž. gavo. Tėvas miegojo tuo metu. Nuėjo po to į tualetą. Atėjęs pasakė ,,ką tu darai" L. Jis tėvui trenkė durimis ir sužeidė pirštus. Kai trenkė tėvui, tėvas atsitrenkė į šaldytuvą. V. L. gal ir turėjo namuose butelį, pas juos su buteliu neatėjo. Skausmą juto. Buvo gumbas galvoje. Po to L. atsiprašė.
Nukentėjusiosios A. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), mamai Z. M. priklausančiame vieno kambario bute kartu su motina Z., savo tėvu V. M. ir sūnumi J. Ž.. (duomenys neskelbtini), gyvena V., kurį visi vadina V., jo pavardės ji nežino. Tie du butai yra bendrame bloke, jie naudojasi bendru koridoriumi ir tualetu. V. nesenai grįžo iš kalėjimo, kur atlikinėjo bausmę dėl žmogžudystės. V. yra labai agresyvus, piktas, piktnaudžiauja alkoholiu, jie ir kiti kaimynai jo bijo. Ji su juo vengia bendrauti. 2014-02-14 ji išėjo į parduotuvę, o kai grįžo, jau buvo apie 18.30 val. Namuose buvo ir jos motina ir tėvas. Tėvas snūduriavo ant sofos. Tada į jų butą įsiveržė girtas V., ji jo paklausė, ko jis čia atėjo girtas. Ji stovėjo prie šaldytuvo, kai V. priėjo prie jos ir dešine ranka stipriai suėmė ją už kaklo bei pradėjo ją smaugti, ji pradėjo dusti. Taip V. ją smaugė apie dešimt sekundžių, kol ji jį atstūmė ir išstūmė pro duris į bendrą bloką, užsirakino duris. Išsigando. Apie 19.00 val. atsikėlė jos tėvas ir nuėjo į tualetą. Tėvas paliko neužrakintas kambario duris, todėl jam grįžus, V. ir vėl ėmė veržtis į jų butą. Tėvas liepė eiti V. miegoti ir neleido jam įeiti į butą, tada V. specialiai durimis trenkė jos tėvui per dešinės rankos pirštus, nuo ko tėvui visi pirštai pradėjo kraujuoti, juokėsi ir sakė, kad jam taip ir reikia. Tada jos mama priėjo prie V. ir pradėjo raminti jį, tuomet V. paėmė jos arbatinuką, kuris stovėjo bendrame bloke ant kėdės ir tuo arbatinuku trenkė jos mamai per galvą ir rėkė jai „ja tebia ubju“. V. jos mamai daužė per galvą daug kartų, kiek tiksliai, ji nepamena. Ji pripuolė ginti motinos, dėl to V. ir jai ne mažiau trijų kartų sudavė arbatinuku per galvą, dar dabar jai skauda galvą nuo tų smūgių. Taip pat V. sudavė jai vieną kartą kumščiu į kairį žandą ir vieną kartą kumščiu į kaktą, nuo ko ji jautė fizinį skausmą. Tuo momentu, kai V. ją mušė arbatinuku ir kumščiais, jis jai sakė „ ja tebia ubju, zarežu“, „ vis tiek negyvensi“. V. sakė, kad sėdėjo penkiolika metų už žmogžudystę ir dar pasėdės. Ji labai išsigando, tikrai jautė realią grėsmę, kad jis gali užmušti ją ir jos tėvus. Tada prie jų pripuolė jos tėvas ir V. trenkė jos tėvui vieną kartą kumščiu į krūtinės sritį ir kojas. Nuo šių smūgių jos tėvas nugriuvo ir stipriai atsitrenkė galva į šaldytuvą. Ji girdėjo, kad V., kai mušė jos tėvą, grasino jį užmušti. Dabar tėvui skauda krūtinę, galvoje guzas. Ji bandė išbėgti į koridorių, tačiau V. neleido, laikydamas ją už rankos ir tuo tarpu koridoriuje laikydamas jos mamą ranka prispaudęs prie sienos. Ji atidarė bendro koridoriaus duris ir pradėjo rėkti, kad kas nors iškviestų policiją. Iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išbėgo V. ir V., ją įleido į savo namus ir iškvietė policiją, skambino net du kartus, nes ji bijojo, kad V. gali užmušti jos mamą. Taip pat iš buto buvo išėję kaimynai, vyras ir žmona, jų vardų nežino, gyvenantys bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kaimynai pradėjo raminti V., jis ir toliau rėkė, keikėsi norėjo pabėgti, tačiau kaimynai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) jį sulaikė ir laikė jį, kol atvažiavo policija. Atvažiavus policijos pareigūnams, V. ir toliau keikėsi. Jos mama buvo išvežta į Lazdynų ligoninę, nes jos galva kraujavo, kur jai susiuvo žaizdą. Kadangi ji buvo labai išsigandusi, nebežinojo ką daryti, tai norėdama apsiginti, paėmė kitą arbatinuką, mažesnį, kuris buvo koridoriuje ant taburetės, ir pradėjo V. daužyti per galvą. Nei ji, nei motina su tėvu į V. butą nesiveržė. Jos tėvas į ligoninę nevažiavo, nes tą vakarą dar jautėsi gerai, tačiau kitą rytą pajuto skausmą krūtinėje. Ji rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl į medikus nesikreipė ir nesikreips. Ji labai bijo gyventi kaimynystėje su V., nes jis labai agresyvus ir neprognozuojamas. Ji bijo ir dėl savo artimųjų sveikatos ir gyvybės. Papildė, kad kai kaimynas V. įėjo į kambarį, ji jo paklausė ko jis atėjo, tada jis ją stvėrė už gerklės ji išsigando ir patyrė šoką, maždaug po 5 sekundžių, tiksliai pasakyti negali, nes buvo šoko būsenos, ši atstūmė jį ir uždarė duris, kad jis daugiau neateitų. Iš pradžių, kai jis ją pagriebė už gerklės, ji pajuto skausmą kaklo srityje. Išėjus tėvui į tualetą, V. išgirdo, kad tėvas atidarė duris ir jis vėl atėjo, pirmą puolė jos mamą, ji paėmė keptuvę ir apie tris kartus trenkė per galvą V. su keptuve. Tada jis puolė ant jos ir trenkė jai vieną kartą per galvą didesniu virduliu per galvą, ji patyrė fizinį skausmą, to pasėkoje galvoje buvo guzas, tačiau kraujas nebėgo. Vėliau jis jai trenkė nestipriai, nes ji bandė išvengti smūgio į veido sritį, smūgį ji pajuto, jai skaudėjo, ko pasėkoje ant dešinio žandikaulio buvo mėlynė. Dar jis jai trenkė su ranka į kairį petį kumščiu ir su koja spyrė jai į dešinę koją, ties keliu. Ji pajuto skausmą ir vėliau buvo maža mėlynė.(b.l. 39-40, 41-42)
Liudytoja V. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo vakaras, girdėjo šauksmus iš kaimynų pusės. Kaimynė A. Ž. atbėgo, paprašė iškviesti policiją. Pasakė kad V. sumušė. Ji išėjo ir vėl buvo šauksmai. A. Ž. rėkė ,,einu gelbėti mamą". Po kurio laiko išgirdo šauksmą koridoriuje ,,kaimynai padėkite". Po to pamatė, kad V. tempė už plaukų A. I. Z., jai buvo sumušta galva. Po to išėjo senelis. Ir jam buvo prispausti pirštai. Pasakė, kad V. prispaudė. Atvažiavo policija ir greitoji. Ji, V. O. matė kaip virdulys buvo sudaužytas, dar buvo kraujo. Kai ji išgirdo triukšmą buvo savo bute.
Liudytoja I. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena bute priešais L. butą. Girdėjo kažkas dužo ir kažkas rėkė. Labai skubėjo, todėl išėjo iš namų ir nepasidomėjo kas vyksta. L. kažkiek pažįsta, jei jis mažiau vartotų alkoholio, būtų viskas gerai. Jai, I. G. atrodo, kad ji nukentėjusiųjų vyro balsą girdėjo, dužimo garsą girdėjo kaip dužtų stiklainiai. Garsai koridoriuje buvo.
Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsimena kaip (duomenys neskelbtini) gavo iškvietimą, kai atvažiavo viskas buvo įvykę, moterys buvo nukentėjusiosios, sužalojimai padaryti arbatinuku. Liudytojai aiškino, kad sudavė kaltinamasis į galvą, pats kaltinamasis buvo neblaivus. Teisėjai BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad kad 2014-02-14 jis patruliavo su kolega E. K.. Apie 19.10 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) smurtauja kaimynas. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi A. Ž., kuri paaiškino, kad kaimynas V. L. iš (duomenys neskelbtini) buto ėmė brautis pas juos į (duomenys neskelbtini) butą, o kai ji jo neįleido, šis griebė ją už rūbų ir ėmė tampyti. A. Ž. motina Z. M. (nors ji sakėsi esanti L.), bandė ją užstoti, tačiau V. L. pagriebė koridoriuje stovėjusį plastikinį virdulį ir ėmė juo trankyti per galvą Z. M.. Kai kaimyną bandė raminti V. M., V. L. tyčia durimis prispaudė jam dešinės rankos pirštus ir spyrė į pilvą. V. L. iš burnos sklido alkoholio kvapas, savo elgesį paaiškinti atsisakė. Ant V. L. veido matėsi kraujosruvos bei sumuštos lūpos. Iš kur atsirado sužalojimai, jis pats nesakė. Dėl sužalotos galvos Z. buvo išvežta į ligoninę. A. Ž. galvoje matėsi didelis guzas, V. M. skundėsi pilvo skausmu. Kadangi V. L. buvo agresyvus, panaudojus spec.priemones, jis buvo sulaikytas. (b.l. 53-54)-liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi.
Liudytoja L. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo namie, išgirdo triukšmą, išėjo pažiūrėti. Senelis V. M. paprašė kviesti policiją, Z. išėjo kruvina galva. Parodė arbatinuko nuolaužas, sakė, kad suskaldė galvą. Sakė, jog V. veržėsi pas juos į kambarį. Jis pagriebė arbatinuką ir trenkė į galvą. Tą jai, L. J. pasakojo Ž. Kai pradėjo prašyti, jog iškviestų policiją, tada išgirdo. Kai V. blaivus galima pasišnekėti. Kai girtas visko yra buvę, buvo neramu namo grįžti kai jis girtas. Kai ji, L. J. išėjo į koridorių matė kaip L. išėjo iš savo buto. Jis buvo neblaivus. Kruvinas buvo.
Liudytojas V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad vakare žiūrėjo televizorių, išgirdome triukšmą. Jis stiprėjo. Išgirdo, kad tas triukšmas kaip isteriškas riksmas. Išgirdo pagalbos šauksmą. Išėjo į koridorių. Kaimynai visi tuo pačiu metu išėjo iš butų. Ir L. buvo, ir M., ir Ž. O. išėjo taip pat. Labiausiai įstrigo kruvina M. galva. Žmona pasakė, kad reikia kviesti policiją. Iškvietus policiją prasidėjo nervų karas, visi rėkė. L. atrodė agresyviai, negali patvirtinti ar jis buvo girtas. L. buvo apsirengė striuke ir pasakė, kad išeina, bet tuoj grįš. Bet labai greitai policija atsirado. L. yra manipuliatorius. Jis atsistojo šalia policininko ir nutaisė tokią miną, kad lyg niekur nieko. Jis, V. J. pasakė pareigūnams, kad tai L. trenkė moterims. Jis, V. J. atsinešė fotoaparatą ir paprašė moteriškės, kad leistų nufotografuoti galvą ir arbatinuką. Buvo trys asmenys sužaloti. Močiutei sužalota galva. Ž. buvo guzas, vyrui M. jam šonkauliai buvo sužaloti ir pirštai sudaužyti. Jis pasakojo, kaip L. jam daužė per pirštus ir klausia ar tau saldu, ar patinka. Kitą dieną kai atėjo pas senuką jis visas dejavo nuo skausmo. Koridoriuje buvo arbatinuko nuolaužos. Matėsi, kad kruvinas tas arbatinukas. Jam, V. J. atrodo, kad kažkuri iš tų moterų atnešė iš buto ir numetė į koridorių. Kai L. blaivus atrodo kaip normalus žmogus, jokių problemų. Nors truputį išgeria negali normaliai praeiti koridoriumi. Tą vakarą L. sakė, kad jis visus užmuš. L. buvo pramuštas antakis.
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. (teisme parodymai pagarsinti LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka) parodė, kad 2014-02-14 (duomenys neskelbtini) koridoriuje, jis stovėjo ir laikėsi už durų, o kaimynas jam tyčia trenkė iš visos jėgos durimis per dešinės rankos pirštus, pradėjo stipriai bėgti kraujas, pamėlynavo pirštų galai ir nukrito nagai (trijų vidurinių pirštų), tada V. pastūmė jį, jis parkrito ant žemės ir smarkiai susitrenkė galvą. Žaizdos nebuvo, tiesiog stipriai nukrito, skaudėjo pečius nuo kritimo, tačiau mėlynių nebuvo. Į medikus nesikreipė, nes sunkiai vaikšto, jis yra patyręs du infarktus ir mikro insultą, jis beveik nevaikšto. Nesutinka taikytis su V. Dėl neįglumo ir klausos sutrikimų, prašo daugiau nekviesti ir netraukti į procesą.(b.l. 37-38)
2014-06-11 Apžiūros protokole užfiksuota virdulio, kuriuo buvo sužalota Z. M., apžiūra.(b.l. 16-18)
2014-07-09 Apžiūros protokole užfiksuota 2014-02-14 garso įrašo, gauto iš BPC, apžiūra. (b.l. 21-22, 23-24)
2014-06-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1927/14(01) konstatuota, kad Z. M. nustatytos muštinės žaizdos pakaušyje galėjo būti padarytos 2014-02-14 dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais. Neatmetama galimybė, kad tokios žaizdos galėjo būti padarytos nukentėjusiajai griūnant ir pakaušiu atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius, bet tokių griuvimų turėjo būti ne mažiau kaip du. Žaizdos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. ( b.l. 35-36)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino kaltu, kad užėjo pas kaimynus ir senutei uždavė virduliu per galvą, o senuką pastūmė, dėl to gailisi. Kaimynės A. jis nemušė, tik gynėsi nuo jos. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. L. kaltę pripažino iš dalies, t.y. tik dėl to, kad įvyko konfliktas, tačiau ir tai ne dėl jo kaltės, o pačios kaimynės A. iniciatyva, o kaimynių nei Z., nei A. jis tikrai nemušė, tik gynėsi nuo jų, nes jos pačios puolė jį mušti, ir tik išstūmė iš savo kambario, kai jos buvo atėjusios. Sužalojimus galėjo jos patirti viso stumdymosi metu, tačiau jis tikrai jų nemušė, o ir pats jis yra nukentėjęs, nes jam skauda galvos viršutinę dalį, yra kirstinė žaizda kairės pusės antakyje, jis jaučia skausmą ir ryškiai matosi dešinės pusės kaktos srityje kirstinė žaizda. Išanalizavus kaltinamojo parodymus tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad kaltinamasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, parodymus keitė, aiškino, kad jis pats nuo nukentėjusiųjų nukentėjo, gynėsi, teisme pripažino, kad sudavė elektriniu virduliu Z. M. netyčia, nes norėjo pataikyti A. Ž., nuo kurios gynėsi, dėl ko pastūmė V. M. paaiškinti negalėjo. Teismas tokius kaltinamojo parodymus tiek duotus teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją. Kaltinamojo nusikalstamą veiką patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų Z. M. ir A. Ž. parodymai duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, aukščiau aptarti liudytojų kaimynų parodymai dėl kaimynystėje girdėtų bei matytų iškarto po įvykio aplinkybių, ir policijos pareigūno parodymais pastarajam atvykus į įvykio vietą ir nustačius aplinkybes, specialisto išvada dėl Z. M. nustatytų sužalojimų.
LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Byloje nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta - namo butų bendro naudojimo koridorius, prie butų (duomenys neskelbtini), į kurią gali patekti kiti asmenys. V. L. veiksmai – smurtavimas, įžūlus elgesys, grasinimai nukentėjusiosioms, necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje – aiškiai vertintini kaip įžūlus, nepagarbus elgesys aplinkiniams, kuris sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltinamojo elgesio motyvai, apie kuriuos teisiamajame posėdyje parodė kaltinamasis, veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, kadangi motyvas nėra šio nusikaltimo sudėties požymis. Be to šiuo atveju akivaizdu, kad tokiam kaltinamojo elgesiui nebuvo jokių jo elgesį pateisinančių priežasčių, toks kaltinamojo elgesys kilo dėl menkavertės priežasties, nes V. L. pas kaimynus nebuvo įleistas į pastarųjų butą. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir kilusius padarinius. Šiuo atveju nustatyta, kad A. Ž. dėl kaltinamojo V. L. veiksmų patyrė fizinį skausmą, V. M. patyrė fizinį skausmą, Z. M. nežymiai sutrikdyta sveikata. Pagal nukentėjusiųjų parodymus jos po įvykio pradėjo šaukti pagalbą, subėgo kaimynai, iškvietė policiją. Byloje nustatyta, jog smurtiniais V. L. veiksmais neabejotina buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Teismas vertina, kad byloje nustatyta, jog V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Veika padaryta veikiant tyčine kaltės forma.
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo V. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinai tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (b.l. 57)
Skiriant bausmę V. L. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į tai, kad V. L. baustas administracine tvarka, nedirba, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 88), Į VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 89), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ( b.l. 90), asmenybę charakterizuoja ir tai, kad V. L. anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs, įvertinęs visas aplinkybes, teismas skiria V. L. laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir vertina, kad V. L. skirtina didesnė bausmė už numatytą laisvės apribojimo vidurkį.
V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-02-14 iki 2014-02-15 (2 dienas) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2014-m. lapkričio 25 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
LR BPK 106 str. 1 d. numato, kad kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi nagrinėjant bylą procese privalomai kaltinamajam buvo paskirtas gynėjas (LR BPK 51 str. 1 d. 7 p., kaltinamasis pats neišreiškė pageidavimo, kad jį gintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas, tačiau teismo paskirtam advokatui neprieštaravo, be to V. L. niekur nedirba, todėl išlaidos dėl teisinės pagalbos suteikimo iš V. L. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimo 1 metams 2 mėnesiams bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu tiesiogiai bendrauti su A. Ž., Z. M. ir V. M., įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 70 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Bausmės – laisvės apribojimo pradžią V. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-02-14 iki 2014-02-15 (2 dienas) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2014-m. lapkričio 25 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Išlaidos dėl teisinės pagalbos suteikimo iš V. L. nepriteistinos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.