Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2016-02-12 nutartimi teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų. Teismas, remdamasis nurodytais motyvais, konstatavo pagrindą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į išieškojimo sumą, taip pat į pareiškėjo (skolininko) vengimą bendradarbiauti vykdymo procese ir šio proceso vilkinimą (nesąžiningai reiškiant akivaizdžiai nepagrįstus skundus dėl antstolės veiksmų), teismas pareiškėjui skyrė 100 EUR dydžio baudą.

2016-05-20 nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2016-02-12 nutartį paliko nepakeistą.

2016-06-06 teisme gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti baudos išieškojimą iki prašymo išnagrinėjimo pabaigos ir panaikinti pareiškėjui paskirtą baudą. 2016-06-07 teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas praleido nustatytą 14 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos prašymui pateikti.

2016-06-13 teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą, kadangi terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių bei sustabdyti baudos išieškojimą iki prašymo išnagrinėjimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai nustatė teisines šios bylos aplinkybes, kad pareiškėjo prašymas sustabdyti baudos išieškojimą atmestinas, kadangi nutartis dalyje dėl baudos skyrimo yra įsiteisėjusi ir baudos išieškojimas negalėjo būti sustabdomas, nes baudos išieškojimas galėjo būti stabdomas remiantis CPK 107 str. 1-3 d. nuostatomis.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjas nuo 2016-02-12 iki 2016-05-20 negalėjo ir neturėjo jokių galimybių pasinaudoti CPK 107 str. 1-3 d. nuostatomis, nes pareiškėjas iš esmės nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria jam paskirta didelė bauda, todėl tik gavęs Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl nutarties, kuria paskirta bauda peržiūrėjimo, jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su motyvuotu prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo atsižvelgti į tai, kad klausimo dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis buvimas teismo matyt buvo konstatuotas nepagrįstai ir netinkamai, kadangi apeliacinis teismas visiškai nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjui paskirtos 100 EUR baudos pagrįstumo.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo taip pat atsižvelgti į tai, kad apeliacinis teismas, priimdamas savo nutartį, netinkamai ir neteisėtai nesivadovavo CPK 95 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, nes pareiškėjas sąžiningai pareiškė pagrįstus skundus dėl nesąžiningų ir nepagrįstų antstolio ir banko veiksmų, ir kiti šioje byloje asmenys dar nepatyrė jokių nuostolių, nes tik pareiškėjas patyrė labai didelius materialinius nuostolius.

Teismas turėjo įvertinti pareiškėjo sunkią turtinę padėtį ir panaikinti paskirtą baudą.

Teismas turėjo atsižvelgti į CPK 107 str. 1-3 d., 96 str. 7 d., 95 str. 1-2 d. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-06-14 nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo ir baudos panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-06-14 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog terminą pateikti prašymui dėl baudos panaikinimo praleido dėl svarbių priežasčių, o būtent dėl to, kad jis skundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutartį, kuria netenkintas jo skundas dėl antstolio veiksmų bei paskirta bauda. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-20 nutartimi nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjui paskirtos 100 EUR baudos pagrįstumo. Apeliantas sužinojęs, jog Vilniaus apygardos teismas nepasisakė dėl jam paskirtos baudos, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu panaikinti baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-06-07 nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo tuo pagrindu, jog praleistas terminas ir pareiškėjas jo neprašo atnaujinti, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą ir papildomai taip pat prašė atnaujinti prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo padavimo terminą. Pareiškėjas savo prašyme taip pat paaiškino, jog dėl to, kad apskundė 2016-02-12 nutartį ir nesutiko su visa nutartimi, jis atskirai neteikė prašymo panaikinti jam paskirtą teismo baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog apeliantas nenurodė jokių priežasčių, kodėl praleido terminą. Ištaisydamas pirmosios instancijos teismo klaidą, apeliacinės instancijos teismas įvertina pareiškėjo nurodytą priežastį dėl praleisto termino.

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.

Kaip matyti iš bylos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-12 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio V. M. veiksmų ir skyrė pareiškėjui 100 EUR dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskiruoju skundu dėl šios nutarties pareiškėjas prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir patenkinti pareiškėjo skundų reikalavimus dėl antstolių patvarkymų panaikinimo, atšaukti ginčo buto varžytynes ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant visus priverstinio išieškojimo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo turiniu, nenustatė, jog apeliantas kokiu nors būdu būtų prašęs panaikinti jam paskirtą baudą. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-20 nutartimi netenkino pareiškėjo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutarties. Teismas kartu paminėjo, kad jis nepasisako dėl pareiškėjui teismo paskirtos baudos pagrįstumo, kadangi teismas nutartyje buvo nurodęs, jog pareiškėjas per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismo, paskyrusio baudą, ją panaikinti ar sumažinti ir išaiškino, jog pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta bauda, turėjo teikti prašymą ją panaikinti ar sumažinti pirmos instancijos teismui. Todėl pareiškėjo argumentai, jog Vilniaus apygardos teismas 2016-05-20 nutartimi be pagrindo nepasisakė dėl jam paskirtos baudos, yra nepagrįsti. Apeliantui buvo sudarytos visos objektyvios galimybės Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikti prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, nes nutartis jam buvo įteikta tinkamai, pareiškėjas su ja susipažino ir apskundė atskiruoju skundu, nepraleisdamas nustatyto apskundimo termino. Be to, įvertinus Liteko duomenis apie pareiškėjo veiksmų intensyvumą teisminiuose procesuose ir pareiškėjo teikiamų procesinių dokumentų turinį bei apimtis, galima darytina išvada, jog pareiškėjui neabejotinai yra žinoma nutarčių apskundimo tvarka ir terminai, nes jis turi pakankamai atitinkamos patirties. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažįsta svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikimo terminą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.