Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1838-356/2024, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „B2Kapital“ prašė priteisti iš atsakovės 412,54 Eur skolos, 66,43 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo, 56,10 Eur negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio, 34,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 22,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė D. B. atsiliepimo į ieškinį nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Pradinė kreditorė) su atsakove sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 723,82 Eur kreditas, iš kurio 273,82 Eur buvo pervesti atsakovės skolos refinansavimui, o 450,00 Eur pervesti į atsakovės sąskaitą. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo, mokėdama mėnesines įmokas, iki 2024-01-31 grąžinti kreditą, mokėti 396,26 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (palūkanų norma – 78,09 proc.), 122,40 Eur sutarties sudarymo mokestį. Atsakovė savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, t. y. laiku nemokėjo įmokų pagal Sutartį, todėl Pradinė kreditorė 2023-07-31 Sutartį vienašališkai nutraukė. (duomenys neskelbtini) Pradinės kreditorės ir ieškovės sudarytos reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties, ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2023-09-26 pranešimu.

Ginčo, kad sudarydama sutartį atsakovė veikė kaip vartotoja, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo 2022-01-31 susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis), tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovės atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė nemokėjo kredito įmokų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 412,54 Eur skolą, 66,43 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2023-07-31), ir 56,10 Eur sutarties sudarymo mokestį yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Sutarties specialiosios sąlygos).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 34,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023-07-31 iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-01-31).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kreditorė negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydama sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę (neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis) ir ieškovės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą. Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorė šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, 34,40 Eur negautų pajamų suma ieškovės naudai priteistina iš atsakovės.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 569,47 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma (7,93 Eur) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, naudai: 412,54 Eur skolą, 66,43 Eur palūkanas, 56,10 Eur sutarties sudarymo mokestį, 34,40 Eur negautas pajamas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 569,47 Eur sumą už laikotarpį nuo 2024-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.