Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-10 · Byla Nr. 1N-22/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-10
Bylos Nr.
1N-22/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Kęstutis Jucys, Regina Gaudutienė
Nuteistasis
S., S. K., R. S.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1N-22/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10; 2.5.19
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,nuteistajam S. K. ,gynėjams advokatams Jolantai Teresei Litvinskienei, Grigorijui Leonovui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistųjų S. K. ir R. S. skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarties, kuria:

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu S. K. paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu R. S. paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. K. ir R. S. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmėmis 7 metams. Bausmę jiems paskirta atlikti pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžiu S. K. ir R. S. paskirtos bausmės nepakeistos (b. l. 145-164), kasacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dėl šių asmenų apskųstas nebuvo (b. l. 277-282, t. 17).

Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendį, S. K. ir R. S. sulaikyti 2010 m. sausio 22 d. (b. l. 183-184, t. 17).

2010 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teisme iš Alytaus pataisos namų buvo gauti teikimai dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių, priimtų dėl S. K. ir R. S. (b. l. 83, 114, t. 18). Šiuose teikimuose prašoma priimti sprendimą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartimi nutarta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu S. K. paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nustatyti galutinę subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartimi nutarta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu R. S. paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, paskirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nustatyti galutinę subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. K. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti.

Nuteistasis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neaiški ir jam nesuprantama.

S. K. teigia, kad, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 347 straipsniu, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi ir 364 straipsniu. Tačiau nuteistojo nuomone, Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnio 2 dalis, kurioje išvardinti visi nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų atvejai, nenumato atvejo, susijusio su bausmių bendrinimu pagal kelis nuosprendžius. S. K. taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 2 dalis, kuria vadovavosi Vilniaus apygardos teismas, taikoma tik tuo atveju, kai nagrinėjami Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnyje išvardinti atvejai. Skunde pažymima, kad tik Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsnyje numatytas bausmių subendrinimas pagal kelis nuosprendžius. Analizuodamas šio straipsnio nuostatas, S. K. mano, kad jam paskirtų bausmių bendrinimo klausimą turėjo išspręsti Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje teigiama, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 8 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimis S. K. ir R. S. paskirtos bausmės nepakeistos. S. K. pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 8 d. priėmė ne nutartį, o nuosprendį. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendis taip pat panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu. Nuteistojo teigimu, pagal minėto Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsnio nuostatas, būtent Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu privalėjo išspręsti klausimą dėl bausmių subendrinimo, nes tuo metu jau buvo įsiteisėję Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžiai, ir šios aplinkybės teismui buvo žinomos. Be to, skunde nurodoma, kad minėti nuosprendžiai prokuroro prašymu buvo pridėti prie baudžiamosios bylos, nagrinėjant apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio.

Šalies argumentai

S. K. teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu jis buvo išteisintas. Šiuo metu ši byla yra nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.

Nuteistasis pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmė tas pats teisėjas, kuris nagrinėjo jo (S. K. ) baudžiamąją bylą. Be to, šiuose posėdžiuose dalyvavo ir tas pats prokuroras. Todėl S. K. mano, kad skundžiamoje nutartyje buvo priimtas šališkas sprendimas, siekiant pašalinti teisėjo ir prokuroro darbo klaidas. Nuteistajam nesuprantama, kodėl bausmių bendrinimo klausimą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjo teisėjų kolegija. Skunde taip pat teigiama, kad sprendžiant minėtą klausimą, į teismo posėdį buvo kviestas prokuroras, tuo tarpu S. K. ir jo gynėjas apie teismo posėdį informuoti nebuvo, taip atimant iš S. K. teisę pareikšti nuomonę dėl nagrinėjamo klausimo.

Nuteistojo teigimu, su byla nesusipažinęs teismas, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitė laiko, kurį jis išbuvo suėmime, tiriant baudžiamąją bylą, kurioje yra priimtas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis. Skunde pažymima, kad S. K. padaryta veika yra tęstinė, tik išskirta į atskirus epizodus.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis yra vienintelis dirbantis ir galintis išlaikyti šeimą asmuo, nes jo žmona prižiūri mažametį sunkiai sergantį vaiką.

S. K. mano, kad paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. S. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti.

Nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei pažeidžianti jo teisę į gynybą.

R. S. teigia, kad Vilniaus apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiais jam buvo paskirtos 7 metų bei 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Jam nesuprantama, kodėl jam paskirta galutinė bausmė yra 11 metų laisvės atėmimo.

Nuteistajam taip pat nesuprantama, kodėl bausmių bendrinimo klausimą sprendė tas pats teisėjas, kuris priėmė dėl jo apkaltinamąjį nuosprendį, apskųstą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Skunde teigiama, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsniu, Vilniaus apygardos teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties. Pažeidžiant minėto straipsnio nuostatas, bausmių bendrinimo klausimą išsprendė ne paskutinį nuosprendį priėmęs teismas, t. y. ne Lietuvos apeliacinis teismas, kurio 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendis. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendis). Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu jam (R. S. ) buvo paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, prie kurios buvo iš dalies pridėta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendžiu palikta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, ir nustatyta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo nuomone, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė bendrinant buvo iš dalies sudėta 2 kartus.

R. S. pažymi, kad, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nuosprendžių kasacine tvarka jis neskundė.

Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą pagal jo apeliacinį skundą, jau buvo žinoma apie kitus įsiteisėjusius nuosprendžius. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjamas jo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio. Todėl tik Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šį skundą, turi išspręsti ir bausmių bendrinimo klausimą.

Skunde teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnio 2 dalyje, kuria vadovavosi Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nėra numatyta, kad teismas gali subendrinti - iš dalies sudėti - bausmes.

Nuteistasis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu dalyvavo tik prokuroras. Nei jam (R. S. ), nei jo gynėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta, todėl pažeidžiant teisę į gynybą, jie negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl byloje nagrinėjamo klausimo. Skunde teigiama, kad, nutarus į teismo posėdį kviesti prokurorą, R. S. ir jo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas.

Nuteistasis pažymi, kad iš skundžiamos nutarties turinio susidarė nuomonę, kad jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau dėl jo yra nagrinėjamos trys baudžiamosios bylos. R. S. nuomone, Vilniaus apygardos teismas, paskyręs galutinę 11 metų laisvės atėmimo bausmę, ne dalinai, o beveik visiškai sudėjo jam paskirtas bausmes, nes visiškai sudėjus paskirtas bausmes būtų nustatyta 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad maksimali bausmė, kuri galėjo būti jam paskirta pagal pareikštus kaltinimus, yra 12 metų laisvės atėmimo.

Skunde nurodoma, kad į paskirtos bausmės laiką nebuvo įskaitytas laikas, kurį R. S. išbuvo suėmime.

Nuteistasis pažymi, kad turi šeimą – žmoną ir dukrą, gimusią 2006 m. balandžio 15 d. Jo žmona niekur nedirba ir viena išlaiko mažametę dukrą, augančią be tėvo. R. S. teigia galėsiantis padėti šeimai tik kuo greičiau išėjęs į laisvę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis S. K. , jo gynėjas, taip pat nuteistojo R. S. gynėja prašė skundus patenkinti, o prokurorė prašė skundus patenkinti iš dalies, skundžiamą nutartį pakeisti ir į S. K. paskirtą subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 13 d. iki 2006 m. birželio 14 d., o į R. S. paskirtą subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime sulaikymo bei suėmimo laikotarpius nuo 2005 m. birželio 28 d. iki 2006 m. sausio 25 d. ir nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. balandžio 19 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkinami iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartimi dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos S. K. ir R. S. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu bei Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, ir nustatytos galutinės 11 metų laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistieji, nesutikdami su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnio 2 dalimi.

Minėtas Lietuvos Respublikos BPK straipsnis reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą. Šio straipsnio 2 dalyje išvardinti procesiniai netikslumai, kuriuos teismas pataiso nuosprendžio vykdymo stadijoje. Skunduose teisingai nurodoma, kad šiame sąraše nėra numatytas skundžiamoje nutartyje išspręstas bausmių subendrinimo pagal kelis nuosprendžius atvejis. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, be pagrindo vadovavosi šiuo straipsniu.

Šioje byloje nagrinėjamą atvejį reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsnis, numatantis, kad, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Vilniaus apygardos teismas, 2009 m. liepos 2 d. priėmęs vėliausią nuosprendį dėl S. K. ir R. S. , patenka į šiame straipsnyje nurodytą teismų sąrašą, todėl jis pagrįstai priėmė ir nutartį, kuria nutarta subendrinti nuteistiesiems dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes. Tuo pačiu nuteistojo S. K. skundo argumentas, kad bausmės turėjo būti subendrintos Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu (jis priimtas išnagrinėjus skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio) ir nuteistojo R. S. skundo argumentas, kad šis klausimas turėtų būti išspręstas Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio, yra nepagrįsti. Be to, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, apeliaciniuose skunduose nei nuteistieji, nei prokuroras neprašė, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės būtų subendrintos su Vilniaus apygardos teismo liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, nesant tokio apeliacinio skundo prašymo, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo savo iniciatyva spręsti negalėjo.

Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsnis nereglamentuoja bausmių subendrinimo klausimo pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius tvarkos. Todėl Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 3 dalimi, nes šis klausimas yra susijęs su nuosprendžio vykdymu ir sprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka.

Nėra pagrindo sutikti ir su skundų teiginiais, kad skundžiamą nutartį priėmė netinkamos sudėties teismas ar kad ši nutartis yra šališka, nes vienas iš kolegijos narių priėmė dėl nuteistųjų ir apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Šiame straipsnyje nėra numatytas draudimas teisėjui, priėmusiam dėl asmens apkaltinamąjį nuosprendį, spręsti su nuosprendžio vykdymu susijusio klausimo. Tas pats pasakytina ir apie prokuroro dalyvavimą sprendžiant byloje nagrinėjamą klausimą. Minėto Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai nenumato draudimo prokurorui dalyvauti procese sprendžiant paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, jeigu jis dalyvavo, kai dėl to paties asmens buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kitų aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl prokuroro šališkumo skunduose nenurodyta.

Nuteistųjų teiginiai dėl teismo sudėties yra taip pat nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 2 dalį su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimus išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiuo atveju sąvoka „teismas“ reiškia ir vieną teisėją ir teisėjų kolegiją (Lietuvos Respublikos BPK 40 straipsnio 2 dalis). Be to, vėliausią teismo nuosprendį dėl S. K. ir R. S. priėmė Vilniaus apygardos teismo 3 teisėjų kolegija.

Priešingai nei teigiama skunduose, apie Vilniaus apygardos teisme 2010 m. sausio 10 d. įvyksiantį teismo posėdį buvo informuoti ir nuteistieji, ir juos gynę gynėjai. Tai matyti iš pranešimo (b. l. 146, t. 18). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 2 dalį, jeigu į teismo posėdį, kuriame nagrinėjami su nuosprendžio vykdymu susiję klausimai, neatvyko šaukti nuteistasis, prokuroras ir gynėjas, šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.

Aptartos aplinkybės rodo, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas bausmių bendrinimo pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius klausimą, procesinių pažeidimų, dėl kurių nutartis būtų neteisėta, nepadarė.

Skunduose nesutinkama ir su taikytu bausmių bendrinimo būtu bei paskirta galutine 11 metų laisvės atėmimo bausme, teigiant, kad padaryti nusikaltimai yra viena tęstinė nusikalstama veika.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalį, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistiesiems Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai taikė ne apėmimo, o dalinio bausmių sudėjimo būdą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, apėmimą teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms;

3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

S. K. ir R. S. padarytose nusikalstamose veikose nėra idealios nusikalstamų veikų sutapties, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose Lietuvos Respublikos BK straipsniuose. Iš nuosprendžių aprašomųjų dalių matyti, kad nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos skirtingais laikotarpiais, nukentėjusiosiomis šiose bylose pripažintos ne tos pačios merginos, nuteistieji veikė skirtingose bendrininkų grupėse. Padarytos veikos labai nesiskiria pagal savo pavojingumą ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms. Priešingai, S. K. ir R. S. abiem nuosprendžiais pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis, tik vienu nuosprendžiu jų veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o kitu – pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį. Nors šios veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyta nusikalstama veika – sunkus nusikaltimas, o Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta veika – labai sunkus nusikaltimas, tačiau tai yra gretimos nusikalstamų veikų kategorijos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms priskiriamos veikos nepripažįstamos veikomis, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme. Todėl nesant galimybės taikyti bausmių apėmimo būdo, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai taikė kitą lengviausią iš likusių Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnyje numatytų bausmių subendrinimo būdų - dalinio sudėjimo būdą. Paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka ir Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 7 dalies nuostatas. Savo dydžiu ji nėra per griežta. Nagrinėjant bylą pateikti duomenys apie tai, kad R. S. turi žmoną, dukrą, o S. K. – charakterizuojamas teigiamai, turi ambulatoriškai besigydančią sutuoktinę, neduoda pakankamo pagrindo mažinti jiems paskirtas subendrintas bausmes.

Priešingai nei teigia nuteistieji, jų padarytos nusikalstamos veikos nėra viena tęstinė nusikalstama veika, todėl jie nuteisti už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad S. K. ir R. S. nusikalstamas veikas padarė panašiomis aplinkybėmis, tačiau jų nesiejo vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia) dėl to paties dalyko (prekyba žmonėmis pasireiškė prieš skirtingas nukentėjusiąsias, jie veikė skirtingose bendrininkų grupėse, kitu laiku ir skirtingose vietose).

Tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta nepaneigia ir skunduose nurodyti teismo padaryti rašymo apsirikimai, vietoj nuosprendžio nurodant, kad Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, ar nedetalizuojant dėl kokių asmenų paduotų kasacinių skundų buvo nagrinėjama byla Lietuvos Aukščiausiame teisme.

Sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo teisėtumo taip pat nepasisakoma dėl nuteistųjų kaltės ar paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžių. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal apeliacinius skundus.

R. S. skunde nurodo, kad šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjamas jo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio. Todėl, R. S. nuomone, tik Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šį skundą, turi išspręsti ir bausmių bendrinimo klausimą.

Toks skundo argumentas taip pat nepagrįstas. Skundžiama nutartimi nėra bendrinta bausmė, R. S. paskirta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, o šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsnis reglamentuoja kaip bendrinamos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės, kurios turi būti vykdomos. Vykdomos tik įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtos bausmės, todėl daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsnis reglamentuoja tik įsiteisėjusiais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimą. O kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dar neturi būti vykdoma, jos bendrinimo klausimas kol kas taip pat nespręstinas. Tai, esant reikalui, galės būti sprendžiama jei įsiteisės R. S. priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

S. K. skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime, kai buvo tiriama baudžiamoji byla, kurioje priimtas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis. Sulaikyme ir suėmime S. K. išbūtas laikotarpis nuo 2005 m. gruodžio 13 d. iki 2006 m. birželio 14 d. į paskirtos bausmės laiką yra įskaitytas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu. Jis įskaitytinas ir į paskirtą subendrintą bausmę.Tai padarytina pakeičiant skundžiamą nutartį.

Analogiškai į R. S. paskirtą subendrintą bausmę įskaitytini ir sulaikymo bei suėmimo laikotarpiai nuo 2005-06-28 iki 2006-01-25 ir nuo 2007- 04-02 iki 2007-04-19, kurie buvo įskaityti į bausmę, paskirtą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu. Tuo nuteistųjų skundai tenkinami iš dalies. Kitos jų skundų dalies dėl jau išdėstytų motyvų tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,

n u t aria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį pakeisti:

Į S. K. paskirtą subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 13 d. iki 2006 m. birželio 14 d.

Į R. S. paskirtą subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti sulaikymo bei suėmimo laikotarpius nuo 2005 m. birželio 28 d. iki 2006 m. sausio 25 d. ir nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. balandžio 19 d.

Kitos skundžiamos nutarties dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Aloyzas KruopysTeisėjai Regina GaudutienėKęstutis Jucys