Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-04-14 · Civilinė byla Nr. 2-3039-235/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-14
Bylos Nr.
2-3039-235/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02229-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Ieškovas
E. S. S.
Atsakovas
J. L.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto 13-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3039-235/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02229-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovei E. S. S., jos atstovui adv. Jurij Binevič, atsakovo atstovui adv. pad. Vaidui Poplovuchinui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovės E. S. S. ieškinį atsakovei J. L. dėl testamento nuginčijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 13-ojo notarų biuro notarė Gražina Klangauskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė E. S. S. prašė pripažinti, kad palikėjas G. S. 2009-07-23 testamento sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių bei 2009-07-23 testamento sudarymo metu buvo neveiksnus; pripažinti G. S. 2009-07-23 sudarytą testamentą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip sudarytą neveiksnaus asmens; pripažinti palikėjo G. S. 2009-07-23 sudaryto testamento pagrindu atsakovei J. L. Vilniaus miesto 4 notarų biure 2012-01-12 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-299 negaliojančiu nuo jo išdavimo momento; atstatyti ieškovei terminą palikėjo G. S. palikimui priimti, kurį skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.

Ieškovė nurodė, kad jos senelis (testatorius) G. S., ieškovės motinos L. S. tėvas, dar būdamas psichiškai sveikas 2005 m. birželio mėn. 17 d. testamentu savo turtą buvo palikęs savo dukrai (atsakovei) – J. L. ir jai, ieškovei. 2011 m. rugsėjo mėn. 26 d. ieškovės senelis mirė. Ji apie senelio mirtį pranešė atsakovei, kadangi ši yra R. F. pilietė ir nebegyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovė nesirūpino savo tėvu (testatoriumi). Atvažiuodavo į Lietuvą kartą per 1-2 metus ir savo trumpų apsilankymo metu ištisas dienas praleisdavo prekybos centruose ir turguose, pirkdama prekes sau ir savo šeimai. Senelis visada apgailestavo, kad dukra (atsakovė) labai mažai skirdavo laiko bendravimui. Atvykus į laidotuves atsakovė informavo, kad ieškovės senelis, G. S., 2009 m. liepos mėn. 23 d. viename Vilniaus miesto notarų biure sudarė naują testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei J. L.. Tuo pat metu atsakovė pradėjo aiškinti ieškovei, kad ieškovė jau paveldėjo savo mirusios mamos turtą, o visas senelio turtas pagal įstatymus, tame tarpe ir ieškovės mirusios mamos turto dalis, turi atitekti atsakovei. Ieškovė pareiškė savo pretenzijas atsakovei dėl susiklosčiusios padėties. Po ilgų diskusijų atsakovė savo ruožtu pasiūlė ieškovei ¼ paveldėto turto dalies pinigais, pardavus visą turtą. Preliminariai susitarus gražiuoju, bet išvažiavus namo, atsakovė pradėjo vengti kontaktų ir per giminaičius ieškovė sužinojo, kad atsakovė savo pažadą net nesiruošia vykdyti. Atvykus į Lietuvą 2012 m. sausio mėn. perimti palikimą, atsakovė, paraginta testatoriaus kaimynų bent paskambinti ieškovei, atsisakė. Šiuo metu atsakovė vienašališkai nutraukė ryšius su ieškove.

Ieškovės teigimu, ji pastoviai palaikė glaudų ryšį su testatoriumi, nuolat juo rūpinosi, skalbė skalbinius bei vežiojo į gydymo įstaigas, jo prašymu atlikinėjo kitas įvairias paslaugas, ieškovei buvo žinoma, kad jos senelis maždaug nuo 2009 m. pavasario sunkiai susirgo, jo psichinė būklė vis blogėjo – jis prarado atmintį, jo mąstymas buvo sutrikęs, į esminius įvykius reagavo neadekvačiai, pasikartodavo haliucinacijos, smarkiai sutriko socialinis elgesys ir įgūdžiai, apatijos priepuoliai keisdavo agresijos priepuolius. 2011 metų pradžioje, po įvairiausių tyrimų ir konsultacijų su psichiatrų ir neurologų, testatoriui buvo diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, kuri tęsėsi iki mirties. Tais pačiais 2011 metais, po patirto infarkto testatorius gulėjo ligoninėse, jam buvo leidžiami stipriai veikiantys vaistai, nors testatorius ir buvo sąmoningas, tačiau jo kontaktas su išoriniu pasauliu buvo tik paviršutinis. Nurodytos aplinkybės, ieškovės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad testatorius G. S. 2009 m. liepos mėn. 23 d., tai yra testamento pasirašymo dieną, dėl ūmėjusio psichinio susirgimo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jos valdyti.

Be to, testatorius buvo įtakojamas atsakovės. Tuo metu, kai G. S.2009 m. liepos mėn. 23 d. sudarė naują testamentą, atsakovė atvažiavo į Lietuvą ir apgaule įtikino testatorių perrašyti testamentą. Atsakovė nuslėpė nuo ieškovės naujo testamento surašymo faktą, o testatorius nesuprato savo veiksmų.

G. S.2009 m. liepos mėn. 23 d. testamento sudarymo ir pasirašymo metu dėl progresavusios sunkios ligos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės (reikšmės) ir savarankiškai juos valdyti, o tai lemia išvadą, kad sudarant 2009 m. liepos mėn. 23 d. testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia. Todėl ieškovė mano, kad šis testamentas ir jo pagrindu atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turi būti Teismo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (b. l. 7).

Atsiliepimas

Atsakovė J. L. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad G. S. 2009 m. išreikšdamas savo valią visą savo turtą Vilniaus m. 13 notarų biure patvirtintu testamentu Nr. 1-1988 paliko jai, vienintelei esančiai gyvai dukrai.

Iki pat mirties G. S. gyveno savarankišką gyvenimą, bendravo su kaimynais, pats savarankiškai mokėjo komunalinius mokesčius. Jos žiniomis, ieškovė, siekdama gauti globos pašalpą kreipėsi į medikus, bandydama įrodyti, kad G. S. nesugeba savimi pasirūpinti ir jam reikalinga globa, o ieškovei būtų paskirta globos pašalpa, tačiau medicininių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad G. S. yra visiškai veiksnus, ir atsižvelgiant į jo garbingą amžių sugeba savimi pasirūpinti savarankiškai.

Apie tai, kad G. S. iki pat mirties rūpinosi savimi savarankiškai, gali patvirtinti jos nurodyti liudytojai, bei G. S. medicininiai dokumentai, kurie yra VšĮ Centro Poliklinikoje, Naujamiesčio filiale bei kitose gydymo įstaigose (b. l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų dokumentų, šalių paaiškinimų ir kitų įrodymų nustatyta, kad (testatorius) G. S., buvo ieškovės E. S. S. motinos L. S. tėvas (b. l.15-21). Jis 2005 m. birželio mėn. 17 d. testamentu turtą buvo palikęs savo dukrai (atsakovei) – J. L. ir ieškovei (b. l. 24-26).

2011 m. rugsėjo mėn. 26 d. testatorius mirė (b. l. 27). Atsakovė yra R. F. pilietė ir gyvena ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Ieškovės teigimu, atsakovė J. L. atvykus į laidotuves ją informavo, kad G. S., 2009 m. liepos mėn. 23 d. viename Vilniaus miesto notarų biure sudarė naują testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei J. L., G. S. priklausantį turtą jai sudaryto testamento pagrindu paveldėjo atsakovė E. L. (b. l. 31-34).

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja A. T.. Ji paaiškino, kad pažinojo testatorių G. S., iki pat jo mirties jokių jo psichikos nukrypimų nepastebėjo, jis pats save apsitarnaudavo. Ieškovė aplankydavo savo senelį, ji užtrukdavo 5-10 min. ir išvažiuodavo. Jos nuomone, ieškovė atvažiuodavo tik pasiimti iš senelio pinigų (b. l. 118).

Liudytoja L. G. parodė, kad ji už nedidelį mokestį gamino testatoriui G. S. valgį, nors namus jis tvarkėsi pats, eidavo į parduotuvę. Jis sirgo širdies ligomis, tačiau jokių psichikos sutrikimų pas jį nebuvo. Ieškovė pas jį atvažiuodavo tam, kad gautų iš G. S. pinigų. Jis testamentą sudarė savo dukrai (atsakovei) nes suprato, kad ieškovei iš jo reikalingi tik pinigai. Ieškovė tik nuimdavo savo senelio pensiją, tačiau už jo buto komunalines paslaugas nemokėjo (b. l. 118-119).

Ieškovės prašymu buvo paskirta pomirtinė G. S. teismo psichiatrinė ekspertizė (b. l. 169-170). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2013-05-10 ekspertizės akte padaryta išvada, kad nėra objektyvių medicininiais dokumentai pagrįstų duomenų apie tai, kad G. S. testamento sudarymo ir pasirašymo metu 2009-07-23 būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 2. b. l. 10-12).

Testamentas yra asmeninis vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo po mirties, kurį testatorius gali bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti (atšaukti) ir kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus.

Atitinkamai su LR CK 5.15 str. 2 d testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad testamento galiojimui yra būtinos šios sąlygos: testatorius testamento sudarymo metu turi būti veiksnus, testamentas turi būti sudarytas įstatymo nustatyta forma ir testamento turinys turi atitikti tikrą testatoriaus valią. Todėl testamento, kaip vienašalio sandorio, negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas.

Pagal CK 5.17 str. sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas. Asmens, kuris sudarydamas testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, sudarytą testamentą galima pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 str.

Ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu gali pareikšti ir testatoriaus įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo dalys būtų pripažinti negaliojančiais. Tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių, reiškia, kad asmuo sudarė testamentą būdamas neveiksnus ir tokį testamentą nuginčijant siekiama pašalinti padarinius, kuriuos asmuo sukūrė būdamas neveiksnus, t. y. nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldydamas.

Nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad palikėjas G. S. 2009 m. liepos mėn. 23 d. sudarydamas testamentą nesuvokė savo veiksmų esmės ir jų nevaldė, dėl ko nėra pagrindo pripažinti 2009 m. liepos mėn. 23 d. testamentą negaliojančiu. Tuo pačiu negali būti patenkinti visi ieškovės E. S. S. reikalavimai.

Šalims bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai CPK 93str. nustatyta tvarka. Remiantis tuo, kad ieškovės reikalavimai atmesti, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovė sumokėjo 86,80 Lt už vertimo paslaugas (b. l. 105).

Ieškovė sumokėjo už ekspertizės atlikimą 2 000 Lt (b. l. 183), už eksperto paslaugas apmokėta 1 334,50 Lt, todėl ieškovei grąžintina pinigų suma sudaro 665,50 Lt.

Remiantis CPK 92 straipsniu, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš ieškovės, kurios sudaro 50,18 Lt.

Vadovaujantis CPK 92, 93, straipsniais, 150 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės E. S. S. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. L., gim. 1955-04-04, naudai 86,80 Lt (aštuoniasdešimt šešis Lt 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 50,18 Lt (penkiasdešimt Lt 18 ct) pašto išlaidų.

Grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos ieškovei E. S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 665,50 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt penkis Lt 50 ct) sumokėtos sumos likutį už ekspertizės atlikimą.

Teismo 2012-02-21 nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti šiam teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys