Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikytos priverčiamosios medicininės priemonės, I. A., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, jo šeimos narei – seseriai J. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Antakalnio poliklinikos teikimą dėl I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), skirtos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. A. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartimi dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje (viena veika) padarymą, buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 23 d. gautas VšĮ Antakalnio poliklinikos teikimas dėl I. A. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalį priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, todėl tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

Iš VšĮ Antakalnio poliklinikos pateikto I. A. apžiūros akto nustatyta, kad I. A. stebimas ir gydomas priverstinai ambulatoriškai nuo 2020 m. birželio 23 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centre. Iš medicininės dokumentacijos žinoma, jog I. A. yra baigęs (duomenys neskelbtini) klases (duomenys neskelbtini) ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, pagal ją dirbo. Buvo vedęs, turi 3 vaikus, sūnus žuvęs. Prieš 10 metų patyręs sunkų sveikatos sužalojimą autoavarijoje, buvo operuotas. Nuo 2013 m. lankėsi Rokiškio psichikos sveikatos centre. Visą ambulatorinio priverstinio stebėjimo metu pacientas gyvena pas seserį J. L., kuri rūpinasi ir prižiūri jį. Priverstinio ambulatorinio gydymo metu pacientui buvo teikiamos gydytojo – psichiatro, socialinio darbuotojo konsultacijos. Priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu (6 mėn.) paciento būklė buvo stabili, psichikos sveikatos centre lankydavosi reguliariai, personalo nurodymus vykdė. I. A. psichikos būsena: kontaktas su pacientu formalus, pakankamas. Į klausimus atsako trumpai, konkrečiai. Ramus, mandagus, epizodiškai bando pajuokauti, mąstymas nuoseklus. Kliedėjimo idėjų neišsako. Nuotaikos fonas stabilus, emocijos adekvačios. Konfliktinių situacijų nebuvo, atminties ir dėmesio sutrikimų neišaiškinta, savo būklei dalinai kritiškas. Medikamentinis gydymas nebuvo taikytas. Įvertinus paciento būklę rekomenduojama nutraukti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teisme VšĮ Antakalnio poliklinikos atstovė Z. Skardinskaitė nurodė, kad yra I. A. prižiūrinti gydytoja. Pacientas jų įstaigoje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių prižiūrimas nuo 2020 m. rugpjūčio. Negatyvių pokyčių nėra, pacientas nuolat lankosi, bendradarbiauja. Susitikimų metu atvykdavo blaivus, teigia alkoholio nevartojantis. Stebimas elgesys adekvatus. Pacientas į susitikimus atvyksta kartu su seserimi, abu nusiskundimų neišsako, būklė stabili, medikamentinis gydymas nereikalingas. Mano, kad galima nutraukti priežiūrą, nes prižiūri pacientą daugiau dėl to, kad yra toks įpareigojimas, o ne dėl to, kad būtų būtina prižiūrėti.

Asmuo, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, I. A. teismo posėdžio metu prašė priežiūrą nutraukti. Su buvusia žmona J. A. nebendrauja ir neketina bendrauti ateityje. Gyvena su seseria, sutaria gerai, planuoja ir toliau pas ją gyventi. Mano, kad pas gydytojus vaikščioti jam nebūtina.

Asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, šeimos narė sesuo J. L., teismo posėdžio metu taip pat prašė priežiūrą nutraukti. Gyvena su broliu ir jųdviejų mama, kuri yra silpnos sveikatos. Brolis jai padeda namuose, abu rūpinasi mama. Jie nuolat bendrauja su gydytojais, socialiniais darbuotojais, turi telefonus, kur reikėtų kreiptis prireikus pagalbos. Supranta, kad, jei brolio būklė pablogėtų, reikėtų kreiptis pas gydytojus.

Asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjas advokatas Gediminas Skaistys teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad akivaizdu, kad asmens būklė stabili, jis nėra pavojingas, lankymasis pas gydytojus daugiau savitikslis, o ne dėl to, kad būtina I. A. prižiūrėti.

Teikimas tenkintinas.

Minėtų duomenų visuma apie I. A. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dabartinė I. A. sveikatos būklė yra stabili ir nereikalauja priverstinio stebėjimo. I. A. nustatyta diagnozė – potrauminis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. I. A. nurodė, kad jau dvejus metus visiškai nevartoja alkoholio. Jį gydančios gydytojos teigimu, I. A. bendradarbiauja, visada atvyksta tvarkingas ir blaivus, teigia nevartojantis alkoholio, medikamentinis gydymas jam nereikalingas, priežiūrą įvardijo kaip „apsilankymą dėl apsilankymo“. Taip pat nustatyta, kad I. A. visiškai nebendrauja su nukentėjusiąja J. A., tai patvirtino ir pats I. A., taip pat ir J. A. susisiekus su ja prieš posėdį telefonu. I. A. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), visai kitoje gyvenamojo vietoje nuo nukentėjusiosios. Taigi teismas neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusiajai būtų pavojingas priverstinio gydymo nutraukimas. I. A. prižiūrinti gydytoja nurodė, kad I. A. elgesys adekvatus, bendradarbiaujantis. Iš sesers ir paties I. A. parodymų matyti, kad I. A. gyvena kartu su artimaisiais, vieni kitais rūpinasi, supranta ir žino, kur prireikus gali kreiptis pagalbos.

Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad tolesnis priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis I. A. nėra būtinas, I. A. nėra socialiai pavojingas, jo sveikatos būklė nekelia grėsmės aplinkai ar aplinkiniams, geranoriškas asmens elgesys ir kritika būklei yra pakankamas būdas. Minėtų išvadų pagrindu priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nebėra būtinas, dėl ko pagrįstai gali būti nutrauktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu

nutarė:

VšĮ Antakalnio poliklinikos teikimą tenkinti.

Nutraukti I. A. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.