Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A.N. konsultacinės poliklinikos ieškinį atsakovams S. P., K. V. ir L. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti negaliojančia 2011-01-31 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. VM9-390, sudarytą tarp atsakovių S. P. ir K. V.; pripažinti negaliojančia 2012-07-03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VM9-2068, sudarytą tarp atsakovių K. V. ir L. K.; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014-06-30 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo atsakovė S. P. buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimus ir nuteista bei iš jos ieškovui priteista 998925,16 Lt nusikaltimais padarytos žalos. Ieškovui išsiuntus užklausą nekilnojamojo turto registrui apie atsakovės S. P. turimą turtą išaiškėjo, jos atsakovė S. P. 2011-01-31 (nedelsiant po to kai buvo kreiptasi į policiją dėl nusikalstamų jos veikų ir tyrimo pradėjimo) perleido jai priklausantį 0,29 ha sklypą, Plikių mstl., savo dukrai K. V., o K. V. tą patį sklypą 2012-07-03 perleido toliau savo močiutei ir atsakovės S. P. motinai L. K.. Atsakovė S. P. neturi daugiau jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti padarytą žalą. Abi pirkimo -pardavimo sutartys pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus interesus, todėl turi būti panaikintos.

Nurodo, kad yra visos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: ieškovas turi neabejotiną 998 925 Lt dydžio reikalavimo teisę atsakovei S. P., visos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje; dėl šios reikalavimo teisės turėjimo tarp atsakovų sudarytos to pateis objekto pirkimo-pardavimo sutartys neabejotinai pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises; ieškovas apie ginčijamus sandorius sužinojo tik po 2014-06-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio priėmimo 2014 m. liepos mėn. gavęs Nekilnojamojo turto registro išrašą apie atsakovės S. P. nesąžiningai atliktus sandorius. Nors ieškovo teisės pažeidimo momentas ( ginčijamų sandorių sudarymas 2011-01-31 ir 2012-07-03) buvo anksčiau nei ieškovas faktiškai sužinojo apie savo teisių pažeidimą, tačiau ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo jokių galimybių patikrinti ir sužinoti ginčijamų sutarčių sudarymo fakto, todėl jis nepraleido ieškinio vienerių metų senaties termino. Ketvirta, skolininkė S. P. bei atsakovė K. V. neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, jie buvo sudaryti siekiant perleisti turtą artimiems asmenims ir taip išvengti prievolių kreditoriui įvykdymo. Penkta, atsakovės buvo nesąžiningos, nes S. P. žemės sklypą perleido nedelsiant po to, kai buvo kreiptasi į policiją dėl nusikalstamų skolininkės veiksmų ir tyrimo pradėjimo, be to, ginčijami sandoriai buvo sudaryti su šeimos nariais – dukra K. V. ir mama L. K.. Prašė taikyti restituciją natūra, kadangi perleisto sklypo vertė yra gana didelė ir tokia restitucijos forma gali būti taikoma.

Atsakovė K. V. į teismo posėdį neatvyko, gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas, gavęs 2014-06-30 nuosprendį, norėjo pradėti jį vykdyti ir tik tada sužinojo, kad S. P. 2011-01-30 perleido savo žemės sklypą savo dukrai K. V., o ši - močiutei L. K., ir po kelių mėnesių nuo šio momento pareiškė civilinį ieškinį, taigi senaties termino nėra praleidęs. Mano, kad sudarant sandorius buvo siekiama apsunkinti išieškojimą, nes S. P. kito turto neturėjo, todėl tiek pirmoji, tiek antroji sutartis dėl ginčo sklypo pažeidžia kreditoriaus interesus. Sandorių sudarymo metu ieškovas neturėjo patvirtintos reikalavimo teisės ir negalėjo sužinoti apie 2011 m sudarytus sandorius. Paaiškino, kad advokatas negalėjo teikti užklausas apie skolininkės turtą, kol ieškinys nebuvo patenkintas. Baudžiamojoje byloje buvo areštuotas tik automobilis, nustačius jį kaip vienintelį atsakovės turtą. Sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių, taigi jų nesąžiningumas preziumuojamas. Prašo taikyti restituciją natūra, grąžinant turtą skolininkei S. P. ir perduodant jį ieškinio patenkinimui, kadangi jo vertė yra ženkliai didesnė nei nurodo atsakovės, o kliūčių taikyti prioritetinę restituciją natūra nėra.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-30 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-44-174/2014 nustatyta, kad S. P. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str., 183 str. 2 d., ir 184 str. 2 d., ir ieškovui A. N. IĮ konsultacinei poliklinikai iš jos priteista 998 925,16 Lt nusikaltimais padaryta žala (11-27 b.l.). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 0,2900 ha žemės sklypas, esantis adresu Plikių mstl., Klaipėdos r., nuosavybės teise pagal 2002-11-27 pirkimo-pardavimo sutartį priklausė atsakovei S. P.. Šis žemės sklypas 2011-01-31 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas K. V., o K. V. šį ginčo sklypą 2012-07-18 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido L. K. (28 -29 b.l.). Nustatyta, kad 2013-10-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi veiksniam asmeniui L. K. nustatyta rūpyba, S. P. paskirta jos rūpintoja. L. K. yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (57, 58 b.l.). 2001-11-22 sutartis patvirtina, kad K. Š. pardavė, o sutuoktiniai L. K. ir V. K. nusipirko 0,1764 žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais, adresu Paupio g.18, Plikių mstl., Klaipėdos r.(60-62 b.l.). 2002-11-27 sutartis patvirtina, kad K. Š. pardavė, o S. P. nupirko 0,29 ha žemės sklypą Plikių mstl., Klaipėdos r., už 3000 Lt ( 63-66 b.l.). 2011-01-31 sutartis dėl privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sudaryta Klaipėdos miesto 9-ajame notarų biure patvirtina, kad sutuoktiniai S. P. ir S. P. pardavė, o K. V. nupirko 0,29 ha žemės sklypą, Plikių mstl., Klaipėdos r., už 4 900 Lt (67-68 b.l.). 2012-07-03 pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad K. V. pardavė, o L. K. nupirko 0,29 ha žemės sklypą Plikių mstl., Klaipėdos r., už 4900 Lt (69-70 b.l.). Nustatyta, kad ieškovas 998 925,16 Lt dydžio civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė 2012-09-17, 2012-09-18 pripažintas civiliniu ieškovu (73-75 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamojoje byloje Nr.1-44-174/2014 (30-9-0004-11) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-01-21 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl S. P., R. G. individualios įmonės ir R. G. veikų, turinčių didelės vertės turto pasisavinimo ir didelės vertės turto iššvaistymo požymių (BK 183 str.2 d., ir 184 str.2 d. Ieškovas prie pareiškimo pateikė 2011-01-19 VĮ Registrų centras išduotą išrašą apie nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kad S. P. vardu pagal 2002-11-27 pirkimo – pardavimo sutartį yra įregistruotas 0,2900 ha žemės sklypas, adresu Plikių mst., Klaipėdos r.. Iš pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ieškovas pareiškime nurodė, kad S. P. turi vienintelį registruotą nekilnojamąjį turtą, būtent aukščiau minėtą žemės sklypą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti S. P. priklausantį turtą. Nustatyta, kad S. P. 2011-01-20 A. N. konsultacinės poliklinikos savininkui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji pasiskolina iš A. N. poliklinikos sąskaitos 58 000 Lt, ir juos žada grąžinti per trejų metų laikotarpį, o esant galimybei ir greičiau. Nustatyta, kad 2011-01-24 priėmimo-perdavimo aktu S. P. perdavė poliklinikos savininkui banko PIN generatorių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsakovių S. P. ir L. K. atstovė reikalavo byloje taikyti vienerių metų ieškinio senatį ieškovo A. N. konsultacinės poliklinikos actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu pareikštam ieškiniui dėl 2011-01-31 ir 2012-07-03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį – sandorio sudarymo faktą bei aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Atsakovių atstovė nurodė, kad ieškovas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė 2012 m. rugsėjo mėn.; nuo tada ieškovo atstovas, būdamas teisininkas, galėjo išsireikalauti išrašą iš Registrų centro apie S. P. turimą ar turėtą turtą ir sužinoti apie ginčo sandorį; dalyvaudamas baudžiamosios bylos tyrime, jis turėjo teisę ir pareigą domėtis skolininkės turtu.

Ieškovo atstovas teigė, kad ieškovas apie ginčijamus sandorius sužinojo tik po nuosprendžio priėmimo 2014-06-30, pradėjęs rūpintis jo vykdymu ir išsiuntęs paklausimą Nekilnojamojo turto registrui apie skolininkės S. P. turimą turtą. 2014-08-07 buvo gautas išrašas iš VĮ Registrų centro, iš kurio paaiškėjo, kad atsakovė S. P. 2011-01-31, t.y. nedelsiant po to kai buvo kreiptasi į policiją dėl nusikalstamų jos veiksmų ir tyrimo pradėjimo, perleido jai priklausantį ginčo žemės sklypą savo dukrai K. V., o K. V. tą patį sklypą 2012-07-03 perleido savo močiutei, atsakovės S. P. mamai. Šių sandorių sudarymo metu ieškovas dar neturėjo patvirtintos reikalavimo teisės ir negalėjo sužinoti apie 2011 m. sudarytą atsakovės sandorį. Ieškovo atstovas prašo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2014-08-07, t.y. kada jis gavo duomenis iš VĮ Registrų centro ir sužinojo apie sandorių sudarymą.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad neginčijamas momentas, kada ieškovas sužinojo ir turėjo sužinoti apie ginčijamus sandorius tarp atsakovių yra 2014-08-07 VĮ Registrų centro išrašo gavimo diena. Teismo nuosprendis, kuriuo patenkintas ir ieškovo ieškinys atsakovės S. P. atžvilgiu, buvo priimtas 2014-06-30; dar jam neįsiteisėjus, ieškovas ėmė rinkti duomenis apie atsakovės turtą ir gavo minėtą išrašą, o 2014-08-25 pateikė ieškinį teismui, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas išties nebuvo pažeistas. Civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ieškovo baudžiamojoje byloje pareiškimas 2012 m. rugsėjo mėn. neįpareigojo ieškovo iškart pradėti rinkti duomenis apie atsakovei praeityje priklausiusį turtą; šioje stadijoje svarbu buvo pagrįsti savo reikalavimą baudžiamojoje byloje ir gauti jo patvirtinimą, kuriuo galima laikyti 2014-06-30 nuosprendį. Pažymėtina, kad šis nuosprendis įsiteisėjo tik 2015-12-22, taigi ieškovas ėmėsi priemonių situacijai išsiaiškinti netgi anksčiau nei jo reikalavimo teisė iš tiesų tapo patvirtinta. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas su atsakovėmis nebuvo susijęs tokiais ryšiais, kad sužinotų apie jų sandorius jų sudarymo metu ar tuoj po to, jos pačios apie tai jam nepranešė, o galėjimas įtarti apie tokius sandorius negali būti laikomas turėjimu apie juos sužinoti, tuo tarpu įstatymas senaties termino pradžią sieja būtent su turėjimu sužinoti apie ginčijamo sandorio sudarymą. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad ieškovas senaties termino actio Pauliana reikalavimui pareikšti nėra praleidęs.

Dėl ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo teisės.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2013 ir kt.).

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį.

Nagrinėjamoje byloje kreditoriaus neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę patvirtina įsiteisėjęs 2014-06-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo patenkintas ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir iš atsakovės S. P. A. N. IĮ konsultacinei poliklinikai priteisti 998 925,16 Lt nusikaltimais padarytos žalos, todėl ieškovui atsirado teisė reikalauti žalos atlyginimo nuo to momento, kai ši žala atsirado. Įvertinus nurodyta, akivaizdu, kad ieškovas A. N. IĮ konsultacinė poliklinika turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei.

Dėl kreditoriaus (ieškovo) teisių pažeidimo sudarant to paties objekto pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. 2011-01-31 Nr.VM9-390 ir 2012-07-03 Nr.VM9-2068.

Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 dalis nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises ir iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus.

Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Tais atvejais, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, pažeidžiamos kreditoriaus teisės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007).

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė S. P. geranoriškai nevykdo priimto teismo nuosprendžio, neatlygina padarytos žalos ieškovui, be to, nebeturi jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą pagal priimtą teismo nuosprendį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčijamu 2011-01-31 privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė S. P. pardavė atsakovei K. V. (savo dukrai) 0,2900 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5545-0001-0025, esantį Plikių mstl., Klaipėdos r., už 4900 Lt, tuo pablogindama savo turtinę padėtį, sumažindama savo galimybes grąžinti skolą ir atitinkamai kreditoriaus galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus, kadangi ir šių lėšų dabar, kai reikia išieškoti skolą, nebeturi. Perleisto nekilnojamojo turto vertė sprendimo priėmimo metu nėra aiškiai nustatyta - ieškovas įrodinėjo, kad tokio sklypo vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra apie 29 000 Eur., pateikė internetinio tinklapio www.aruodas.lt skelbimą dėl labai panašių charakteristikų sklypo pardavimo už tokią sumą; byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė 2012-07-12 buvo 5000 Lt. Kokią iš tikrųjų kainą šiuo metu eitų už šį sklypą gauti, nėra žinoma, tačiau bet kokiu atveju tai yra vertingas nekilnojamasis turtas, o jokio kito vertingo turto S. P. neturi ir jos prievolė ieškovui, pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, visiškai neįvykdyta. Visa tai rodo, kad ginčijamų sutarčių sudarymas didesne ar mažesne apimtimi pažeidė kreditoriaus interesus ir jis, siekdamas bent dalies jų patenkinimo, neturi kitos išeities kaip tik ginčyti bet kokio dydžio nesąžiningai skolininkės sandorius.

Atsakovių argumentas, kad pirkimo-pardavimo sutartys nepažeidė kreditoriaus interesų, nes sklypas visada ir priklausė atsakovei L. K., o ne atsakovei S. P., teismo vertinamas kritiškai, kadangi nepateikti jokie rašytiniai įrodymai patvirtinantys šią aplinkybę, o priešingai, byloje esanti 2002-11-27 sutartis patvirtina, kad būtent S. P. nupirko iš K. Š. ginčo sklypą. Atsakovių nurodytos aplinkybės nenuneigia fakto, kad dovanojimo sandoriu atsakovė S. P. pablogino savo turtinę padėtį, iš esmės sumažino savo galimybes grąžinti skolą, nes iki šios dienos atsakovė tebėra skolinga ieškovui.

Dėl privalomumo skolininkei ir atsakovei K. V. sudaryti ginčijamų sandorių.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (Lietuvos Respublikos CK 6.66 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu tinkamai įvertinti faktines bylos aplinkybes, t. y. nustatyti ir įvertinti, kokiu tikslu buvo sudarytos sutartys ir ar jas buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi ir pan.

Atsakovės S. P. atsiliepime ir paaiškinime teisme nurodytas aplinkybes apie šių sandorių sudarymo logiką ir sklypo pripažinimą atsakovės L. K. nuosavybe nuo 2001-11-22 namų valdos įsigijimo iš K. Š., teismas vertina kritiškai. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovės S. P. ir K. V., prieš sudarydamos ginčijamus sandorius, būtų turėjusios įstatymo, teismo sprendimo ar sutarties pagrindu nustatytas pareigas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. Tai, kad normaliomis sąlygomis civilinių teisių subjektai gali laisvai disponuoti savo teisėmis, pareigomis ir turtu, pripažinti ir laikyti neginčijamomis tam tikras jiems svarbias aplinkybes, negali būti pripažįstama privalomumu sudaryti sandorius ir tokiu būdu eliminuoti galimybę kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą. Atsakovės neįrodė, kad būtų turėjusios pareigą sudaryti ginčo sandorius, o jų minimos gyvenimiškos aplinkybės ir noras šeimyniškai disponuoti ginčo sklypu negali būti pagrindu atmesti ieškovo reikalavimams.

Dėl skolininko ir kitų sandorio šalių (skolininkės dukros ir motinos) nesąžiningumo.

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Šiuo atveju galioja Lietuvos Respublikos CK 6.67 str. 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, kadangi skolininkė pirkimo - pardavimo sutartimi turtą (žemės sklypą) perleido savo dukrai, o dukra pirkimo-pardavimo sutartimi perleido močiutei (skolininkės motinai), t.y., sandoriai vyko tik tarp artimų giminaičių (pagal CK 3.135 str. nuostatas tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai pripažįstami artimaisiais giminaičiais). Atsakovės S. P. nurodyta aplinkybė, kad ji buvo sąžininga sudarydama ginčo sandorį, nes nežinojo, kad jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kad iš jos bus priteistas žalos atlyginimas ieškovui, vertintina kritiškai, nes ji pati 2011-01-20 savo paaiškinime rašytame ieškovui A. N. IĮ konsultacinei poliklinikai nurodė, kad yra pasiskolinusi iš įmonės kasos 58 000 Lt ir žada grąžinti per trejus metus; jau šis raštas patvirtina atsakovės suvokimą apie didelės sumos įsiskolinimą ieškovui; greta to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vos pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo pareiškimą, atsakovė, kaip ieškovo įmonės buhalterė, apie tai sužinojo iš buhalterinių dokumentų pareikalavimo ir poėmio, taigi ir minėtas jos raštas apie jau pasiimtą iš įmonės kasos sumą parašytas siekiant apsidrausti nuo galimos atsakomybės, ir aiškumo, kad nustačius trūkumą kasoje, jai kils bent jau materialinė atsakomybė, ši atsakovė turėjo pakankamai. Todėl darytina išvada, kad ji, jau turėdama kreditorinį įsiskolinimą ir žinodama, kad jai gali kilti dar didesnė materialinė atsakomybė, 2011-01-31 sudarė ginčo sandorį, perleido vienintelį savo turtą dukrai tuo tikslu, kad išvengtų išieškojimo nukreipimo į šį turtą. Pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu K. V. taip pat greičiausiai žinojo, kad ginčijamu sandoriu jos mama siekia išvengti išieškojimo nukreipimo į šį turtą, tačiau galiojant artimų giminaičių sudarytų sandorių nesąžiningumo prezumpcijai, tai jau nebeturi didelės reikšmės, o jos sudarytas to paties sklypo pirkimo – pardavimo sandoris su savo močiute L. K., kuri yra S. P. motina ir jos globojama teismo sprendimu, teismo vertinamas kaip tęstinis veiksmas siekiant nuslėpti nuo kreditoriaus šį turtą ir apsunkinti išieškojimą. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad byloje pakankamai nustatytas actio Pauliana pagrindu esantis skolininko nesąžiningumas abiejų ginčijamų sandorių atžvilgiu.

Dėl restitucijos taikymo.

Ieškovas prašė, patenkinus jo reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taikyti restituciją tam, kad jis galėtų nukreipti bent dalies jam priteistos iš atsakovės S. P. sumos išieškojimą į šiais sandoriais tretiesiems asmenims perleistą žemės sklypą. Atsakovės tam prieštaravo, nurodydamos, kad restitucija natūra neįmanoma dėl sklypo individualių savybių ir siūlė taikyti restituciją pinigais pagal sandorių sudarymo metu VĮ registrų centro nustatytą šio turto vertę, kas netenkino ieškovo, įrodinėjusio, kad šio sklypo rinkos vertė gali būti daug didesnė už 5000 Lt (1448 Eur).

Teismas yra įstatymo įpareigojamas pirmiausia išsiaiškinti restitucijos būtinumą, po to – parinkti jos formą. Restitucijos būtinumą šiuo atveju lemia actio Pauliana instituto kompensacinė paskirtis, kai pripažinus skolininko sandorį negaliojančiu kreditoriaus reikalavimas nukreipimas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis ieškinio tikslas, o tik priemonė skolininko mokumui atkurti bei sugrąžinti skolininką į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 str. 2 d.). Pagal CK 6.146 str., restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tik tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių kliūčių restitucijos natūra taikymui. 0,2900 ha ploto žemės sklypas, turintis unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Plikių mstl., Klaipėdos r., yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir gali kaip tiks dalyvauti civilinėje apyvartoje. Jokių asmenų, nesusijusių su nesąžiningais pripažintais sandoriais, teisių jo grąžinimas atsakovei pirmajai savininkei S. P. nepažeis. Ieškovo reikalavimo suma šiai atsakovei (998 925,16 Lt (289 308,72 Eur) yra tokia didelė, kad šio sklypo vertė tikrai jos neviršys ir padengs šį reikalavimą tik nedidele dalimi, bet tai irgi ne priežastis palikti šį sklypą kitų asmenų nuosavybėje ir ieškovo reikalavimus atsakovei S. P. net šio sklypo vertės dalimi neįvykdytus. Pati šio sklypo vertė tokiomis aplinkybėmis didesnės reikšmės neturi, restitucija natūra yra prioritetinė, ieškovas prašo ją taikyti, jis tuo prisiima ir riziką dėl šio turto pardavimo galimybių ir vertės, o jo į bylą pateikta informacija rodo, kad ta vertė išties gali būti didesnė nei formaliai VĮ Registrų centro nustatyta prieš keturis metus, sandorių sudarymo metu. Įvertinus visa tai, pripažinus ginčo sandorius negaliojančius pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, taikytina restitucija natūra, ginčo sutartimis perleistą 0,2900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Plikių mstl., Klaipėdos r., grąžinant nuosavybės teise atsakovei S. P. (Lietuvos Respublikos CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad už ieškinio padavimą 2014-08-22 sumokėjo 439,00 Lt (127,14 Eur) žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas visiškai, yra pagrindas iš atsakovių ieškovui priteisti jo patirtas aukščiau nurodytas bylinėjimosi išlaidas po 42,38 Eur iš kiekvienos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškovui prašant, 2014-08-26 teismo nutartimi, sprendimo įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas L. K. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr.5545-0001-0025, esantis Plikių mstl., Klaipėdos r., kurios sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2011-01-31 notarinę pirkimo - pardavimo Nr. VM9-390, sudarytą tarp atsakovių S. P., a.k(duomenys neskelbtini) ir K. V., a.k(duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 2012-07-03 notarinę pirkimo - pardavimo Nr. VM9-2068, sudarytą tarp atsakovių K. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją natūra - grąžinti 0,2900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Plikių mstl., Klaipėdos r., iš L. K. S. P., įpareigojant S. P. grąžinti L. K. 1419,14 Eur, gautus už šį sklypą.

Priteisti iš atsakovių S. P., K. V. ir L. K. po 42,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovui A. N. IĮ konsultacinei poliklinikai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti atsakovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Plikių mstl., Klaipėdos r., r., areštą (turto arešto numeris 2014044758).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.