Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundus dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 64(1) straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 10 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 9 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinimo metu nebuvo stebimi teigiami pokyčiai, siekiant valdyti rizikas susijusias su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, kadangi atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laika, kuomet nuleistasis atlieka bausmę, nėra galimybes įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Nuteistasis M. K. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunduose nurodoma, kad įkalinimo įstaigoje aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kas mėnesį kreipiasi į įkalinimo įstaigą dėl darbo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nėra baustas drausmine tvarka, skatintas, lanko AA užsiėmimus, savanoriškai veda nuteistiesiems užsiėmimus. Nuteistojo nuomone, komisija netaikė lygtinio paleidimo remdamasi tik jo praeitimi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, į įkalinimo įstaigą kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo, paleistas lygtinai bus įdarbintas ir turės gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, turi finansinių įsipareigojimų. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, M. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors M. K. bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimų, tačiau tik vieną kartą skatintas. Taip pat pagal „OASys“ metodiką M. K. nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; elgesio problemos vaikystėje; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; šiuo metu būdingas save žalojantis elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą (sunkus sveikatos sutrikdymas), anksčiau teismo ne kartą teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka septintą kartą, tačiau nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo darbo istorija nedidelė ir nepastovi. Asmuo turi sukaupęs apie 1 metus oficialaus darbinio stažo. Darbus nuteistasis keisdavo dėl nepatikusio darbo pobūdžio, nepakankamo atlyginimo. Pokalbio metu pasakoja, kad būdamas jaunas turėjo neigiamas darbines nuostatas. Analizuojant asmens kriminalinę istoriją matoma, kad nuo 1998 metų iki 2009 metų nuteistojo istorijoje vyravo finansinio pobūdžio nusikaltimai, kuriuos tikėtina vykdė dėl to, kad neturėjo stabilių darbo santykių užtikrinančių pastovias pajamas. Tai leidžia teigti, kad nuteistasis praeityje pasižymėjo neigiamomis darbinėmis nuostatomis ir dėl to galėjo susidurti su ilgalaikių darbo santykių išlaikymo problemomis. Tikėtina, kad ši aplinkybė skatino nuteistojo nusikalstamo elgesio raišką praeityje. Pažymėtina, kad praeityje nuteistasis vykdė nusikaltimus siekdamas neteisėtais būdais įgyti finansinės naudos. Nuo 2012 metų stebimas teisės pažeidėjo nusikaltimų modelio lūžis. Nuteistasis nebevykdė vagysčių ir plėšimų. Buvo teistas už smurtą, disponavimą narkotikais be tikslo platinti, papirkimą. Dabartinis nusikaltimas taip pat nesusijęs su siekiu neteisėtais būdais ar priemonėmis įgyti pajamų. Visgi viena iš nuteistojo padarytų nusikaltimų pasekmių yra materialinė atsakomybė, kuri atsižvelgiant į nuteistojo situaciją jam yra reikšminga. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turi įsiskolinimų, per pastaruosius 5 metus nuteistasis padarė devynis administracinius nusižengimus, už kuriuos nesumokėtos baudos siekia beveik 2000 Eur. Nuteistasis vertinimo metu teigia, kad su finansais elgtis moka, tačiau matoma, kad praeityje asmuo vykdė finansinio pobūdžio nusikaltimus, ankstesnių laisvės atėmimo bausmių metu įsidarbinti ir atlygint padarytą žalą nesistengė, gautų administracinių baudų nesumokėjo. Šiuo metu taip pat nedirba, savarankiškai dengti skolas negali, jam yra reikalinga finansinė artimųjų parama. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad vertinant nuteistojo gyvenimo būdo ypatumus pažymima, kad nuteistasis jau nuo vaikystės pasižymėjo delinkventiniu elgesiu. Su teisėsauga susidūrė dar būdamas 14 metų. Nuo tada nuosekliai vykdė įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Net ir atlikęs bausmes nepilnamečių tardymo izoliatoriuje savo gyvenimo būdo nekeitė. Šiuo metu nuteistas 10-tą kartą, atlieka savo 7- tą realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Tokia kriminalinė asmens istorija rodo, kad nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, o pasireiškė kaip jo gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistojo teigimu, tuometiniai draugai skatino vartoti alkoholį ir įsivelti į rizikingas situacijas. Kai kurias nusikalstamas veikas įvykdė kartu su bendrininkais, kurie buvo nuteistojo tuometiniai draugai. Pokalbio metu nuteistasis pasakoja, kad pirmą kartą nusikalto vedamas smalsumo ir norėdamas užsitarnauti tam tikrą statusą draugų akyse, kas leidžia manyti, kad nuteistasis gali būti lengvai paveikiamas kitų asmenų. Pokalbio metu nuteistasis teigia, kad senuosius ryšius nutraukė, prieš 7 metus nustojo vartoti alkoholį ir dėl šeimos savo gyvenimą pakeitė. Tačiau matoma, kad nepaisant asmens deklaruojamo kardinalaus pokyčio nuteistasis vartojo alkoholį bei nusikalstamas veikas vykdė ir toliau. Vertinimo metu nuteistasis atvirai pripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų bei nurodo, kad alkoholio poveikis buvo pagrindinė įvykdyto nusikaltimo priežastis. Pats nuteistasis pokalbio metu tvirtino, kad iki dabartinio nusikaltimo 7 metus alkoholio nevartojo, o šią nusikalstamą veiką Įvykdė „atkryčio metu“ iki nusikaltimo padarymo apie 4 dienas nuolat vartojo alkoholį. Visgi nuteistojo pasakojimas neatitinka oficialių duomenų, todėl manoma, kad nuteistasis sąmoningai pateikia klaidingą informaciją bandydamas įtakoti vertinimo rezultatus. Pagal byloje esančius kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis seka, kad nuteistasis yra linkęs vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir daryti teisės pažeidimus (2022 m. rugpjūčio 2 d. jis viešoje vietoje vartojo alkoholį; 2021 m. sausio 5 d. būdamas neblaivus nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir pažemino jų garbę bei orumą; 2018 m. balandžio 17 d. ir 2018 m. rugsėjo 18 d. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo). Naują nusikalstamą veiką jis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuosprendžio duomenimis nuteistasis turi sveikatos sutrikimų (susijusių su alkoholio vartojimu), jis registruotas psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų Įskaitose, konsultuotas ir gydytas. Praeityje nuteistasis bandė spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą. 2017 metais asmuo baigė Minesotos programą, tačiau ir toliau vartojo alkoholį ir vykdė teisės pažeidimus, todėl asmens motyvacija nutraukti vartojimą vertinama kaip ambivalentiška. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis baigė AA/AN užsiėmimą programą paremtą 12 žingsnių programa, nurodo, kad paskutinį kartą apsvaigęs buvo prieš 9 mėnesius, mano, kad alkoholio daugiau nebevartos, savęs vertinimo anketoje per didelio alkoholio vartojimo kaip probleminės srities nežymi. Visgi, kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta, tačiau nėra linkęs į gilesnę situacijos analizę. Teigia, kad nusikalto tik dėl alkoholio. Vertinant asmens kriminalinę istoriją matoma tiek planuotos agresijos epizodų, tiek ir impulsyvių smurtinių nusikaltimų, kuriuos nuteistasis įvykdė konfliktų metu praradęs savitvardą. Alkoholio poveikyje asmuo linkęs į agresiją, konfliktus sprendžia smurtaudamas. Dabartinį nusikaltimą jis įvykdė impulsyviai, instrumentinę agresiją panaudojo apsvaigęs nuo alkoholio ir supykęs dėl to, kad nukentėjusysis netinkamai darė savo darbą. Savireguliacijos problemas rodo ir asmens administraciniai nusižengimai. Nors savo kaltę pripažino ir nukentėjusiojo atsiprašė, didelės užuojautos aukai nuteistasis nereiškia Būdamas alkoholio poveikyje nesvarstė apie galinčias kilti negrįžtamas pasekmes, veikė impulsyviai. Jo teisės pažeidimų istorijoje matoma, kad asmuo nuolat kartoja tas pačias klaidas, ne kartą buvo nuteistas už tokias pačias nusikalstamas veikas, tačiau išvadų nepadarydavo ir savo elgesio modelių nekeitė. Nuteistasis dalinai geba įvardinti problemas susijusias su nusikalstamu elgesiu - nurodo alkoholio poveikį, tačiau apskritai nėra linkęs į gilesnę analizę, savęs vertinimo anketoje nurodo problemų neturintis. Įsiskolinimų asmuo nevertina kaip problemos, alkoholio vartojimą mano jau nutraukęs, agresyvumo ar savireguliacijos problemų neidentifikuoja ir nejaučia poreikio spręsti. Pokalbio metu stebima, kad nuteistasis geba mąstyti abstrakčiai, geba diskutuoti įvairiomis temomis, tačiau asmuo kai kurias situacijas vertina klaidingai. Įžvelgia priešiškumą ten kur jo nėra, stokoja gebėjimo pažvelgti į situaciją iš kito asmens perspektyvos. Matoma, kad asmuo ne visada savo tikslų siekė tinkamais būdais. Jis linkęs problemas spręsti ir tikslus pasiekti naudojant išmoktas elgesio strategijas, kurios leidžia greičiausiai pasiekti poreikių patenkinimo ignoruojant neigiamas pasekmes. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai 15 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo M. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.