Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2010-12-27 · Civilinė byla Nr. 2-9098-772/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
2-9098-772/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
UAB Muzika
Suinteresuotas asmuo
AB Šiaulių bankas
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla 2-9098-772/2010Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 117.2.;128.11. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTI S2010 m. gruodžio 27 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB Muzika visiems atstovui adv. D. Baronui ir suinteresuotam asmeniui antstoliui Arturui Bložei, neatvykus suinteresuoto asmens AB Šiaulių bankas atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo UAB Muzika visiems skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis A. Bložė ir AB Šiaulių bankas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2010-11-17 su skundu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolio A. Bložės veiksmus – 2010-10-26 priimant patvarkymą Dėl informacijos pateikimo Nr. BLO 038274 ir 2010-10-27 priimant patvarkymą Dėl UAB Muzika visiems priklausančių prekių realizavimo Nr. BLO 038500. Taip pat priėmus skundą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2010-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1206-368/2010 Šiaulių apygardos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir iš anksto nepranešęs atsakovui (pareiškėjui), areštavo atsakovo UAB „Muzika visiems“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, leidžiant atsiskaityti su ieškovu, įmonės darbuotojais bei mokėti socialinio draudimo įmokas ir privalomas įmokas mokesčių administratoriui.

Atsiliepimas

Atsakovas, nesutikdamas su 2010-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1206-368/2010 padavė atskirtąjį skundą prašydamas teismo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010-10-06 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1206-368/2010 ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės:

a) ieškovo prašymą taikytas laikinąsias apsaugos priemones atmesti;

b) arba areštuoti atsakovo UAB „Muzika visiems“ priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant keisti šio turto formą ir sudėtį, tačiau nemažinant bendros jo vertės, taip pat areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose bei įmonės kasoje, leidžiant vykdyti mokėjimus, susijusius su įmonės veikla, tarp jų ir su darbo santykiais, atsiskaityti su ieškovu bei kitais kreditoriais, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui.

Šiaulių apygardos teismas, sutikdamas su UAB „Muzika visiems“ atskiruoju skundu dėl 2010-10-06 nutarties, 2010-10-12 nutartimi nusprendė 2010-10-06 nutartį civilinėje byloje panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo kartu su bankroto bylos iškėlimo klausimu 2010 m. spalio 13 d. 10 val. žodinio proceso tvarka.

2010-10-13 10 val. įvyko teismo posėdis civilinėje byloje Nr. B2-1206-368/2010, tačiau klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo papildomai nagrinėjamas.

Šiaulių apygardos teismas 2010-10-21 priėmė dar vieną nutartį, kuria nusprendė iš dalies tenkinti ieškovo AB Šiaulių bankas atskirąjį skundą ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr, B2-1206-368/2010. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 2010-10-21 nutartimi Šiaulių apygardos teismas iš naujo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neišsprendė, t. y. iš naujo nenusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Muzika visiems“ atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, jog minėta nutartis nėra skubiai vykdoma ir per 7 dienos nuo jos gavimo dienos yra skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Muzika visiems“, nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2010-10-21 nutartimi, nepasibaigus apskundimo terminui, pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties panaikinimo. Taigi Šiaulių apygardos teismo 2010-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1206-368/2010 neįsiteisėjo, todėl laikytina, jog šiuo metu tebegalioja Šiaulių apygardos teismo 2010-10-12 nutartis, panaikinusi 2010-10-06 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1206-368/2010 ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nepaisant to, antstolis A. Bložė, 2010-10-26, t.y. dar nesibaigus 2010-10-21 nutarties apskundimo terminui, priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. BLO 038274, kuriuo remdamasis neįsiteisėjusią Šiaulių apygardos teismo 2010-10-21 nutartimi pakartotinai pareikalavo pateikti informaciją apie įmonės kasoje esančių lėšų likutį bei nurodyti piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2010-10-08 iki 2010-10-26, pateikti ir įmonės kasos pajamų orderių ir įmonės kasos išlaidų orderių kopijas už laikotarpį nuo 2010-10-08 iki 2010-10-26, bei nurodyti prekių atsargų pokytį už laikotarpį nuo 2010-10-08 iki 2010-10-26.

2010-10-27 antstolis A. Blože priėmė patvarkymą „Dėl UAB „Muzika visiems“ priklausančių prekių realizavimo“ Nr. BLO 038500, kuriuo remdamasis panaikinta nutartimi nurodė pareiškėjui UAB „Muzika visiems“, saugoti visas UAB „Muzika visiems“ prekes, draudžiant jas realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Muzika visiems“ susipažinęs su aukščiau nurodytais antstolio A. Bložės patvarkymais, mano jog jie yra neteisėti, nepagrįsti, todėl yra naikintini.

Pažymėtina, jog antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kurio profesinę veiklą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas. Skundų dėl antstolių veiksmų padavimo tvarką, terminus ir teismingumą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ (CPK 510-513 str.) normos. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. CPK 590 str. 3 d. nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamojoje teritorijoje, o CPK 594 str. 1 d. nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, jog antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 585 str. 1 ir 2 d. nustatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų antstolio teisinį statusą apibrėžiančių teisės normų, antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kurio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir už kurių nevykdymą asmeniui gali būti taikomos neigiamo poveikio priemonės. Kita vertus to paties straipsnio 3 d. imperatyviai nustatyta, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai ­skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) ( intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., byla Nr. 3K-3-341-2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad antstolis neturėtų spręsti klausimų, priskirtinų teisėjo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. ir I. Š v. UAB „ Gabuva“, UAB „Giraitės vandenys“, Kauno apskrities VMI, byla Nr. 3K-7-149/2008). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją).

Paminėtina tai, kad 2010-10-26 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. BLO 038274, antstolis pareikalavo pateikti informaciją už laikotarpį nuo 2010-10-08 iki 2010-10-26, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, net ir laikant, kad 2010-10-21 priėmus 2010-10-21 nutartį turėjo toliau būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau tokiu atveju jos turėjo būti taikomos nuo 2010-10-06 iki 2010-10-12, tačiau bet kuriuo atveju ne nuo 2010-10-12 iki 2010-10-21. Taigi, nepriklausomai nuo to, kaip būtų vertinama neįsiteisėjusi 2010-10-21 nutartis, akivaizdu, jog antstolio veiksmai, susiję reikalavimais dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo laikotarpiu nuo 2010-10-08 iki 2010-10-26 yra savavališki, neteisėti, pareikšti viršijant jam suteiktą kompetenciją.

Kita vertus konkrečiu atveju antstolis A. Bložė, priimdamas skundžiamus 2010-10-26 ir 2010-10-27 patvarkymus, elgėsi akivaizdžiai neteisėtai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, kadangi kaip jau minėta, skundžiamais patvarkymais atliko veiksmus, neva susijusius su 2010-10-06 nutarties vykdymu, kuri, kaip jau minėta buvo panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2010-10-12 nutartimi, kurią naikinanti 2010-10-21 nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl šiai dienai galioja būtent 2010-10-12 nutartis, panaikinusi Šiaulių apygardos teismo 2010-10-06 nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl tokie antstolio veiksmai yra neteisėti.

Pareiškėjas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pakartojo skunde nurodytus motyvus ir prašė teismo skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog antstolis netinkamai atliko vykdymo veiksmus, atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo priimtas nutartis. Tuo pačiu mano, kad antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir sutrikdė bendrovės gamybinę ūkinę veiklą. Be to teigė, kad iš apygardos teismo antstoliui gavus teismo procesinį dokumentą, kuriame nėra žymos dėl jo neįsiteisėjimo ar įsiteisėjimo, būtina remtis įstatymo nuostatomis, o ne dokumento rekvizitais.

Atsiliepimas

Antstolis A. Bložė pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjo skundo, kuriame nurodė šiuos atsikirtimus.

Dėl 2010-10-26patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. BLO 038274.

2010-10-26 skolininkui išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. BLO 038274, kuriuo įpareigojama nedelsiant pateikti informaciją apie įmonės kasoje esančių lėšų likutį bei nurodyti piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2010-10-08 iki 2010-10-26, taip pat pateikti įmonės kasos pajamų orderių ir įmonės kasos išlaidų orderių kopijas už laikotarpį nuo 2010-10-08 iki 2010-10-26, bei nurodyti prekių atsargų pokytį už laikotarpį nuo 2010-10-08 iki 2010-10-26. Pareiškėjas skundžia 2010-10-26 patvarkymą, motyvuodamas tuo, kad antstolis priėmė šį patvarkymą remdamasis dar neįsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2010-10-21 nutartimi. Pažymėtina, kad minėtas patvarkymas buvo priimtas vadovaujantis įsiteisėjusia, ir atsižvelgiant į toliau išdėstytą, vis dar galiojančia Šiaulių apygardos teismo 2010-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1206-368. Visų pirma, vadovaujantis LR CPK 152 str. 1 d. bei LR CPK 151 str. 2 d., vykdoma 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skubaus vykdymo ir atskirojo skundo padavimas nestabdo šios nutarties vykdymo. Antra, remiantis LR CPK 152 str. 2 d. ir LR CPK 151 str. 4 d., 2010 m. spalio 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo galėjo būti vykdoma tik jai įsiteisėjus ir 2010 m. spalio 19 d. AB Šiaulių banko atskirasis skundas dėl 2010 m. spalio 12 d. nutarties sustabdė šios nutarties vykdymą. Trečia, 2010 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino 2010 m. spalio 12 d. nutartį. 2010 m. lapkričio 2 d. dėl minėtos nutarties UAB „Muzika visiems“ padavė atskirąjį skundą. Kaip minėta aukščiau, nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones yra vykdoma tik įsiteisėjus šiai nutarčiai. Neįsiteisėjus 2010 m. spalio 21 d. nutarčiai, atitinkamai neįsiteisėjo ir 2010 m. spalio 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, įsiteisėjusi 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis buvo teisėtai vykdoma nepriklausomai nuo neįsiteisėjusių 2010 m. spalio 12 d. bei 2010 m. spalio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutarčių ir 2010 m. lapkričio 2 d. UAB „Muzika visiems“ atskirojo skundo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino 2010 m. spalio 21d. nutartį ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Remiantis LR CPK 146 str., 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi, iš esmės, buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2010 m. spalio 6 d. nutartimi. Ši 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo gali būti vykdoma tik jai įsiteisėjus ir 2010 m. lapkričio 19 d. AB Šiaulių banko atskirasis skundas dėl 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties sustabdė šios nutarties vykdymą. 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas atsisakė priimti 2010 m. lapkričio 19 d. AB Šiaulių bankas atskirąjį skundą, bet dėl šios nutarties taip pat buvo paduotas atskirasis skundas. 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi, atsisakydamas iškelti bankroto bylą UAB „Muzika visiems“, Šiaulių apygardos teismas panaikino 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį ir atmetė AB Šiaulių banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Muzika visiems“ turtui. Vėlgi remiantis LR CPK 152 str. 2 d. bei LR CPK 151 str. 4 d., ši 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis gali būti vykdoma tik jai įsiteisėjus ir 2010 m. lapkričio 24 d. AB Šiaulių banko atskirasis skundas dėl 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties sustabdė šios nutarties vykdymą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad antstolio kontoros 2010-10-26 priimtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. BLO 038274 yra savavališkas, neteisėtas ir priimtas viršijant antstoliui suteikta kompetencija yra nepagrįstas ir atmestinas.

Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad UAB „Muzika visiems“ 2010-11-17 antstolio kontorai pateikė 2010-10-26 patvarkyme dėl informacijos pateikimo Nr, BLO 038274 reikalautus pateikti dokumentus, todėl iš esmės, pareiškėjui nebelieka pagrindo skųsti minėtą patvarkymą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjas įvykdydamas 2010-10-26 patvarkymą ir tą pačią dieną kreipdamasis į Šiaulių miesto apylinkės teismą su skundu panaikinti jau įvykdytą patvarkymą, piknaudžiauja įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai.

Dėl 2010-10-27 pranešimo dėl UAB „Muzika visiems“ priklausančių prekių realizavimo Nr. BLO 0038500.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skųsdamas 2010-10-27 pranešimą dėl UAB „Muzika visiems“ priklausančių prekių realizavimo Nr. BLO 0038500, nurodo neteisingą šio dokumento procesinį statusą, kadangi priešingai nei nurodo pareiškėjas, tai yra ne patvarkymas, o pranešimas, kuriuo pareiškėjui primenamos 2010 spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje išdėstytos nuostatos. Antstoliui įstatymas nesuteikia teisės kvestionuoti teismo priimtus sprendimus, todėl 2010-10-27 pranešimas tiesiog atkartoja 2010 spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje išdėstytus reikalavimus. Taip pat, pažymėtina, kad skundžiamas veiksmas - 2010-10-27 pranešimas dėl UAB „Muzika visiems“ priklausančių prekių realizavimo Nr. BLO 0038500 nėra antstolio procesinis veiksmas, todėl negali būti panaikintas. Vadovaujantis LR CPK 510 str. 1 d., XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Taip pat, kaip jau minėta aukščiau, visi antstolio kontoros priimti patvarkymai ir raštai vykdant įsiteisėjusią ir vis dar galiojančią 2010 spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį yra teisėti ir pagrįsti.

Šalies argumentai

Remiantis išdėstytu, antstolis nurodė, kad su pareiškėjo UAB „Muzika visiems“ pareikštu skundu nesutinka ir prašė teismo jo netenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas irgi pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjo skundo, kuriame nurodė šiuos atsikirtimus.

Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas, pareiškė, kad pareiškėjo UAB „Muzika visiems“ skundas yra iš esmės nepagrįstas ir atmestinas dėl žemiau išdėstytų priežasčių bei teisinių motyvų.

Pirma, skundžiami procesiniai antstolio A. Bložės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti

Priešingai nei teigia pareiškėjas UAB „Muzika visiems“, antstolis A. Bložė teisėtai, tinkamai ir pagrįstai surašė skundžiamus 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. spalio 27 d. patvarkymus.

Antstolio A. Bložės vykdoma 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1206-368/2010, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skubaus vykdymo (LR CPK 152 str. 1 d.). Atskirojo skundo padavimas dėl šios nutarties negalėjo sustabdyti jos vykdymo (LR CPK 151 str. 3 d.). Atitinkamai 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis buvo teisėtai vykdoma nepriklausomai nuo 2010 m. spalio 8 d. UAB „Muzika visiems“ atskirojo skundo.

2010 m. spalio 12 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino 2010 m. spalio 6 d. nutartį, t. y. panaikino 2010 m. spalio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši 2010 m. spalio 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo galėjo būti vykdoma tik jai įsiteisėjus (LR CPK 152 str. 2 d.). 2010 m. spalio 19 d. AB Šiaulių banko atskirasis skundas dėl 2010 m. spalio 12 d. nutarties sustabdė šios nutarties vykdymą (LR CPK 151 str. 4 d.). Atitinkamai 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis buvo teisėtai vykdoma nepriklausomai nuo 2010 m. spalio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties.

2010 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino 2010 m. spalio 12 d. nutartį. Dėl šios nutarties 2010 m. lapkričio 2 d. UAB „Muzika visiems“ padavė atskirąjį skundą. Kaip minėta, nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones yra vykdoma tik įsiteisėjus šiai nutarčiai (LR CPK 152 str. 2 d.). Neįsiteisėjus 2010 m. spalio 21 d. nutarčiai, atitinkamai neįsiteisėjo ir 2010 m. spalio 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Taigi 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis buvo teisėtai vykdoma nepriklausomai nuo 2010 m. spalio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties ir 2010 m. lapkričio 2 d. UAB „Muzika visiems“ atskirojo skundo.

2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino 2010 m. spalio 21 d. nutartį ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. laikinąsias apsaugos priemones išdėstė nauja redakcija. Iš esmės 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2010 m. spalio 6 d. nutartimi (LR CPK 146 str.). Ši 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo gali būti vykdoma tik jai įsiteisėjus (LR CPK 152 str. 2 d.). 2010 m. lapkričio 19 d. AB Šiaulių bankas atskirasis skundas dėl 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties sustabdė šios nutarties vykdymą (LR CPK 151 str. 4 d.). Pažymėtina, kad 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas atsisakė priimti 2010 m. lapkričio 19 d. AB Šiaulių bankas atskirąjį skundą, bet dėl šios nutarties taip pat buvo paduotas atskirasis skundas. Atitinkamai 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis teisėtai vykdoma nepriklausomai nuo 2010 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties.

2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi, atsisakydamas iškelti bankroto bylą UAB „Muzika visiems“, Šiaulių apygardos teismas, inter alia, panaikino 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį ir atmetė AB Šiaulių banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Muzika visiems“ turtui. Ši 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis gali būti vykdoma tik jai įsiteisėjus (LR CPK 152 str. 2 d.). 2010 m. lapkričio 24 d. AB Šiaulių banko atskirasis skundas dėl 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties sustabdė šios nutarties vykdymą (LR CPK 151 str. 4 d.). Atitinkamai 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis teisėtai vykdoma nepriklausomai nuo 2010 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.

Iš išdėstytų aplinkybių yra akivaizdu, kad antstolis A. Bložė turėjo ir turi teisę atlikti visus 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties vykdymo veiksmus (LR CPK 152 str. 4 d.). Skundžiami patvarkymai buvo surašyti pagal teisėtai vykdytą ir vykdomą teismo nutartį. Argumentai dėl kompetencijos ir įgaliojimo viršijimo yra visiškai nepagrįsti.

Antra, pareiškėjas UAB „Muzika visiems“ pareikštu skundu siekia revizuoti galiojančią teismo nutartį ir nepagrįstai apriboti jos vykdymą.

Kaip matyti iš aukščiau aprašytų aplinkybių, Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-1206-368/2010, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tos bylos šalys aktyviai gina savo interesus reikšdamos prašymus ir skundus, susijusius su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Susidarė situacija kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo galima spręsti tik atsižvelgiant į visus pareikštus skundus ir priimtas teismo nutartis, tinkamai taikant LR CPK taisykles dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir vykdymo.

Pareiškėjas UAB „Muzika visiems“ skunde iš esmės neišdėstė kuo pasireiškė A. Bložės procesinių veiksmų neteisėtumas, išskyrus aplinkybes dėl vykdomojo dokumento menamo negaliojimo. Tuo pačiu pareiškėjas sąmoningai nutylėjo bylai reikšmingas aplinkybes dėl visų Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1206-368/2010 pateiktų skundų ir prašymų, kas yra reikšminga, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Akivaizdu, kad pareiškėjas, elgdamasis nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas teise (LR CK 1.137 str. 3 d., LR CPK 95 str.), paprasčiausiai tikėjosi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atskiroje byloje, kas nepagrįstai apribotų visiems privalomą ir vykdytiną 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį (LR CPK 18 str.).

Trečia, sprendžiant dėl pareiškėjo UAB „Muzika visiems“ skundo pagrįstumo, svarbu įvertinti paties pareiškėjo neteisėtus veiksmus

Svarbu, kad pareiškėjas UAB „Muzika visiems“, reikšdamas reikalavimus dėl menamai neteisėtų antstolio A. Bložės veiksmu, pats elgiasi iš esmės neteisėtai.

Dar 2010 m. spalio 13 d. antstolis A. Bložė išsiuntė UAB „Muzika visiems“ patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojama nedelsiant pateikti informaciją apie įmonės kasoje esančių lėšų likutį bei nurodyti piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2010 m. spalio 13 d., taip pat pateikti įmonės kasos pajamų orderių ir įmonės kasos išlaidų orderių kopijas už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2010 m. spalio 13 d. 2010 m. spalio 13 d. taip pat buvo išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojama nedelsiant nurodyti UAB „Muzika visiems“ prekių atsargų pokytį už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2010 m. spalio 13 d. Atsakymų į šiuos patvarkymus, taip pat į skundžiamus patvarkymus UAB „Muzika visiems“ nepateikė, teisėti antstolio patvarkymai iš viso nėra vykdomi. Dėl šių neteisėtų UAB „Muzika veiksmų“ antstolis A. Bložė buvo privertas kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą su 2010 m. lapkričio 15 d. pareiškimu dėl patraukimo atsakomybėn UAB ,,Muzika visiems“ vadovo G. G. (LR CPK 585 str.).

Be to, nepaisant 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikyto arešto, kurio pagrindu antstolis A. Bložė aprašė UAB „Muzika visiems“ turtą, pastaroji sistemingai perleidinėja turimą turtą. 2010 m. spalio 9 d. ir 2010 m. spalio 13 d. antstolio A. Bložės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir 2010 m. lapkričio 4 d. antstolio A. Liaškovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu yra konstatuota, kad UAB „Muzika visiems“ realizuoja areštuotas prekes, neturėdama teisės tai daryti, perleidinėja aprašytas ir areštuotas prekes kitiems asmenims. UAB „Muzika visiems“ veiksmai vertinti kaip LR BK 246 straipsnio, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis LR CPK 18, 95, 144, 146, 151, 152, 443, 510, 512, 513, 585, 594 straipsniais, suinteresuotas asmuo teismo prašė:

1. Atmesti 2010 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo UAB „Muzika visiems“ skundą dėl antstolio veiksmų.

2. Priteisti suinteresuoto asmens AB Šiaulių bankas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti papildomai.

Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė teismui atsikirtimus patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjo UAB ,,Muzika visiems“ skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, todėl teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą nutartyje pasisako tik dėl antstolio vykdymo procese priimtų procesinių sprendimu teisėtumo ar neteisėtumo, atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo priimtas nutartis skolininko bankroto byloje Nr. B2-1206-368/2010.

Dėl Šiaulių apygardos teismo priimtų nutarčių įtakos šalių ginčui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Tiek Konstitucija, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja asmeniui teisę kreiptis teisminės gy­nybos. Remiantis teisės į teisminę gynybą principu, teisminė gynyba turi būti efektyvi, veiksminga ir reali. Valstybės deklaruojama teismi­nė gynyba atlieka savo funkciją tik tada, kai pažeista ar ginčijama subjektinė teisė iš tikrųjų yra apginama, t. y. kai teismo sprendimas įgyvendinamas. Kuo greičiau išnagrinėjama civili­nė byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, tuo veiksmingesnė yra teisminė gynyba. Reali teisminė gynyba yra tik tada, kai dėl ilgos bylinėjimosi teisme trukmės ji nepraranda savo veiksmingumo. Todėl nepakanka tik formaliai garantuoti asmens teisės kreiptis į teismą, bū­tina sudaryti ir tinkamas sąlygas šiai teisei be kliūčių įgyvendinti.

Civilinės bylos nagrinėjimas vyksta stadijomis. Byla pradedama ieškinio pareiškimu ir dažniausiai baigiasi teismo sprendimo įvykdy­mu. Nors CPK yra numatytos įvairios priemonės, užtikrinančios spar­tų bylos išnagrinėjimą, taikomi civilinio proceso operatyvumo, kon­centruotumo ir ekonomiškumo principai, nuo pirmosios iki paskutinės stadijos praeina nemažai laiko ir dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku ar neįmanoma įgyvendinti teismo sprendimą (pavyzdžiui, nesąžinin­gas skolininkas gali jam priklausantį turtą perleisti kitiems asmenims, sunaikinti ar paslėpti, siekdamas, kad būtų neįmanoma įvykdyti skoli­ninkui nepalankų teismo sprendimą). Viena iš sudėtinių teisės į tinka­mą procesą turinio dalių yra nuostata, jog valstybė privalo stengtis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas. Kai kyla realus pa­vojus, kad ieškovo teisės teismo sprendimą vykdant bus pažeistos, teismas, remdamasis Konstitucijos 30 straipsniu, garantuojančiu teisę kreiptis į teismą, turi teisę skirti laikinąsias apsaugos priemones, užtik­rinančias, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, ne deklaratyvi.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuoja CPK XI sky­riaus penktojo skirsnio teisės normos. Be to, laikinųjų apsaugos prie­monių taikymo ypatumai, rūšys ir įgyvendinimo specifika gali būti numatyta ir kituose teisės aktuose (pavyzdžiui, Įmonių bankroto įstatyme, Įmonių restruktūrizavimo įstatyme, Ko­mercinio arbitražo įstatyme, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kt.).

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurody­ta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo ar suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemo­nes CPK nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmo­nės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vyk­domuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto reali­zavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Jeigu teismas atsisako iškel­ti įmonei bankroto bylą išieškojimas ir turto realizavimas atnaujina­mas, taikytos laikinosios apsaugos priemones panaikinamos. ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškoji­mo iš šios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir praneša apie tai turto saugotojui bei ieškovui. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo die­nos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Trečiojoje šio straipsnio dalyje nurodyta, jog klausimus, susijusius su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinė­jantis teismas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių apygardos teismo 2010-10-06 nutartimi buvo areštuotas skolininkui UAB „Muzika visiems“ priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos, turtinės teisės iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento. Šį nutartis turėjo būti skubiai vykdoma (CPK 152 str. 1d.). Tačiau Šiaulių apygardos teismas 2010-10-12 nutartimi minėta 2010-10-06 nutartis panaikino. Toks teismo procesinis sprendimas susijęs su tuo, kad buvo nutarta dar kartą nagrinėti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo (skolininko) UAB Muzika visiems atžvilgiu žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2010-10-13, 10 val. Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas nesutikdamas su tokia teismo pozicija ir priimtu procesiniu sprendimu įteikė Šiaulių apygardos teismui atskirąjį skundą dėl 2010-10-12 nutarties panaikinimo. Pastebėtina, kad atskirojo skundo pateikimas nesustabdė 2010-10-06 priimtos nutarties vykdymo (CPK 151 str. 3d.). Šiaulių apygardos teismas 2010-10-21 nutartimi vis dėlto panaikino ir 2010-10-12 Šiaulių apygardos teismo nutartį. Pažymėtina, kad nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones yra vykdoma tik įsiteisėjus pastarajai nutarčiai (CPK 152 str. 2d.). Antstolis A. Bložė 2010-10-26 priėmė patvarkymą Nr. BLO 038274 dėl informacijos pateikimo bei 2010-10-27 priėmė pranešimą Nr. BLO 038500 „Dėl UAB „Muzika visiems“ priklausančių prekių realizavimo, kuriuo nurodė UAB „Muzika visiems“ saugoti visas UAB „Muzika visiems“ prekes, draudžiant jas realizuoti, jas perleisti tretiesiems asmenims. Antstolio priimti procesiniai sprendimai tuo metu buvo susiję su aukščiau paminėtomis teismo nutartimis. Remiantis CPK XI skyriaus penkto skirsnio nuostatomis teismas konstatuoja, kad antstolis pagal Šiaulių apygardos teismo 2010-10-06 nutartį teisėtai pradėjo vykdymo veiksmus, nors atsakovas (pareiškėjas) jau 2010-10-08 pateikė teismui atskirąjį skundą. 2010-10-12 nutartis naikinanti 2010-10-06 nutartį galėjo būti vykdoma tik po to, kai ji įsiteisėja (CPK 152 str. 2d.). AB Šiaulių bankas 2010-10-19 pateikus atskirąjį skundą dėl 2010-10-12 nutarties, buvo sustabdytas ir pastarosios galiojimas (CPK 151 str. 4 d.). Tačiau teismui 2010-10-21 nutartimi panaikinus anksčiau 2010-10-12 priimtą nutartį, tuomet jau skolininkas (pareiškėjas) 2010-11-02 pateikė teismui atskirąjį skundą. Dėl to darytina išvada, kad 2010-10-21 nutartis neįsiteisėjo, remiantis grandininės reakcijos principu neįsiteisėjo ir 2010-10-12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 152 str. 2d.). Iš to seka, kad antstolis teisėtai vykdė 2010-10-06 teismo nutartį nepaisant 2010-10-21 nutarties ir skolininko 2010-11-02 atskirojo skundo. Visuma nurodytų teisinių faktų leidžia teismui daryti išvadą, kad antstolis teisėtai atliko visus vykdomo proceso veiksmus susijusius su Šiaulių apygardos teismo 2010-10-06 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 152 str. 4d.).

Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti neteisėtu antstolio A. Bložės 2010-10-26 patvarkymą ir 2010-10-27 patvarkymą .

LR CPK 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundo objektas gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo ar antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai. Antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai skundžiami kaip savarankiško subjekto (antstolio atstovo) atlikti veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti.

LR CPK tiesiogiai nenurodo, kokie antstolio veiksmai laikomi procesiniais. Antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą galima skųsti LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu skundžiamus veiksmus jis atliko vykdydamas savo funkcijas: vykdydamas įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdamas kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas. Nėra reikalavimo, kad skundžiamas procesinis veiksmas būtų įformintas antstolio patvarkymu ar pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad skundo dalyku gali būti antstolio raštas.

LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Atsisakymas atlikti procesinius veiksmus turėtų būti suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t.y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Tačiau jeigu per įstatymo nustatytą arba (jeigu įstatymas procesinio veiksmo atlikimo termino nenustato) per protingą terminą antstolis neatlieka atitinkamo procesinio veiksmo, jo neveikimas gali būti traktuojamas kaip atsisakymas atlikti procesinį veiksmą ir gali būti skundžiamas LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.

Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys LR CPK 603 str. pagrindu.

Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus nustato LR CPK 443 straipsnis. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t.y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (LR CPK 179 str. 2 d.), nes pagal LR CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.

Pareiškėjas laiko, kad antstolio 2010-10-26 ir 2010-10-27 priimti patvarkymai, nors pastarasis procesinis dokumentas nėra įvardytas kaip patvarkymas, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Vykdymo procese abu antstolio priimti procesiniai sprendimai buvo atlikti kaip jau minėta, remiantis Šiaulių apygardos teismo 2010-10-06 nutartimi (vykdomoji byla Nr. 41-3349/2010). Šiais procesiniais sprendimais antstolis siekė gauti iš skolininko informaciją apie pas pastarąjį esančių piniginių lėšų judėjimą per laikotarpį nuo 2010-10-08 iki 2010-10-06, bei apie prekių atsargų pokytį per nurodytą laikotarpį. Skolininkas šį antstolio reikalavimą įvykdė tik 2010-11-17, tai yra tą pačią dieną, kaip ir šiam teismui pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas sutinka su antstolio ir suinteresuoto asmens AB Šiaulių bankas argumentu, kad tokie pareiškėjo (skolininko) veiksmai iš dalies laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi yra skundžiamas įvykdytas antstolio reikalavimas. Tačiau kadangi antstolis A. Bložė kreipėsi į teismą dėl baudos vykdymo procese paskyrimo pareiškėjo vadovui G. G., dėl to teismas plačiau nepasisako šiuo klausimu (CPK 585 str.). Taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu antstolio reikalavimas skolininkui (pareiškėjui) priimtas 2010-10-27. Remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad antstolio priimtuose procesiniuose dokumentuose skolininkui nėra jokių nuorodų, kurios galėtų būti laikomos neteisėtomis ar kitaip pažeidžiančios pastarojo teises ar teisėtus interesus. Tuo pačiu nėra jokių nuostatų darančių šiuos dokumentus negaliojančiais ir įpareigojančių teismą juos panaikinti. Dėl to pripažintina, kad antstolis A. Bložė pradėdamas vykdymo veiksmus pagal išieškotojo AB Šiaulių bankas pateiktą vykdytiną dokumentą Šiaulių apygardos teismo 2010-10-06 nutartį dėl skolos skolininko (pareiškėjo) UAB Muzika visiems turto arešto ne tik nepažeidė CPK nuostatų ( XLI skyrius ir 613 str.), susijusių su patvarkymo ir pranešimo priėmimu bei jų įgyvendinimu vykdymo procese, o taip pat nepažeidė ir CPK nuostatų dėl nutarčių priimtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų vykdymo pagal joms vykdyti nustatytą tvarką. Todėl pareiškėjo UAB Muzika visiems atstovo argumentai, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus pažeidė minėtas vykdymo proceso nuostatas, atmestini.

Atskirai pastebėtina, kad vykdymo procese išieškotojui ir skolininkui yra suteiktos tam tikros procesinės teisės ir pareigos, tačiau abi vykdymo proceso šalys jomis turi naudotis sąžiningai ir nesiekti nepagrįsto pranašumo ar praturtėjimo. Pagrindinis vykdymo proceso dalyvis yra antstolis, turintis įstatymo jam suteiktus valdingus įrodymus ir jo nurodymai yra privalomi visiems asmenims bei turi būti įvykdyti per jo nustatytą terminą. Taip pat antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2d.). Remiantis paminėtu teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo antstolio A. Bložės 2010-10-26 priimtą patvarkymą ir 2010-10-27 pranešimą pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti, nes juose nėra jokių nuostatų varžančių skolininko teises ar teisėtus interesus. Todėl šis pareiškėjo prašymas atmestinas.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl antstolio veiksmų neteisėtumo laikytinas nepagrįstu ir pripažintina, jog antstolio veiksmai neprieštarauja ir neprieštaravo vykdymo proceso principams bei nuostatoms, todėl pripažintini teisėtais, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 513 str.,

nutaria:

UAB ,,Muzika visiems“ skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

Teisėjas Jonas Stubrys