Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Prano Kuconio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalis dėl V. S. išteisinimo ir priimtas naujas nuosprendis: V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį teisės dirbti su potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra atėmimu dvejiems metams; kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad dirbdamas Technikos priežiūros tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę specialistu ekspertu, t. y. būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, netinkamai atliko pareigas, numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (1996 m. gegužės 2 d. redakcija) 9 straipsnio l dalies l ir 2 punktuose, kas pasireiškė tuo, jog 1999 m. lapkričio 20 d., Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), atlikdamas valstybinę įrenginių priežiūrą, nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar įrenginys sumontuotas pilnai laikantis gamintojo techninio aprašymo ir eksploatacijos instrukcijos 89.660-300-1185TO, leido pradėti eksploatuoti AB "K. p." skerdimo cecho utilizacijos padalinyje sumontuotą potencialiai pavojingą įrenginį – slėginį indą - vakuuminį katilą KV-4,6 M (gamyklinis Nr. 1448). 2000 m. balandžio 19 d. netinkamai atliko pareigas, numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (1996 m. gegužės 2 d. redakcija) 9 straipsnio l dalies 1 ir 2 punktuose, o 2002 m. balandžio 11 d. netinkamai atliko pareigas, numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (2000 m. spalio 3 d. redakcija) 7 straipsnio 2 punkte – leido toliau eksploatuoti minėtą slėginį indą, nors katilas buvo sumontuotas pakeičiant gamyklos gamintojos techninėje dokumentacijoje numatytą blokavimą, kas sudarė galimybę įjungti iškrovimo žiočių atidarymo pavarą esant slėgiui katilo viduje. 2003 m. sausio 9 d., apie 10.30 val. operatoriui R. R. katilo valdymą spintoje sumontuotais valdymo įtaisais, esant perdirbamo produkto garų slėgiui katilo vidinėje ertmėje, įjungus katilo iškrovimo įtaiso žiočių uždarymo mechanizmą atidarymui, perdirbamo produkto masė ir garai išsiveržė per katilo žiotis sukeldami slėgio bangą, kuri atliko konstrukcijų griovimą, termines traumas poveikio zonoje buvusiems žmonėms. Dėl patirtų sužalojimų įmonės darbininkai P. L. ir A. V. mirė, darbininkui Z. Z. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. nuosprendžiu V. S. buvo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta, jog V. S. būtų netinkamai atlikęs savo kaip technikos priežiūros eksperto pareigas bei nėra pagrindo teigti, kad vakuuminis katilas KV-4,6 M AB “K. p.” skerdimo cecho utilizacijos padalinyje buvo sumontuotas nesilaikant gamyklos gamintojos techninio aprašymo ir eksploatacijos instrukcijos. Katilas po sumontavimo buvo eksploatuojamas beveik ketverius metus ir veikė tinkamai, kol operatorius dėl aplaidumo nepažeidė utilizavimo technologinio proceso dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas su žmonėmis. V. S. atliko pareigas pagal savo kompetenciją o nelaimingas atsitikimas su žmonėmis 2003 m. sausio 9 d. AB “K. p.” skerdimo cecho utilizacijos padalinyje įvyko ne dėl katilo konstrukcijos ar kokio nors blokavimo įtaiso nebuvimo, o dėl valinio veiksmo – operatoriaus veiksmų, utilizacijos technologinio proceso pažeidimo dėl aplaidumo ir nerūpestingumo.

Nuteistasis V. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 229 straipsnį, ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo veika atitinka BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo netinkamo pareigų atlikimo ir didelės žalos, išvadas dėl jo kaltės pagrindė prieštaringais įrodymais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės vadovavosi ekspertizės aktais Nr. 11-860 ir Nr. 11-3710-(04)-(05), tačiau neatsižvelgė į vakuuminio katilo naudojimo instrukcijos 5.7.2. punktą, Slėgiminių indų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių (patvirtintų 1987 m. lapkričio 27 d.) 5.1.2. punktą bei neteisingai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Rusijos Federacijos Pramonės ir kalnakasybos priežiūros komiteto raštu. Tinkamai neįvertindamas svarbių bylos aplinkybių teismas pažeidė BPK 20 straipsnio ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. V. S. taip pat nurodo, kad pagal išvardytus dokumentus darytina išvada, jog leisdamas eksploatuoti katilą KV-4,6 M jis savo pareigas kompetencijos ribose atliko tinkamai ir jo veikoje nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio.

Nuteistojo V. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 229 straipsnio taikymo

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. S. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko du žmonės žuvo, o trečiam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kasaciniame skunde nuteistasis V. S. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tačiau savo teiginius iš esmės grindžia tik pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio argumentais ir nekreipia dėmesio į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus paneigė ir nuosprendyje nurodė savo sprendimo motyvus.

Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo vakuuminio katilo naudojimo instrukcijos 5.7.2 punktu, numatančiu, kad katilo valdymas gali būti rankinis ir elektrinis, todėl leisdamas eksploatuoti katilą, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tokia išvada padaryta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ši išvada nepagrįsta, nes katilo eksploatavimą be techninėje dokumentacijoje numatytos iškrovimo žiočių blokiruotės kategoriškai atmetė teismo ekspertai. Iš tikrųjų, elektrotechninės-darbų saugos ekspertizės akte konstatuota, kad vakuuminio katilo KV-4,6 M, gamyklinis Nr. 1448, reg. Nr. 28716, konstrukcija neatitiko jo gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytų saugos nuo sužalojimo pro iškrovimo žiotis išsiveržusiais garais ir karšta mase reikalavimų (t. 1, b. l. 81). Ekspertas E. Kinderis taip pat nurodė, kad katilo techninėje dokumentacijoje apsauginiai ir blokavimo įtaisai nuo greito iškrovimo angos dangčio atidarymo nenurodyti ir neįrengti, kaip tai nurodo katilo gamyklos gamintojos techninio aprašymo ir eksploatavimo instrukcijos (89.660-300-1185TO) 7.5.14 punktas (t. 1, b. l. 36). Šią aplinkybę patvirtino ir ekspertas L. Radzevičius (t. 1, b. l. 90, 91). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas L. Radzevičius parodė, kad nesumontavus elektrinės dalies, nebuvo įvykdyti gamintojo reikalavimai, o katilo konstrukcijos pakeitimai neatitiko techninio aprašymo (t. 5. b. l. 36). Tą aplinkybę, kad katilo konstrukcijos nebuvo galima keisti be gamintojo leidimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino ir pats V. S. (t. 5, b. l. 35). V. S. taip pat parodė, kad katilas „4,6 M“ turėjo turėti elektrinę blokiruotę ir tuo jis skyrėsi nuo katilo „4,6 A“ (t. 5, b. l. 35). Išdėstytų duomenų visuma leidžia padaryti išvadą, kad katilo naudotojui nebuvo suteikta galimybė pasirinkti, kokiu būdu – rankiniu ar elektriniu – turi būti valdomas katilas, kaip kad aiškindamas vakuuminio katilo naudojimo instrukcijos 5.7.2 punktą konstatavo pirmosios instancijos teismas, o katilas turėjo būti sumontuotas toks, kaip numato katilo gamyklos gamintojos techninio aprašymo ir eksploatavimo instrukcija. Nagrinėjamu atveju katilas turėjo būti sumontuotas su iškrovimo žiočių blokiruote ir jokie konstrukciniai pakeitimai nebuvo galimi.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Rusijos Federacijos Pramonės ir kalnakasybos priežiūros komiteto raštu, kad katilas nepriskiriamas prie greitai nuimamų atidarymo užraktų ir dėl to katilo aprūpinimas apsauginiu įtaisu, numatytu slėginių indų eksploatavimo taisyklių 5.1.2 punkte, nereikalingas. Išskyrus konstatavimą, kad atmesdamas šį raštą, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, jokie teisiniai nurodyto kasacinio skundo teiginio argumentai nepateikiami. Niekaip neginčijami ir apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad slėginių indų priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir jų priežiūrą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Rusijos Federacijos Pramonės ir kalnakasybos priežiūros komiteto raštu. Nesant teisinių nurodyto skundo teiginio argumentų, kasacinės instancijos teismas jo pagrįstumo netikrina.

Nuteistasis V. S. skunde teigia neturėjęs reikiamos kvalifikacijos vakuuminio katilo elektrinei daliai patikrinti. Kasatorius nekreipia dėmesio į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ši aplinkybė yra plačiai argumentuota ir konstatuota, kad nurodyta aplinkybė nėra V. S. atsakomybę šalinančia aplinkybe. Kadangi skunde nenurodyti motyvai, neigiantys šiuos apeliacinės instancijos teismo argumentus, kasacinės instancijos teismas minėto skundo teiginio taip pat nenagrinėja.

Taigi kasacinio skundo teiginiai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados, kad V. S. netinkamai atliko pareigas, numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 9 straipsnio l dalies l ir 2 punktuose, t. y. atlikdamas valstybinę įrenginių priežiūrą, nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar įrenginys sumontuotas pilnai laikantis gamintojo techninio aprašymo ir eksploatacijos instrukcijos 89.660-300-1185TO, leido pradėti eksploatuoti AB "K. p." skerdimo cecho utilizacijos padalinyje sumontuotą potencialiai pavojingą įrenginį – slėginį indą - vakuuminį katilą KV-4,6 M (gamyklinis Nr. 1448), o vėliau leido jį toliau eksploatuoti, nors katilas buvo sumontuotas pakeičiant gamyklos gamintojos techninėje dokumentacijoje numatytą blokavimą. Ši V. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėties objektyviuosius požymius.

Kasaciniame skunde V. S. teigia, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo netinkamo pareigų atlikimo ir didelės žalos, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl to paties įvykio yra nuteistas R. R., kurio aplaidus ir nerūpestingas elgesys ir buvo nelaimingo atsitikimo tiesiogine priežastimi. Kasatorius teisus teigdamas, kad R. R. veiksmai buvo tiesiogine įvykio priežastimi, tačiau klysta teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nėra nuoseklus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, kad V. S. netinkamas pareigų atlikimas buvo būtina sąlyga kilusiems padariniams atsirasti, nes, jeigu nebūtų neatsargios V. S. veikos, katilas būtų atitikęs techninėje dokumentacijoje keliamus eksploatavimo reikalavimus, net ir operatoriui padarius klaidą, įvykio ir jo padarinių galėjo nebūti. Taigi tarp V. S. veikos ir kilusių pasekmių yra konstatuotas tiesioginis priežastinis ryšys, todėl BK 229 straipsnis V. S. veikai pritaikytas tinkamai.

Dėl BPK normų taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos pažeidžiant BPK normas. Skunde nurodomos dvi BPK normos – BPK 20 straipsnis ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas – kurios, pasak, kasatoriaus buvo pažeistos. BPK normų pažeidimai skunde argumentuojami tais pačiais teiginiais, kaip ir netinkamas baudžiamojo įstatymo – BK 229 straipsnio – taikymas.

BPK 20 straipsnyje įtvirtinta įrodymų sąvoka. Tai yra bendro pobūdžio norma ir jos apimtis labai plati. Kasaciniame skunde tik teigiama, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, tačiau šis teiginys neargumentuotas, todėl nėra galimybės patikrinti jo teisingumo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas laikantis šio reikalavimo: jame išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė šioms išvadoms prieštaraujančius įrodymus.

Kasaciniame skunde minimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 punktas, tačiau tas paminėjimas yra konstatuojamojo pobūdžio. Antra vertus, nurodytas Senato nutarimas aiškina BPK normas, reglamentuojančias pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymą. Nuteistasis V. S. skundžia apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o BPK normos, reglamentuojančios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymą, aiškinamos Senato nutarimo 5 punkte. Kasaciniame skunde nėra nuorodų į šio punkto nuostatų pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.