Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-429-462/2010

Teisėjas Mindaugas Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1.2.; 1.2.4.1.;

(S) 2.1.14.; 2.1.15.3.3.1.

2010 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. S. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-06-01 nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. Taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p., ir T. Ž. nubaustas laisvės apribojimu dvejiems metams. T. Ž. įpareigotas per nustatytą laisvės apribojimo bausmės terminą nuo 23 val. vakaro iki 6 val. būti namuose pagal nuolatinę gyvenamąją vietą. Iš T. Ž. nukentėjusiojo A. S. naudai priteista 698,86 Lt turtinei žalai ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų peržengęs būtinosios ginties ribas, dėl to nukentėjęs asmuo prarado didelę dalį darbingumo:

jis 2008 m. sausio 12 d., apie 3 val., pirtyje, esančioje Macuičių kaime, Klaipėdos rajone, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su A. S., realizuodamas savo teisę į būtinąją gintį, gindamasis nuo A. S. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, tyčia, peržengęs būtinosios ginties ribas, kai gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, vieną kartą šovė iš 9 mm kalibro dujinio revolverio „Röhm RG 89 S“ pastarajam į veidą, tuo padarydamas šautinį kairės akies sužalojimą su vokų ir junginės kraujosruvomis bei žaizdomis, rainelės pažeidimu, lęšio panirimu, kraujo išsiliejimu priekinėje kameroje ir stiklakūnyje bei gyslinės plyšimais, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl visiško akies aklumo A. S. prarado didelę dalį (35 proc.) bendro darbingumo.

Nepagrįsti teismo teiginiai, kad patirti sužalojimai esminės įtakos A. S. bendravimui su aplinkiniais ir šeimos nariais nesukėlė. Gynėjas teigia, kad visiškas vienos akies aklumas neleidžia asmeniui gyventi visaverčio gyvenimo, nors nukentėjusiojo socialiniai ryšiai nenutrūko, jo bendravimo galimybės gerokai sumažėjo, kadangi nukentėjusiajam atlikto sužalojimo pasekmės matomos išoriškai. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad A. S. patirtas sužalojimas yra ne trumpalaikis, jo pasekmes nukentėjusysis jaus visą gyvenimą, dėl šio sužalojimo nukentėjusysis prarado vienos akies regėjimą ir tai turės įtakos nukentėjusiojo įsidarbinimo galimybėms, neigiamai paveiks gyvenimo kokybę.

Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde pažymi, kad vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, visų pirma būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus, o teismų praktika gali būti tik papildoma priemonė neturtinės žalos dydžiui pagrįsti. Nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, lemiančių atlygintinos neturtinės žalos dydį, šiai aplinkybei neturėtų būti suteikiama pernelyg didelė reikšmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje konstatuoja, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009, 2009-09-29 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-264/2009). 2006-06-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 konstatuota, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vieno iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ir kiti. Šioje Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas – nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (LR CK 6.250 str. 2 d.). Neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003). Atstovas skunde nurodo, kad teismas privalėjo deramai įvertinti visas nurodytas aplinkybes ir priteisti proporcingą nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos kompensaciją, kadangi teismo priteista neturtinės žalos kompensacija yra neproporcinga.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyta, jog gydydamas patirtus sužalojimus nukentėjusysis buvo priverstas keturis kartus vykti į Kauno klinikas. Teismo teiginiai, kad šios išlaidos nebuvo būtinos ir nėra susijusios su nukentėjusiojo A. S. sveikatos būsenos atkūrimu, yra nepagrįsti. Prašomos priteisti išlaidos kurui buvo patirtos vykstant į Kauno klinikas, šių išlaidų dydis nelaikytinas neproporcingu, todėl teismas nepagrįstai šių išlaidų nepriteisė.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas Henrikas Mackevičius prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistasis T. Ž. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo A. S. gynėjo H. Mackevičiaus prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nukentėjusiajam A. S. priteisto turtinės ir neturtinės žalos dydžio yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Nukentėjusysis A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį prašydamas atlyginti jam padarytą 2000 Lt turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą, kurią įvertino 100000 Lt. Remdamasis byloje surinktais įrodymais apylinkės teismas pagrįstai patenkino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. ieškinį ir teisingai nustatė jo dydžius. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo sumažintas nuo 2000 Lt iki 698,86 Lt, o dėl neturtinės žalos – nuo 100000 Lt iki 15000 Lt. Savo sprendimą dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio apylinkės teismas pakankamai išsamiai argumentavo nuosprendyje. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis be fizinio skausmo patyrė ir psichologinę traumą, tačiau įvertino, jog žala nukentėjusiajam padaryta dėl paties agresyvaus, provokuojančio ir smurtinio elgesio. Iš aptartų apylinkės teismo motyvų akivaizdu, kad teismas, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pakankamai atsižvelgė ir į tai, jog kaltinamasis T. Ž. nusikalstamą veiką padarė peržengdamas būtinosios ginties ribas, tai yra, kad kaltinamas T. Ž. turėjo teisę gintis nuo puolančiojo nukentėjusiojo A. S., bet jo gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Taigi kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas nukentėjusiojo A. S. gynėjo prašymas padidinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., mano, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. S. priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Keisti šią nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl turtinės žalos. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. Ž. atlygino dalį turtinės žalos, tai yra 400 Lt. Teismas skundžiamajame nuosprendyje pagrįstai remdamasis byloje surinktais įrodymais priteisė 698,86 Lt turtinę žalą, kadangi 930,15 Lt turtinė žala nepagrįsta baudžiamojoje byloje jokiais įrodymais. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo metu negauti jokie įrodymai, kurie patvirtintų nukentėjusiojo A. S. patirtas išlaidas už kurą, tai yra, jog nukentėjusysis buvo priverstas keturis kartus vykti į Kauno klinikas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, jog 2009-02-04 nukentėjusysis A. S. advokatui sumokėjo 2975 Lt. Advokatas nukentėjusiajam atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Kolegija mano, kad ši suma nėra aiškiai per didelė, todėl nukentėjusiajam A. S. priteistina iš nuteistojo T. Ž. 2975 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo A. S. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo T. Ž. nukentėjusiajam A. S. 2975 Lt (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis) Lt turėtų proceso išlaidų.