Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2020-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1107-630/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
e1-1107-630/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32914-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Kaltinamasis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1107-630/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32914-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės S. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

kaltinamoji A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteista, tačiau 2018 m. vasario 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji A. T. mušdama sukėlė fizinį skausmą žmogui, tai yra (duomenys neskelbtini), asmeninio pobūdžio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį ranka G. R. į veidą, padarydama jai dešinio skruosto – nosies sumušimą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji A. T., jai pranešus apie įtarimą padarius nurodytą nusikalstamą veiką, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad G. R. yra jos pažįstama. Kiek žino, tai G. R. turi problemų su psichika, turi antros grupės negalią, bet nepaisant ligos gyvena asocialų gyvenimą – nuolat vartoja alkoholį. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) G. R. ją nepagrįstai apkaltino, jog ji šią veja iš namų, kurie nuosavybės teise priklauso G. R. seseriai J. K., dirbančiai V., kuri jai oficialiai yra pavedusi pagal įgaliojimą prižiūrėti namus, kuriuose įleista gyventi G. – (duomenys neskelbtini), G. R. tai išsigalvojo ir tuo skundėsi savo dukrai. Dėl to paties melagingo kaltinimo jai, arba G., arba šios dukra, iškvietė policiją. Dėl šio įvykio su policija ji nebendravo, bendravo J. K. telefonu iš V. Kitą dieną, (duomenys neskelbtini) val. ryto į jos namus, minėtu adresu, pas jos vyrą K. T., su kuriuo nebeturi jokių santykių, gyvena bendrame name, atskirai, bet dar vis neišregistravę santuokos, atėjo G. R.. Ji įsiaudrinusi dėl vakar dienos įvykių – melagingų, šmeižikiškų skambučių policijai, nesusitvardžiusi, namų viduje, kambaryje, vyro miegamajame, tyčia sudavė sėdinčiai ant lovos G. R. vieną smūgį dešinės rankos delnu į nosį. Smūgis buvo nestiprus. Kraujas iš G. nosies nebėgo, tikrai nematė jokio kraujo. Tuo metu tame kambaryje buvo ir K. T.. Jis turėjo viską matyti, bet ar matė, nežino. Po smūgio G. atsistojo ir išėjo. Dėl skausmo tikrai nedejavo, už nosies nesusiėmė. Pripažįsta, kad sudavė smūgį ir gailisi, kad nesusitvardė, nesusivaldė. Ar dėl jos šio smūgio G. skaudėjo nežino, vertinti negali, iš šios elgesio buvo nepanašu, kad skaudėtų, nes smūgis buvo tikrai nestiprus. Nuoširdžiai gailisi smurtavusi prieš G. R. (b. l. 63–66, 77–79).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltę įrodo jos pačios visiškas prisipažinimas, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Iš nukentėjusios G. R. parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) val. ji nuėjo pas K. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini), paprašyti, kad jis pririštų šunį ir pasemtų iš šulinio vandens. Jiems kalbantis lauko virtuvėje, kur jis gyvena, atėjo jo buvusi žmona A. T., gyvenanti ten pat, name, kuri papriekaištavo, kad vakar šiai iškvietė policiją ir trenkė kumščiu vieną kartą į nosį. Nuo smūgio jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas, jautė fizinį skausmą. A. T. padavė jai rankšluostį, išvadino necenzūriniais žodžiais ir liepė eiti namo. 2020 m. rugpjūčio 16 d. pas ją į namus buvo atėjusi A. T., kuri koneveikė, todėl ji iškvietė policiją, dėl ko ši ant jos supyko. Tą dieną jokio konflikto nebuvo, A. T. ji net nematė, ši pati atėjo ir trenkė jai į nosį. A. T. civilinio ieškinio dėl jai suduoto smūgio ir sukelto skausmo nereikš, žala jai nepadaryta. Tik nori, kad ši už tai ką padarė, tai yra prieš ją smurtavo, atsakytų pagal įstatymą, kad pasimokytų ką negerai padarė, ir kad taip daugiau nebedarytų. Sutiktų, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 39–41, 46–48).

Iš liudytojo K. T. parodymų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. apie 8.00 val., pas jį atėjo kaimynė G. R., kuri atsinešė cigarečių ir jie ruošėsi parūkyti. Atėjusi G. R. atsisėdo ant lovos, kurioje jis gulėjo. Tuo metu pas jį į lauko virtuvėlę, kur šiuo metu gyvena, atėjo jo žmona A. T., su kuria maždaug 10 metų gyvena atskirai, tačiau nėra išsiskyrę. A. T. puolė G. R., kaip suprato dėl vakar dienos vykusio konflikto, dėl kurio buvo kviečiama policija. Konflikto metu A. T. vijo G. R. iš lauko virtuvės, liepė eiti namo, po to vieną kartą trenkė ranka G. R., sėdinčiai ant lovos, į veidą. Eidama į lauką G. R. sakė, kad jai pramušė nosį, t. y. bėga kraujas, tačiau jis nematė, į lauką nėjo, gulėjo lovoje ir į konfliktą nesikišo (b. l. 51–53).

2020 m. rugpjūčio 17 d. protokole–pareiškime fiksuojama, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. apie 8.00 val. G. R. nuėjo pas K. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jiems būnant lauko virtuvėje, kur jis gyvena, atėjo jo buvusi žmona A. T., gyvenanti ten pat, kuri papriekaištavo, kad vakar šiai iškvietė policiją ir trenkė kumščiu vieną kartą į nosį. Nuo smūgio jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas, jautė fizinį skausmą. A. T. padavė jai rankšluostį, išvadino necenzūriniais žodžiais ir liepė eiti namo (b. l. 10–14).

2020 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuojama, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–20).

Iš specialisto išvados Nr. G 277/2020 (10) matyti, kad G. R. padaryta dešinio skruosto – nosies sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 1–3 paros iki tyrimo pradžios (b. l. 29).

Nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamosios veiksmai atitinka šiame straipsnyje ir jo dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, nes kaltinamoji A. T. mušdama sukėlė fizinį skausmą G. R..

Kaltinamosios A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė savo pareiškime prašo kaltinamajai A. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su G. R. (BK 48 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti 1/3.

Kaltinamoji A. T. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme (b. l. 82–85).

Skiriant kaltinamajai A. T. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties; į kaltinamosios asmenybę – neteista, administracine tvarka nebausta, į jo socialinį statusą, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į tai, kad byloje nėra reiškiamas civilinis ieškinys.

Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokurorės prašoma bausmė.

Kaltinamajai A. T. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant A. T. bausmės atlikimo metu bendrauti su G. R..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant A. T. bausmės atlikimo metu bendrauti su G. R..

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas A. T. kardomosios priemonės nepaskirti.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi A. T. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Lina Antanaitienė