Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. J. B. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. B., laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d., vykdydama individualią veiklą, žinodama apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau prioritetą teikė vykdydama pirkimus ir atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI, pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kaip kreditorės, teises, taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismo posėdžio metu L. J. B. paaiškino, kad buhalterė, kuri dirbo anksčiau, turėjo parašyti prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau galimai to nepadarė, todėl prašymas dėl mokestinės nepriemokos buvo išsiųstas tik 2022 m. rugpjūčio 25 d. VMI ji nesumokėjo, nes norėdama išlaikyti individualią įmonę, turėjo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to skolino pinigų savo sūnui, kuris taip pat turi skolų, kurias turi atiduoti. O Palangoje padaryti mokėjimai buvo padaryti ir už draugę, kuri atsiskaitė su ja grynaisiais pinigais. 2022 metais verslas nesisekė, pardavė nedaug būstų, tačiau pasiskolinusi pinigų, sumokėjo VMI mokestinę nepriemoką. VMI nesumokėjo ne iš piktybiškumo, siekdama išlaikyti įmonę ir todėl, kad negavo pakankamai pajamų. Ji neneigė, kad pirma mokėjimus atliko žemesnės eilės kreditoriams. Be minėtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams patvirtina ir L. J. B. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas. Patikrinus įmonės sąskaitas banke ir piniginių lėšų jose judėjimą, nustatyta, kad 2022 m. gegužės 1 d. pinigų likutis buvo 13 127,88 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. gauta 9 926,45 Eur įplaukų, patirta 23 053,21 Eur išlaidų, likutis 1,12 Eur. Matyti, jog nurodytu laikotarpiu įmonė vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, kaip pvz. UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir kt. Iš individualios įmonės banko sąskaitos VMI naudai buvo sumokėta 1 973,70 Eur, iš jų 116 Eur buvo sumokėta geranoriškai.

Visų aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad L. J. B., vykdydama individualią veiklą, žinodama apie tai, kad neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. sąmoningai suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriams, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės VMI interesus. Tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kreditorių teisių pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

L. J. B. nebausta administracine tvarka. Iš jos paaiškinimų matyti, kad kaltę dėl nusižengimo pripažino, apgailestavo dėl situacijos. Todėl yra pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, L. J. B. iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios sumokėjo VMI 8 184,89 Eur dydžio mokestinę nepriemoką.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į L. J. B. charakterizuojančius duomenis – neteista, administracine tvarka nebausta, kas rodo, kad L. J. B. nėra linkusi pažeistų įstatymų. Asmuo pripažino kaltę, geranoriškai teisme paaiškino susiklosčiusias aplinkybes. Taip pat įvertintinos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes – pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jos vykdoma veikla kurį laiką nebuvo pelninga, tai, kad iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme ji padengė 8 184,89 Eur dydžio nepriemoką VMI. Teismas taip pat atsižvelgia į posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes, susijusias su jos finansine padėtimi, t. y. kad dėl vykdomos veiklos pobūdžio gauna nestabilias pajamas, gyvena viena. O tam, kad sumokėtų susidariusią mokestinę nepriemoką, atitinkamą pinigų sumą ji pasiskolino. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, net ir minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas būtų neproporcingas L. J. B. padarytam administraciniam nusižengimui bei jos asmenybei. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mano, kad nuobaudos tikslams pasiekti L. J. B. pakaks skirti 700 Eur baudą, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

L. J. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jai 700 (septynių šimtų) Eur baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-887-1127/2022.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.