- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- eI2-3625-1064/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01059-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Brikman“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Brikman“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brikman“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20269 (toliau – ir Nutarimas) ir administracinę bylą nutraukti.
Pareiškėja teigė, kad skundžiamame Nutarime nurodoma, kad darbdavė UAB „Brikman“ pažeidė informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarką, t. y. pažeidžiant imperatyvius, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 7 dalies, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvos dirbančius užsieniečius pateikimo“ (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) patvirtino „Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.1 ir 7 punktų reikalavimus, ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo, pateikti per EDAS sistemą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos privalomus pranešimus (LDU forma), nes: A. A. ir D. T. dirbti pradėjo 2021 m. lapkričio 25 d., o LDU pranešimai pateikti 2021 m. gruodžio 17 d.; H. K. dirbti pradėjo 2021 m. lapkričio 19 d., o LDU pranešimas pateiktas 2021 m. lapkričio 22 d.; I. P. dirbti pradėjo 2021 m. spalio 29 d., o LDU pranešimas pateiktas 2021 m. lapkričio 22 d.; I. P. dirbti pradėjo 2021 m. spalio 29 d., o LDU pranešimas pateiktas tą pačią dieną; A. B. dirbti pradėjo 2021 m. gruodžio 6 d., o LDU pranešimas pateiktas tą pačią dieną.
Nutarime taip pat buvo konstatuota, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinanti aplinkybė yra tai, jog juridinis asmuo pripažino padarytą pažeidimą, padėjo atlikti patikrinimą. Atsižvelgdama į tai Inspekcija už administracinio teisės pažeidimą paskyrė pareiškėjai 200 Eur baudą.
Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos priimtas Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nors UAB „Brikman“ veiksmuose yra administracinio pažeidimo objektyviosios pusės požymiai, t. y. pareiškėja formaliai pavėlavo pateikti informaciją apie Lietuvoje įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, t. y. pavėluotai užpildė LDU pranešimo formą ir ją pateikė per EDAS, tačiau nėra subjektyviosios pusės požymių, nes pareiškėja tyčios laiku nepateikti informacijos neturėjo. Pareiškėjos teigimu, klaida (pavėluotas dokumentų pateikimas) įvyko todėl, kad tuo metu įmonėje keitėsi darbuotojos, atsakingos už dokumentų pateikimą ir įvyko nesusikalbėjimas, lėmęs pavėlavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nuomone, Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, jog pažeidžia informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarką ir sąmoningai to siekia bei nori taip elgtis, o to nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl atsakovė nepagrįstai konstatavo pareiškėjos veiksmuose esant Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo visus būtinuosius požymius, ir dėl šios priežasties Nutarimas turi būti panaikintas.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei teismas spręstų, jog pareiškėjos padaryta veika turi visus administracinio pažeidimo, nustatyto Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje požymius, ji laikytina mažai pavojinga, todėl nėra pagrindo pareiškėjos traukti administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjos teigimu ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir padėjo tai išaiškinti, administraciniu pažeidimu nėra padaryta turtinė žala, ir apskritai negalėjo būti padaryta, nenustatyta nė viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, informacija yra pateikta atsakovei.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovės teigimu, pareiškėja, įdarbindama trečiosios šalies piliečius, ir žinodama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, įskaitant ir nuostatas dėl LDU formos pranešimų pateikimo tvarkos, jos lengvabūdiškai nesilaikė, taip padarydama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą. Atsakovė pažymėjo, kad pranešimus apie socialinio draudimo pradžią pareiškėja pateikė teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ne mažiau kaip likus vienai darbo dienai iki nustatytos darbo pradžios. Tokia pati tvarka galioja ir pateikiant LDU formos pranešimus, tačiau dėl nežinomų priežasčių pareiškėja šios tvarkos nesilaikė, nors, būdama pakankamai rūpestinga, pranešimus galėjo ir turėjo pateikti tuo pačiu metu, t. y. ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki asmenų darbo pradžios.
Atsakovė taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. Atsakovės teigimu, ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Dėl šios priežasties, atsakovė, išnagrinėjusi bylą, pripažino pareiškėją padarius Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą, bei, atsižvelgdama į lengvinančias bei bylos aplinkybes, skyrė minimalią įstatymų leidėjo nustatytą baudą.
Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl to paties pažeidimo administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir UAB „Brikman“ vadovui A. J. kaip fiziniam asmeniui. Vadovas pažeidimą pripažino bei paskirtą baudą sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 200 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. sausio 25 d. Inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1419-0007, kuriame nurodė, kad pareiškėja, atstovaujama direktoriaus A. J., pažeidė informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarką, laiku nepateikė privalomų pranešimų (LDU formų). Protokole inspektorius konstatavo, kad pareiškėja pažeidė UĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Inspekcija, ištyrusi faktines bylos aplinkybes, 2022 m. vasario 11 d. Nutarimu konstatatvo, kad pareiškėja pažeidė UĮ 57 straipsnio 2 palies nuostatas, nes, patikrinus Inspekcijos duomenų bazę nustatyta, kad LDU pranešimai buvo pateikti, tačiau dalis jų – pavėluotai. Inspekcija nustatė, kad: A. A. ir D. T. dirbti pradėjo 2021 m. lapkričio 25 d., o pranešimai pateikti 2021 m. gruodžio 17 d.; H. K. dirbti pradėjo 2021 m. lapkričio 19 d., o pranešimas pateiktas 2021 m. lapkričio 22 d.; I. P. dirbti pradėjo 2021 m. spalio 29 d., o pranešimas pateiktas ta pačią dieną; A. B. dirbti pradėjo 2021 m. gruodžio 6 d., o pranešimas pateiktas tą pačią dieną. Nutarimu paskirta 200 Eur ekonominė sankcija.
Pagal UTPĮ 62 straipsnio 7 dalį, darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvos dirbančius užsieniečius pateikimo“ (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) patvirtino „Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punkto reikalavimus, darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.
UĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
UĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, UĮ nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Byloje nėra ginčo dėl pavėluotai pateiktų privalomų pranešimų (LDU formų), šį faktą pareiškėja pripažįsta, tačiau ji teigia, kad ji neturėjo tikslo sąmoningai nepateikti informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, o tai nebuvo laiku padaryta tik dėl klaidos. Dėl šios priežasties, pareiškėjos nuomone, jos veiksmuose nėra būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio – subjektyviosios pusės.
Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal UĮ 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).
Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentai, kad UĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia atmestini kaip nepagrįsti.
Konstatavus, kad UĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjos nurodyti argumentai, kad ji neturėjo tikslo sąmoningai nepateikti informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, o pareiškėjos dėstomos aplinkybės apie tai, kad įmonėje keitėsi darbuotojos, atsakingos už dokumentų pateikimą, todėl LDU formos buvo pateiktos pavėluotai dėl nesusikalbėjimo, nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės, nes netinkamas bendrovės vidaus valdymas, administravimas negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktuose nustatytų pareigų. Pareiškėja, įdarbindama trečiosios šalies piliečius, ir žinodama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, įskaitant ir nuostatą dėl LDU formos pranešimų pateikimo tvarkos, jos nesilaikė, taip padarydama Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą.
Atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo teisėjų kolegija pažymi, kad ekonominės sankcijos, skiriamos už UĮ pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame UĮ. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent UĮ yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl UĮ nuostatų pažeidimo taikymu.
Pagal ANK 12 straipsnio 1 dalį, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius jame nurodytą administracinių nusižengimų požymių turinčią veiką. Pažymėtina, kad veikų sąraše nenurodyta ginčo veika (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis), ji nepatenka į pirmiau nurodytas veikas, dėl kurių administracinio nusižengimo teisenos galima nepradėti ir (ar) pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Atsižvelgiant į tai pareiškėjos argumentai dėl atleidimo nuo atsakomybės, nes padaryta veika yra mažareikšmė, atmestini.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nuostatas. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Brikman“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.