Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2011-09-28 · Civilinė byla Nr. 2-783-198/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-28
Bylos Nr.
2-783-198/2011
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00225-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
BUAB „Inrent“
Atsakovas
UAB „Kauno keliai“
Advokatai
Nerijus Katilius
Kategorijos
  • 111.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla 2-783-198/2011Teisminio Proceso Nr.2-59-3-00225-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 111.4 (S)
NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei

dalyvaujant ieškovo BUAB „Inrent“ atstovui L. P.

atsakovo UAB „Kauno keliai“ atstovui advokatui Nerijui Katiliui

trečiojo asmens restruktūrizuojamos UAB „AKS projektai“ atstovui E. V.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios UAB „Inrent“ ieškinį atsakovei UAB „Kauno keliai“, trečiajam asmeniui restruktūrizuojamai UAB „AKS projektai“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį (toliau Laidavimo sutartis), sudarytą 2009m. kovo 12 d. UAB „Inrent“ ir UAB „Kauno keliai“, kuria UAB „Inrent“ laidavo už UAB „AKS projektai“ tinkamą įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu bendrai 910 000 Lt sumai vykdymą. Ieškovo atstovas nurodė, kad UAB „Inrent“ Panevėžio apygardos teismo 2010-05-05 nutartimi iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto eiga“. Ginčijama sutartis, ieškovo teigimu, pažeidžia ieškovo kreditorių ir paties ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, teises ir teisėtus interesus. Įmonės administratoriaus pareigą ginčyti sandorius, kurie pažeidžia įmonės kreditorių interesus, numato Įmonių bankroto įstatymo 11 str. ir kitos nuostatos. Laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia prašo CK 6.66 str. ( actio Pauliana) pagrindu. Mano, kad yra actio Pauliana sąlygų visetas laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Ieškovas neturėjo pareigos pasirašyti Laidavimo sutartį. Sudaręs Laidavimo sutartį ieškovas negavo jokio atlyginimo ar pelno, t.y. neatlygintinai laidavo už trečiojo asmens prievoles, nors tokios pareigos neturėjo. Laidavimo sutartis pažeidžia ieškovo kreditorių interesus. Pasirašydamas Laidavimo sutartį ieškovas dirbo nuostolingai. Šią aplinkybę patvirtina pateikti įmonės finansinių ataskaitų duomenys. Ieškovas savo veiklos pradžioje vertėsi tik (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. esančių sandėlių nuoma. Vienintelė pastatų nuomininkė buvo MAXIMA LT, UAB. Iš MAXIMA LT, UAB gaunamas nuomos mokestis buvo vienintelis realus ieškovo pajamų šaltinis. Nurodė, kad Ieškovas iš MAXIMA LT, UAB praktiškai negaudavo apmokėjimų už nuomą. Kaip pavyzdį nurodo, kad MAXIMA LT, UAB 2009-07-17 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.E001/SK/2009-07-17/1 iš UAB „Ermitažas“ įgijo 1 398 485.05 Lt dydžio reikalavimą į ieškovą, susidariusį pagal tarp UAB „Ermitažas“ ir ieškovo sudarytas laidavimo už tretįjį asmenį sutartis. MAXIMA LT, UAB 2009-07-22 raštu dėl reikalavimų perleidimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo informavo ieškovą, jog perimtą 1 398 485,05 Lt dydžio reikalavimą įskaito į mokėtino nuomos mokesčio už 2009 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir dalies rugsėjo mėnesius ieškovui sumą. Vėliau ieškovas 2009-09-15 pranešimu informavo AB SEB banką dėl nuomos sutarties su MAXIMA LT, UAB pasibaigimo. Mano, kad Laidavimo sutartis turėjo įtakos ieškovo mokumui, nes dėl jos ieškovo turtinės prievolės išaugo 1 023 937,69 Lt dydžio suma. Iš Laidavimo sutarties ieškovas neturėjo jokios naudos, tačiau prisiėmė papildomus įsipareigojimus, taip pažeisdamas kitų savo kreditorių interesus. Ieškovas, būdamas nemokus, be šiuo ieškiniu ginčijamos Laidavimo sutarties beveik tuo pačiu metu sudarė dar 5 laidavimo už tą patį tretįjį asmenį sutartis, kurios visos šiuo metu yra ginčijamos teisme. Skolininkas sandoriais prisiimdamas vis naujus įsipareigojimus, kurių prisiimti neprivalėjo, pažeidė kreditorių interesus. Ieškovas pasirašydamas Laidavimo sutartį buvo nesąžiningas, nes veikė priešingai įmonės tikslams, numatytiems įmonės įstatuose. Ieškovo direktoriui buvo žinoma apie sudėtingą įmonės finansinę situaciją, jos nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, gręsiantį bankrotą dėl įmonei nenaudingų ir priešingų įmonėms tikslams sandorių sudarymo. Ginčijama Laidavimo sutartimi buvo prisiimami papildomi įsipareigojimai, kurie įmonei buvo nenaudingi. Neatlygintinai prisiimamos prievolės, įmonei esant nemokiai, įrodo ieškovo nesąžiningumą ir žinojimą apie įmonės kreditorių teisių ir interesų pažeidimus. Ieškovo atstovo nuomone, nesąžiningumą įrodo ir abejotinos Laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės. Ieškovas buvo terminalo su administracinėmis patalpomis ir parduotuve (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. statybos objekto užsakovas, tretysis asmuo – generalinis rangovas, atsakovas – generalinio rangovo pasitelktas subrangovas. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ( 6.650 str.3 d.). Užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iė jų sudarytų su generaliniu rangovu pažeidimu, jei ko kita nenumato įstatymai ar sutartis ( CK 6.650 str.4 d.), t.y. objekto užsakovas turi piniginę prievolę generalinio rangovo atžvilgiu, o generalinis rangovas veikia kaip užsakovas savo pasitelktų subrangovų atžvilgiu. Ieškovui sudarius ginčijamą Laidavimo sutartį ir atsakovui pareiškus reikalavimą ieškovui, susidarė situacija, jog ieškovas, laiduodamas už generalinį rangovą jo subrangovui, liko skolingas ne tik trečiajam asmeniui, tačiau ir jo pasitelktam subrangovui. Ieškovo atstovo nuomone, ieškovas be teisinio pagrindo įgijo naujų kreditorių. Tai liudija sandorį sudariusių subjektų nesąžiningumą. Ieškovas laidavo už prievolę, kurios mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, o papildomas susitarimas dėl mokėjimo terminų perkėlimo buvo pasirašytas po ginčijamos Laidavimo sutarties pasirašymo, t.y. tik 2009-04-06. Atsakovas yra nesąžiningas, nes kaip verslininkas turėjo suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir kitais asmenimis. Sąžiningam sandorio dalyviui yra nustatyta pareiga veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes, t.y. ar sandoriu nebus pažeisti įstatymai, kitų šalių teisės ir interesai, ar šalis turi kreditorių, kurių interesams sandorio sudarymu gali būti padaryta žalos. Ieškinio senatis actio Paulina ieškiniui nepraleista, nes vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2010-09-16. Ieškovo atstovo nuomone patenkinus ieškinį ir pripažinus Laidavimo sutartį negaliojančia, restitucija galima – bus galima spręsti ieškovo finansinių įsipareigojimų kreditoriams sumažinimo klausimą. Laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia sukels teisines pasekmes trečiajam asmeniui UAB „AKS projektai“, nes atsakovas turės reikalavimo teisę į UAB „AKS projektai“.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Kauno keliai“ ieškinio nepripažįsta, prašo atmesti kaip nepagristą. Atsakovo manymu, Laidavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia , nes nėra sąlygų viseto actio Paulina ieškiniui . Laidavimo sutartis nepažeidžia kreditorių teisių, skolininkas sudarydamas ginčijamą sandorį nebuvo nesąžiningas. Be to, net ir patenkinus ieškinį nebūtų įgyvendinta actio Pauliana kompensacinė paskirtis, nes actio Pauliana instituto taikymo tikslas yra atkurti skolininko pažeistą mokumą. Nurodo, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Laidavimo sutarties pasirašymo metu ieškovas turėjo laikinų finansinių sunkumų, tačiau jo veikla 2009 metais buvo pelninga ( grynasis pelnas sudarė 94 809 Lt). Laidavimo sutartis neįtakojo ieškovo nemokumo, atsakovo reikalavimas, kylantis iš Laidavimo sutarties ieškovo yra neįvykdytas. Ieškovo turtinė padėtis po Laidavimo sutarties sudarymo nepasikeitė. Ieškovas nenurodė nei vienos iš CK 6.67 str. įtvirtintų sąlygų , iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo nesąžiningumą. Byloje nėra įrodymų apie atsakovės ir trečiojo asmens nesąžiningumą. Laidavimo sutarties šalys viena kitai nieko nėra perdavusios, todėl restitucija negalima. Atsakovės kreditorinis reikalavimas kyla vykdomojo rašto, išduoto įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo 2010-05-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje 2-663-198/2010 pagrindu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą įtvirtina CPK 18 str. Todėl ieškinio patenkinimas ieškovui nesukeltų jokių teisinių padarinių. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstą ieškinį, prašo ieškovui skirti baudą.

Tretysis asmuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad UAB „AKS projektai“ įvykdė visus 2008-07-10 rangos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus – numatytais terminais pastatė rangos sutartyje numatytus objektus, UAB „Inrent“ jokių pretenzijų nereiškė, tačiau iki šiol visiškai už atliktus darbus neatsiskaitė, liko skolinga – 4 726 940,99 Lt . Ši suma priteista Panevėžio apygardos teismo 2010-06-08 sprendimu už akių. Pasirašant Laidavimo sutartį buvo užtikrintas dalies ieškovo skolos trečiajam asmeniui grąžinimas, o sudaryti Laidavimo sutartį ieškovas buvo priverstas dėl to, kad UAB „AKS projektai“ jau ruošėsi savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. Ieškovas, siekdamas išlošti laiko įsiskolinimui padengti, pasiūlė garantuoti bent dalies skolos grąžinimą laidavimo sutarčių pagrindu, todėl mano, kad ieškinio argumentai, kad ieškovas neturėjo pareigos sudaryti Laidavimo sutartį yra nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Nurodė, kad ieškovas Laidavimo sutartį ginčija apsiribodamas deklaratyviais teiginiais, nenurodo argumentų ir įrodymų, patvirtinančių actio Pauliana taikymo sąlygų visetą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

UAB „Inrent“ 2009-03-12 su atsakove UAB „Kauno keliai“ pasirašė Laidavimo sutartį, kuria UAB „Inrent“ laidavo už UAB „AKS projektai“ tinkamą įsipareigojimų atsakovės UAB „Kauno keliai“ atžvilgiu bendrai 910 000 Lt sumai vykdymą (sumokėjimą) pagal 2008-08-20 Rangos sutartį Nr.R-900, sudarytą tarp UAB „Kauno keliai“ ir UAB „AKS projektai“, bei visų kitų finansinių UAB „AKS projektai“ įsipareigojimų, kylančių Rangos sutarties pagrindu, įvykdymą (b.l.25, 26). Šį sandorį ieškovas ginčija LR CK 6.66 str. pagrindu. Nurodo, kad ieškovas neturėjo pareigos sudaryti Laidavimo sutartį; Laidavimo sutartis pažeidžia ieškovo kreditorių interesus; ieškovas pasirašydamas Laidavimo sutartį buvo nesąžiningas; ieškinio senaties terminas ginčyti sandorį nepraleistas.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

BUAB „Inrent" Ieškinys atmestinas nes nėra actio Pauliana sąlygų viseto. Ieškovo teiginiai apie BUAB „Inrent" kreditorių teisių pažeidimus ir Laidavimo sutarties šalių nesąžiningumą neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 178 str.). Ieškovo argumentai, kad Laidavimo sutarties pasirašymo metu ieškovas dirbo nuostolingai, paneigiami VĮ Registrų centrui pateikta Pelno ( nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, iš kurios matyti, kad šiuo laikotarpiu UAB „Inrent“ grynasis pelnas sudarė 94 809 Lt (b.l.95). Atsakovės UAB „Kauno keliai“ reikalavimas, kylantis iš ginčijamos Laidavimo sutarties neįvykdytas iki šiol, todėl darytina išvada, kad Laidavimo sutartis neįtakojo ieškovo UAB „Inrent“ nemokumo, kuriam atsiradus Panevėžio apygardos teismo 2010-05-05 nutartimi UAB „Inrent“ buvo iškelta bankroto byla (b.l. 10-15). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 apžvalgoje dėl actio Pauliana instituto taikymo akcentuota, kad siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeidžiamos kreditoriaus teisės, reikia palyginti skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas. Ieškovo UAB „Inrent“ turtinė padėtis po Laidavimo sutarties sudarymo nepasikeitė, nes atsakovei piniginės lėšos nebuvo pervestos. Todėl ieškovo argumentas, kad buvo pažeisti kreditorių interesai atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, ieškovas nenurodo kreditorių, kuriems buvo ieškovas skolingas ginčijamos Laidavimo sutarties metu. Actio Pauliana bylose yra nustatinėjami tik tų kreditorių interesų pažeidimai, kuriems įsiskolinimai jau buvo pradelsti ginčijamo sandorio sudarymo metu, tuo tarpu ieškovo administratorius nenurodė nei vieno ieškovo kreditoriaus, kuriam būtų buvęs ieškovas skolingas Laidavimo sutarties sudarymo metu. Kelių laidavimo sutarčių sudarymas už tą patį tretįjį asmenį neįrodo ieškovo kreditorių teisių pažeidimo, nes tai prieštarautų sutarčių laisvės principui. Teismas sutinka su trečiojo asmens paaiškinimu, kad iš esmės ieškovo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos CK 6.67 straipsnyje nurodytais atvejais. Ieškovas nenurodė nei vienos šiame straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kuriai esant sandorio šalys galėtų būti pripažintos nesąžiningos. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad patenkinus ieškovo ieškinį nebūtų įgyvendinta actio Pauliana instituto kompensacinė paskirtis, nes sandorį pripažinus negaliojančiu, reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju restitucija negalima, ieškovas, net jei sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, jokios turtinės naudos negautų. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuojantis teismų praktiką dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo yra nurodęs, kad „ sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys LR CK 6.66 str. pagrindu neturėtų būti tenkinamas." Pažymėtina, kad atsakovės kreditorinis 1023937,69 Lt dydžio reikalavimas UAB „Inrent“ bankroto byloje (b.l.49,50) patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2010-05-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje 2-663-198/2010, pagrindu (b.l. 96, 97). Sprendimas įsiteisėjęs ir yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Todėl Laidavimo sutarties nuginčijimas ieškovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Atsakovės prašymas ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas. Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama įstatymu, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė kreiptis į teismą gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Teismas nenustatė, kad ieškovas kreipdamasis į teismą teisminės gynybos piktnaudžiavo procesine teise. Iš ieškovo LR CPK 88 str.1 d. 3p., 92 str. pagrindais priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu

nusprendžia:

bankrutuojančios UAB „Inrent“ ieškinį atsakovei UAB „Kauno keliai“, trečiajam asmeniui restruktūrizuojamai UAB „AKS projektai“ dėl laidavimo sutarties, sudarytos 2009m. kovo 12 d. UAB „Inrent“ ir UAB „Kauno keliai“, pripažinimo negaliojančia atmesti.

UAB „Kauno keliai“ prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Priteisti iš bankrutuojančios UAB „Inrent“, juridinio asmens kodas 301742153, 11,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Birutė Jonaitienė