Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 289 Eur bauda. V. K. nubausta už tai, kad 2016 m. gegužės 4 d., apie 10.20 val., atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, nurodytas 2004 m. kadastrinių matavimų plane M 1:500 ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Už žemės sklypo ribos, apie 3 metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra pradėta statyti tvora, patenkanti į valstybinę žemę. Patikrinimo metu buvo pastatytas betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai. Tokiais veiksmais sklypo savininkė V. K. savavališkai užėmė valstybinę žemę ir pažeidė Lietuvos Respublikos žemės pakeitimo įstatymo, Nr. I-446, 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs V. K. padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, konstatavo, kad padaryto pažeidimo esmė ir faktinės aplinkybės nustatytos aiškiai, V. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kaltė abejonių nekelia.Apeliaciniame skunde V. K. prašo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti nesant ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.Skunde apeliantė nurodo, kad, jos įsitikinimu, priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi byloje buvo neištirtos visos faktinės aplinkybės bei pažeistas 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra trunkamasis. Pagal teismų praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą. Šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius (toliau – institucija) 2016 m. sausio 15 d. raštu informavo apeliantę apie nustatytą pažeidimą ir paprašė geranoriškai iki 2016 m. gegužės 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Kadangi patikrinimo metu paaiškėjo, kad formuojant sklypą buvo padarytos žemėtvarkos klaidos, kad jas ištaisyti, apeliantė 2016 m. vasario 10 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Po pakartotinio patikrinimo 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. gegužės 26 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Dėl trūkumų administracinio teisės pažeidimo bylą buvo grąžinta institucijai. 2016 m. rugpjūčio 4 d. vėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to paties tariamo pažeidimo. Susipažinus su visa bylos medžiaga tapo akivaizdu, kad byloje nėra pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Tariamas pažeidimas padarytas 2016 m. sausio 15 d., todėl šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2016 m. liepos 15 d. Skunde taip pat teigiama, kad šioje byloje nebuvo ištirtos visos faktinės aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys, kad paaiškėjus, jog formuojant sklypą buvo padarytos žemėtvarkos klaidos, kad jas ištaisyti, apeliantė 2016 m. vasario 10 d. kreipėsi dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Dėl to teismas nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad yra suprojektuotas, suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas V. K. minimas žemės sklypas. Pažymima, kad kilus ginčui dėl sklypo dydžio, visada vertinami sklypo įsigijimo dokumentai, šiuo atveju – 2000 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo pirkimo sutartis. Nagrinėjamu atveju apeliantės žemės sklypas turėjo būti formuojamas pagal senos tvoros ribą, o dabar dėl techninės žemėtvarkos klaidos, o ne dėl apeliantės tyčinių veiksmų, ji tampa pažeidėja. Pasak V. K., apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, kad ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo faktą ir jos kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Tokia išvada yra neteisinga, kadangi protokole aprašytos ne visos aplinkybės ir aprašytos netiksliai. Kauno apylinkės teismas remiasi plano kopija, tačiau nevertina kitų žemėtvarkos dokumentų, įrodančių, kaip keitėsi A. M. sklypo dydis po atliktų kadastrinių matavimų, kaip keitėsi keliuko vieta. Apeliantė pabrėžia, kad surašant protokolus 2016 m. gegužės 26 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. su inkriminuojamu pažeidimu nesutiko, kadangi institucijos pareigūnai nenurodė pažeidimo pagrindimo faktinių aplinkybių. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nenurodytas užimtos valstybinės žemės plotas. Šio itin svarbaus elemento nenurodymas negali būti ištaisomas nagrinėjant bylą teisme, nes tai pažeistų traukiamo asmens teisę žinoti kuo jis kaltinamas iki bylos nagrinėjimo, be to apsunkintų bylos nagrinėjimą teisme. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kai žemės sklypai buvo suformuoti ne pagal faktines aplinkybes, kai registrų centre sklypai buvo pažymėti klaidingai, akivaizdu, kad apeliantė galėjo būti klaidinama ir jos tyčinių veiksmų šioje situacijoje nėra. Apeliantė buvo pasirašiusi 2000 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo, 1710 kvadratinių metrų ploto, pirkimo sutartį, už šį plotą sumokėjo ir tikėjosi, kad naudoja nusipirktą sklypą, kuriame jau stovėjo tvora. Geodezininko išsilavinimo apeliantė neturi ir kadastrinių koordinačių nesupranta. Tvoros statyba buvo iki 1992 m., niekam iki šiol nekliuvo ir ji yra teisėta. Pagal statybos techninį reglamentą tvora yra pirmos grupės nesudėtingas statinys ir registracija nekilnojamojo turto registre pagal statybos įstatymą yra neprivaloma. Apeliantės nuomone, pareigūnai šiuo atveju vadovaujasi tik sklypo kadastriniais matavimais, t. y., į šią situaciją pažiūrėjo neišsamiai. Jie nurodė, kad šalia V. K. sklypo turi būti kelias, tačiau nevertino, kad šioje vietoje yra šlaitas ir kelio čia negali būti fiziškai. Iš esmės situacija liko neišspręsta, nepateikti duomenys dėl kelio ašinės linijos, todėl sklypai yra neapibrėžtose vietose. Suinteresuotas asmuo šioje byloje nepaaiškino, kodėl buvo pakeistos faktinės sklypų ribos. Kaimyno A. M. 2015 m. lapkričio 25 d. buvo patikslinti kadastriniai matavimai, po kurių keliukas buvo patrauktas ant šlaito, visiškai neatsižvelgta į tai, kad šia žemės vieta neįmanoma važiuoti fiziškai. 2017 m. vasario 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, kad duomenys nuo 2000 m. nesikeitė ir keliuko tarp V. K. ir D. N. sklypų nėra. Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė minėtų sklypų bendro plano, taip pat ir ankstesnių metų archyvinių planų, kurie įrodytų keliuko šlaite buvimą. Pateiktoje nuotraukoje jokio faktinio keliuko nematyti. Pridėtoje nuotraukoje matyti, kad laisvu valstybinės žemės sklypo plotu niekas nesinaudoja, tai yra neįmanoma fiziškai, pasvirusiame šlaite dėl čiuožiančių žemių neįmanoma nieko auginti ar pravažiuoti. Pareigūnai turėjo dėmesingiau vertinti faktus ir priimti pagrįstą sprendimą. Nustačius tinkamą keliuko ašinę liniją, galimai apeliantei atsirastų galimybė išsipirkti kelis metrus valstybinės žemės. Skunde V. K. nurodo, kad šioje byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos kaltę dėl ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, nėra, o visos abejonės turi būti aiškinamos jos naudai. Kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tačiau ji to nepadarė. Nesant apeliantės veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, bylos teisena yra negalima ir turi būti nutraukta. Atsiliepime į apeliacinį skundą institucija prašo V. K. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl V. K. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

Dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju suėjo 2016 m. liepos 15 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta. Aukštesnysis teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, sprendžia, kad skundo argumentai dėl pasibaigusio nuobaudos paskyrimo termino yra nepagrįsti.Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2015), kad ATPK 35 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius, administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai. Administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimui svarbi yra ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo data, nes paaiškėjimo diena, jog daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, kai įvertinus visus surinktus duomenis konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Nagrinėjamu atveju, pirmas patikrinimas dėl V. K. žemės sklypo naudojimo buvo atliktas 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 15 d. jai išsiųstas raginimas pašalinti pažeidimą. Nors V. K. buvo įspėta pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą iki 2016 m. gegužės 1 d., po įspėjimo pažeidimo nepašalino, ir šioje byloje paskutinį kartą tai, kad daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, paaiškėjo 2016 m. gegužės 4 d., kai buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Tokiu atveju ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2016 m. lapkričio 4 d. Byloje yra Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas vieniems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 4 d. Taigi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas, priešingai, negu teigiama skunde, nėra pasibaigęs.

Dėl įrodymų vertinimo ir nutarime padarytų išvadų atitikimo faktinėms aplinkybėms.

Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai, neįsigilino į situaciją, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad V. K. kaltė dėl ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta. Pasak apeliantės, patikimų įrodymų, kurie pagrįstų jos kaltę, nėra, todėl byla turi būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei motyvais nėra teisinio pagrindo.ATPK 45 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimu V. K. nubausta už tai, kad savavališkai naudojo valstybinę žemę, statydama jai nepriklausančiame sklype tvorą ir taip tą valstybei priklausantį sklypą užimdama. Nors apeliantė skunde tvirtina, kad ji valstybinės žemės sklypo savavališkai neužėmė, byloje esantys rodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės tokius skundo teiginius paneigia. Skundžiamame nutarime teisingai nustatyta, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise V. K. priklauso nuo 2005 m. balandžio 28 d. Iš žemės sklypo plano M 1:500 matyti, kad 2004 m. sausio mėnesį planas buvo suderintas su žemės klypo bendrasavininku A. K., V. K. sutuoktiniu. Plane nurodytas žemės sklypo plotas – 1304 kvadratiniai metrai. Teisinių argumentų, kodėl šiais oficialiais duomenimis dėl žemė sklypo ploto nereikėtų vadovautis, apeliantė savo skunde nenurodė. Tokių duomenų nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. V. K. žemės sklypo ribos yra aiškios, ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir įregistruotos nekilnojamojo turto kadastre. Šie duomenys iki šiol nepakeisti ir nenuginčyti. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad V. K. priklausančio žemės sklypo ribų nėra laikomasi, tvora statoma už jų, t. y. valstybinėje žemėje, kuri V. K. nepriklauso. Šių aplinkybių kontekste skundo argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas tik apytikris užimtos valstybinės žemės plotas, juridinės reikšmės V. K. padaryto pažeidimo kvalifikavimui neturi. Šiuo atveju yra svarbus pats savavališko valstybinės žemės užėmimo faktas, o tai, koks žemės plotas tiksliai užimtas, nelaikytina esminiu protokolo trūkumu ar aplinkybe, turinčia reikšmės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniam vertinimui ir jo kaltės nustatymui.Apeliaciniame skunde V. K. nurodyti teiginiai, kad ji neturi geodezininko išsilavinimo ir kadastrinių koordinačių nesupranta, nešalina jos administracinės atsakomybės ir šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertintini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Aplinkybę, kad žemės sklypo ribos apeliantei yra žinomos, patvirtina ant žemės sklypo plano esantis žemės sklypo savininko parašas. Be to, pačios V. K. elgesys rodo, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškios. Pati apeliantė Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., prie jai priklausančio žemės sklypo. Taip pat ir apeliaciniame skunde nurodė, kad, atsiradus galimybei, galėtų išsipirkti kelis metrus laisvos valstybinės žemės. Paminėtos aplinkybės, taip pat kiti skundžiamame nutarime aprašyti, išanalizuoti ir tinkamai įvertinti įrodymai patvirtina, kad V. K., statydama tvorą valstybinėje žemėje, suprato, kad tai daro neteisėtai, t. y. tvorą stato svetimame žemės sklype, taip jį užimdama, tačiau savo neteisėtų veiksmų net ir po įspėjimo nenutraukė. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. K. veiksmuose nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Apeliaciniame skunde taip pat keliami klausimai dėl žemės sklypų ribų įforminimo, galimų žemėtvarkos techninių klaidų, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad minimos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje sprendžiamas administracinės atsakomybės dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo klausimas ir šis klausimas išspręstas tinkamai laikantis ATPK reikalavimų. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. buvo surašytas iki 2017 m. sausio 1 d. Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Apylinkės teismas galimo perkvalifikavimo klausimą išsprendė tinkamai ir, nustatęs, kad ANK numatyta atsakomybė nėra švelnesnė, negu numatyta ATPK, V. K. padaryto pažeidimo neperkvalifikavo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei, nustatęs ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį V. K. veiksmuose, pagrįstai ją pripažino kalta padarius minėtą pažeidimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl sklypų plotų keitimo anksčiau būtų priimtas ir šiuo metu galiojantis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos kitokios, negu šioje byloje nurodytos, V. K. priklausančio žemės sklypo ribos. Skundžiamame nutarime administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį kilti reikšmingos aplinkybės nustatytos ir įvertintos, šio pažeidimo sudėties požymiai V. K. veiksmuose atskleisti ir jų buvimas pagrįstas byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintais įrodymais. Nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.