Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Nida Solovjovienė Baudž. byla Nr. 1A-00166-349-2009-59

2009 m. kovo 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas :

pagal BK 281 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas Jovaro g.) - laisvės atėmimu mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas Vilniaus g.) - laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal BK 145 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir iš dalies jas sudedant, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Biržų rajono apylinkės teismo 2008-10-16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2008-05-19 d. apie 18 val. Biržų r.,., prie Apaščios upės, maudyklos teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairuodamas K. P. priklausančią išregistruotą, todėl eksploatuoti draudžiamą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę – automobilį MAZDA 626, kėbulo Nr.JMZGC123201660795, ant kurio uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) , priklausantys G. P. automobiliui VW GOLF, važiuodamas apie 50 km/h greičiu nesilaikė visų būtinų kelių eismo reikalavimų ir tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui, nepasirinko saugaus atstumo, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, todėl, pastebėjęs šalia tako pievoje gulintį R. I., nespėjo nusukti vairuojamo automobilio į šoną ir palikti tarpo tarp automobilio ir R. I., nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, kad eismas būtų saugus, atsiradus kliūčiai, nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio ir pervažiavo gulintį R. I., padarydamas jam klubo sąnario ir gūžio duobės lūžį, dešinio šlaunikaulio centrinį išnirimą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 53,59,60,68,171,172,173 punktų reikalavimus;

būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008-06-06 d. apie 18 val. Biržų m., duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. mesdamas plytgalį ir du akmenis, tyčia išdaužė P. V. gyvenamojo namo trijų langų šešis stiklus 200 Lt bendros vertės, tuo padarydamas šio dydžio turtinę žalą;

būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008-06-06 d. apie 22.30 val. Biržų m., duomenys neskelbtini) Biržų savivaldybės poliklinikos pastato, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. išplūsdamas P. V. necenzūriniais žodžiais, peiliu grasino ją nužudyti, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008-06-06 d. apie 23.30 val. Biržų m duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini) M. J. namo kieme peiliu tyčia perpjovė V. V. dešinės plaštakos antrojo piršto ir kairės plaštakos 2,3,4 pirštų naginių falangų delninius paviršius, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą;

2008 m. birželio pabaigoje, nenustatytą dieną, apie 22 val. Biržų m., duomenys neskelbtini) vagystės tikslu pro atvirą langą įsibrovė į R. B. ūkinį pastatą, iš kur atvirai pagrobė UAB „Balkava“ priklausančius kampinį šlifuoklį „Einhell“ 300 Lt vertės ir siaurapjūklį „Makita“ 600 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „Balkava“ 900 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija nuteistojo kaltę dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., vienos veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirtųjų bausmių dydžius, todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 str. 1 d.

Nuteistojo gynėjas skunde pakartoja nuteistojo ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktą versiją, kurios esmė ta, kad nukentėjusysis V. V. jį pirmas užpuolė ir smogė basliu per nugarą, todėl jis, užsimodamas prieš nukentėjusįjį peiliu, veikė būtinosios ginties situacijoje, nes gynėsi nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistasis nukentėjusįjį sužalojo, esant būtinajai ginčiai. Pagal BK 28 str. 2 d. būtinąja gintimi laikoma situacija, kai žala padaroma ginant save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinosios ginties situacijos nėra, kai pavojingas kėsinimasis būna pasibaigęs, užpultasis tai suprato, todėl aiškiai nebeturėjo pagrindo gintis. Šioje byloje nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymais nustatyta, kad nuteistajam pradėjus pasakoti, kaip jis žada pasikėsinti į nukentėjusiojo motiną, šis pirmas jį užpuolė ir sudavė smūgį basliu per nugarą. Nors nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad nuteistasis, po gauto smūgio užsimodamas peiliu prieš nukentėjusįjį, nuo jo gynėsi, tačiau įvertinus tolesnę konflikto eigą – tai, kad nukentėjusiojo nuteistajam suduoto smūgio vieta – nugara – nelaikytina labai pavojinga gyvybei, nukentėjusysis po vienintelio smūgio daugiau nebeatliko jokių smurtinių veiksmų prieš nuteistąjį ir neteko kėsinimosi įrankio, nes pagalys, kuriuo smogė nuteistajam, perlūžo – rodo, kad aplinkybės nuteistajam nebuvo tokios pavojingos ar be išeities, kaip skunde teigia nuteistojo gynėjas. Tačiau nuteistasis, iš rankovės išsitraukęs žmogui žaloti pritaikytą įrankį – peilį, smogė nukentėjusiajam į pilvo sritį. Būtent iš nukentėjusiojo staigaus ir pavojingo savo sveikatai elgesio – tai, kad jis sugriebė už peilio ašmenų abejomis rankomis, ką patvirtina teismo medicinos specialisto išvada nustatytos pjautinės žaizdos abiejuose nukentėjusiojo delnuose, akivaizdu, kad būtent nukentėjusysis nuteistojo veiksmus vertino kaip labai pavojingus ir nematė kitos išeities apsiginti, kaip tik rizikuodamas savo sveikata. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad po nukentėjusiojo nuteistajam suduoto smūgio nukentėjusiojo kėsinimasis į nuteistąjį baigėsi, nuteistasis tai suprato ir tolimesniais veiksmais siekė ne gintis nuo nukentėjusiojo, bet tyčia jį sužaloti. Pirmosios instancijos teismas tokių nuteistojo veiksmų pagrįstai nelaikė būtinąja gintimi ir nuteistojo veiką kvalifikavo pagal kilusias pasekmes – tyčinį nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, todėl skundo prašymas nuteistąjį dėl šio nusikaltimo padarymo išteisinti atmestinas.

Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas Jovaro g.)

Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad nuteistojo veika, išdaužiant nukentėjusiosios P. V. namo langus, pagal byloje nustatytas aplinkybes neteisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes nuteistasis šia veika keršijo jį sumušusiam nukentėjusiosios sūnui, todėl šiais veiksmais padarė nedidelės vertės nukentėjusiosios turto sunaikinimą. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Pažeidžiant viešąją tvarką, gali būti kėsinamasi ir į kitas įstatymo saugomas vertybes – asmens sveikatą, nuosavybę. Viešosios tvarkos pažeidimas nuo kitų nusikalstamų veikų atribojamas pagal tai, į ką pirmiausia buvo nukreipta kaltininko veika. Jei šios veikos pagrindinis, o ne šalutinis tikslas buvo nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Pažymėtina, kad subjektyviąją veikos pusę padeda nustatyti objektyvūs veikos požymiai, apibūdinantys kaltininko veiką. Nors nuteistojo gynėjas teigia, kad pagrindinis nuteistojo veikos motyvas buvo kerštas, tačiau bylos įrodymais nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – nuteistasis, jo teigimu, keršydamas V. V., kėsinosi ne į šio asmens, o į jo motinos turtą, jo veiksmai buvo įžūlūs ir vandališki, nes jis šviesiu paros metu viešoje vietoje – gatvėje – svaidė akmenis į nukentėjusiosios namo langus – rodo, kad jis pirmiausia siekė viešai pademonstruoti nepagarbą namo gyventojams ir juos išgąsdinti. Tokie nuteistojo veiksmai pirmiausia buvo nukreipti į viešosios tvarkos ir visuomenės rimties sutrikdymą, o ne į nukentėjusiosios ar jos sūnaus nuosavybę, jais buvo sutrikdytas nukentėjusiosios šeimos poilsis, todėl ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Dėl nuteistojo kaltės, padarius BK 178 str. 2 d. numatytą veiką

Nuteistojo gynėjas, skunde ginčydamas S. J. nuteisimą pagal BK 178 str. 2 d. už daiktų vagystę, įsibrovus į R. B. ūkinį pastatą, nurodo du pagrindinius argumentus: tiesioginio įvykio liudytojo M. V. parodymai, kuriais teismas rėmėsi nuosprendyje, yra nepatikimi dėl jų nenuoseklumo, o kitų byloje surinktų įrodymų nepakanka nuteistojo kaltei pagrįsti. Apeliantas liudytojo M. V. parodymų nenuoseklumą motyvuoja tuo, kad liudytojas teisminio nagrinėjimo metu keitė savo parodymus: pirmiausia teigė, kad į ūkinį pastatą įsibrovė jis pats, o po to, bijodamas posėdžio salėje sėdinčio tėvo, ėmė tvirtinti, kad į pastatą buvo įsibrovęs nuteistasis. Teisminio nagrinėjimo metu teismas aiškinosi šią aplinkybę ir nuosprendyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius, kodėl laiko patikimais liudytojo parodymus, jog į patalpą įsibrovė ir kaltinime nurodytus daiktus pagrobė nuteistasis S. J.. M. V., teisme duodamas parodymus laisvo pasakojimo forma, nurodė, kad į ūkinį pastatą pro langelį įlindo jis, tačiau iš karto patikslino, kad tai padarė nuteistasis. Be to, liudytojas tame pačiame posėdyje, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus ir teismui perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias išsamiai nurodė ikiteisminio tyrimo metu: tai, kad S. J. už tariamą skolą reikalavo atiduoti daiktus, po to, per langą įlindęs į namo rūsį, iš ten pagrobė jo tėvo įmonei priklausančius įrankius, o jis, bijodamas S. J., vagystei nesukliudęs. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, M. V. nurodė tas pačias vagystės aplinkybes. Esant tokiems liudytojo parodymams, nėra pagrindo abejoti jų objektyvumu ir atmesti juos kaip netinkamą įrodymų šaltinį.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo versiją, jog įrankius jam už skolą atidavęs liudytojams M. V., rėmėsi ir kitais bylos įrodymais, kurie netiesiogiai patvirtina M. V. parodymus: liudytojo D. M. parodymais, kad jis nėra girdėjęs apie M. V. skolą S. J., paties nuteistojo parodymų apie kitas vagystės aplinkybes – tai, kad pagrobtus įrankius po vagystės jis vežęsis automobilyje, kurį sustabdė policijos pareigūnai – prieštaravimu šių pareigūnų parodymams, jog jie, apžiūrėję S. J. vairuojamą automobilį, jokių įrankių jame neradę. Skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis negalėjo pats įlįsti į ūkinį pastatą dėl savo ūgio, paneigia apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti liudytojo R. B. parodymai, jog ūkinio pastato langas yra pakankamai didelis, kad pro jį patektų suaugęs žmogus. Kolegija, apibendrinusi skundžiamame nuosprendyje įvertintus ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų visuma nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės vagystės padarymu pagrįstumu, todėl apelianto skundo prašymas nuteistąjį dėl šio nusikaltimo padarymo išteisinti atmestinas.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

Skunde apeliantas savo prašymą sumažinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę iš esmės sieja su skunde išdėstytais motyvais dėl nuteistojo išteisinimo dėl dalies nusikaltimų ir vienos veikos perkvalifikavimo į lengvesnę. Atmetus šį skundo prašymą ir įvertinus nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nuteistajam, kuris nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, skirdamas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už sankcijose numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, pažeidė BK 54 str. 1-2 d. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 str. 1-3 d. numatytas bausmės skyrimo taisykles ir skyrė aiškiai per griežtas bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę. Subendrindamas skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, teismas taikė nuteistajam palankesnį – dalinį – bausmių subendrinimo būdą, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas mažiau nei pusę ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl galutinė nuteistajam paskirta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo S. J. gynėjo advokato Jono Pliekaičio apeliacinį skundą atmesti.