Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41691-23, kurioje:

M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., nedirbantis, teistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda, kuri Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi pakeista į 2 paras arešto, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2023 m. spalio 29 d., apie 19.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., Kaišiadorių r., panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę G. J., tai yra ranka jai du kartus trenkė į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai G. J. dėl veido dešinės pusės akies ir skruosto srities sumušimo su kraujosruvomis ir patinimu vokuose bei skruoste padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis M. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi. Kaltinamasis paaiškino, kad jo sugyventinė spalio 28-29 dienomis su draugėmis kažkur vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį iš spalio 28 d. į spalio 29 d. ji trukdė kaltinamajam miegoti, išjungdavo ir įjungdavo televizorių, koneveikė jį įžeidžiančiais žodžiais. Spalio 29 d. taip pat į namus grįžo neblaivi, nedavė jam ramybės, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis, pats būdamas vartojęs alkoholio, liepė jai išeiti iš jo namų, bet ji neišėjo ir toliau kabinėjosi prie jo žodžiais. Neištvėręs kaltinamasis du kartus delnu jai trenkė į veido sritį, po ko ji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau juos ir medikus pamačiusi norėjo pabėgti. Kaltinamasis atvykusiems pareigūnams savo kaltę pripažino (b. l. 128–131).

Be kaltinamojo M. G. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji G. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, duoti bet kokius parodymus prieš savo šeimos narį – sugyventinį M. G. atsisakė, paaiškindama, kad kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo pirmą kartą, tačiau jos atsiprašė ir ji jam atleido. Dėl įvykio civilinio ieškinio nereikš (b. l. 27–29).

Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. (b. l. 12–14).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad G. J. veide ties dešine akimi yra patinimas bei kraujosruva (b. l. 19–22).

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad G. J. apžiūros metu jos dešinėje veido pusėje stebimos žalsvos spalvos mėlynės ties lūpa ir nosimi, po dešine akimi ir akies voke stebima mėlynė, o dešinė akis – pakraujavusi (b. l. 61–63).

Valstybinės teismo medicinos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2399/2023(02) konstatuota, kad G. J. dėl veido dešinės pusės akies ir skruosto srities sumušimo su kraujosruvomis ir patinimu vokuose bei skruoste padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sumušimas padarytas smogiant į skruosto-akies sritį kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tikėtina kumščiu (b. l. 48–50).

Kitų objektų apžiūros protokolu, apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktus garso įrašus, nustatyta, kad pranešėja G. J. pranešė, jog ją sumušė jos sugyventinis jai trenkdamas į veidą ((b. l. 54–56).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0321 rodmenimis nustatyta, kad M. G. 2023 m. spalio 29 d. 19.53 val. nustatytas 2,61 promilių, o G. J., 2023 m. spalio 29 d. 19.54 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas (b. l. 170).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. G., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir suprasdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę G. J., padarydamas jai veido dešinės pusės akies ir skruosto srities sumušimą su kraujosruvomis ir patinimu vokuose bei skruoste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas M. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

M. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 180–183).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narį – sugyventinę; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės; į kaltininko asmenybę: teistas (b. l. 150–152), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį (b. l. 161–167), nedirba, neįrašytas į psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitą (b. l. 169).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 29 d. 20.00 val. iki 2023 m. spalio 30 d. 10.19 val. (b. l. 97–100, 111–114), t. y. viena dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 146–149), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmę įskaityti M. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 29 d. 20.00 val. iki 2023 m. spalio 30 d. 10.19 val., tai yra viena dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.