Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-07-05 · Byla Nr. Ik-390-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-390-422/2013Sprendimas · 2013-07-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-05
Bylos Nr.
Ik-390-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01062-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
L. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Advokatai
Aušra Kargaudienė
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-390-422/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01062-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjai L. K., jos atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Jančiauskienei,

nedalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja, patikslinusi skundą, prašo : 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-01-28 perskaičiavimo sprendimą Nr. 8.54-638 “Dėl L. K. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“; 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-08-04 sprendimą Nr. (11.1) I-4661 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“; 3) priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 6565,26 Lt dydžio (neatskaičius mokesčių) motinystės (tėvystės) pašalpos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30, priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ( b.l. 54-68, 111).

Pareiškėja ir jos atstovė nurodė, kad nuo 2008-10-07 iki 2009-02-09 buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Už šį laikotarpį 2008-10-23 pareiškėjai išmokėta 21 14,62 Lt dydžio motinystės pašalpa. VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-03 sprendimu Nr. 8.36-3704 pareiškėjai buvo paskaičiuota skirti 100 proc. buvusio kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, t.y. 7459,06 Lt (atskaičius mokesčius 5903,16 Lt) iki vaikui sueis vieneri metai ir skirti 85 proc. buvusio kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, t.y. 6340,20 Lt (atskaičius mokesčius 5019,26 Lt) iki vaikui sueis dveji metai. Motinystės (tėvystės) pašalpa buvo skirta vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, iki vaikui sueis dveji metai, t.y. nuo 2009 m. vasario 24 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d. VSDFV Kauno skyriaus 2010-01-28 sprendimu Nr. 8.54-638 buvo perskaičiuota pareiškėjai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa, dėl ko pašalpa sumažėjo nuo (neatskaičius mokesčių) 6340,20 Lt iki 5245,99 (neatskaičius mokesčių), t.y. 1094,21 Lt/mėn. Pareiškėja 2010-07-08 kreipėsi į VSDF valdybą su prašymu pateikti išsamią informaciją apie jai išmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimą ir nurodyti, dėl kokių priežasčių nuo 2010-01-01 yra mokama mažesnė motinystės (tėvystės) pašalpa nei buvo mokėta iki 2010-01-01. Atsakovo sprendime nurodyta, jog motinystės (tėvystės) pašalpos dydis pasikeitė dėl to, jog nuo 2010-07-01 pagal Laikinąjį įstatymą pakeistas kompensuojamojo uždarbio dydis ir procentinė jo išraiška apskaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą. Perskaičiavus pareiškėjai priklausančios motinystės (tėvystės) pašalpos dydį nuo 2010-01-01, buvo pritaikytas 2009-12-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1771 patvirtintas 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1170 Lt. Išėjusi vaiko priežiūros atostogų, pareiškėja turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį į motinystės (tėvystės) pašalpas tokio dydžio, kurios galiojo pareiškėjai išeinant vaiko priežiūros atostogų, t.y. taikant draudžiamųjų pajamų dydį – 1488 Lt. Pareiškėjai priklausanti motinystės (tėvystės) pašalpa dar kartą sumažinta nuo 2010-07-01, pakeitus kompensuojamojo uždarbio dydį ir sumažinus jo dydį procentais, apskaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą. Išreiškė nuomonę, kad LR Seimas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 d. ir 2 d., 10 str. 1 d., 2 d. ir 3 d., 16 str. 4 d. įtvirtino nuostatas, prieštaraujančias konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, įstatymo negaliojimo atgal principams, Konstitucijos 23, 52 straipsniams. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovai su skundu nesutiko. Atsiliepimuose (b.l. 70-72, 86-89) nurodė ir atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa buvo paskirta vadovaujantis tuo metu galiojusiu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko priežiūros atostogos pareiškėjai suteiktos nuo 2009-02-24, vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, vadovaujantis minėtomis Įstatymo ir Nuostatų nuostatomis, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31, yra 353,51 Lt (66107,21 Lt : 187 d. d.). Įvertinęs minėto laikotarpio pareiškėjo draudžiamąsias pajamas VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 19, 20, 21 str. bei Nuostatų 43, 48, 58 p., 2009-04-03 sprendimu Nr. 8.36-3704 L. K. paskyrė 7459,06 Lt (353,51×21,1 d. d. ×100%) per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis vieneri metai ir 6340,20 Lt (353,51×85%×21.10) motinystės (tėvystės) pašalpą mokamą vaikui kas mėnesį iki sukaks 2 metai. Nuo 2010-01-01 Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis 1170 Lt. Atsakovas 2010-01-28 sprendimu Nr./ 8.54-638 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą pagal pasikeitusį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis yra 292,50 Lt (1170×5:20 d. d.)). Taip apskaičiuota maksimali mėnesio pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks 2 metai yra 5245,99 Lt (292,50×21,1×85%). Nuo šios sumos atskaičiavus 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmoką (314,76 Lt) bei 15 procentų gyventojų pajamų mokestį (779,40 Lt, pritaikius 50 Lt papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį), VSDFV Kauno skyrius pareiškėjai mokėjo 4151,83 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Pareiškėjos argumentai, kad pašalpa perskaičiuota neteisingai ir neteisėtai yra nepagrįsti. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkinamas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2010-01-28 sprendimo Nr. 8.54-638 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2010-08-04 sprendimo Nr. (11.1) I-4661 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja juos ginčija, siekdama, kad jai būtų sumokėta iki ginčijamų sprendimų priėmimo mokėta VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-03 sprendime Nr. 8.36-3704 nurodytomis sąlygomis ir nurodyto dydžio motinystės pašalpa.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2009-04-03 sprendimu Nr. 8.36-3704 paskyrė pareiškėjai vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks dveji metai laikotarpiu nuo 2009-02-24 iki 2010-11-18 motinystės pašalpą, iki vaikui sukaks vieneri metai- 7459,06 Lt (išmokėtinai 5903,16 Lt), iki vaikui sukaks dveji metai – 6340,20 Lt (išmokėtinai 5019,26 Lt (b.l. 28-29). Minėta pašalpa buvo apskaičiuota ir paskirta vadovaujantis minėto sprendimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų - Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, priimto 2000-12-21 (įsigaliojusio nuo 2001-01-01) galiojančia redakcija (2009-09-22, įsigaliojo nuo 2009-10-01), (toliau - Įstatymas), Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais (toliau - Nuostatai) (nuo 2009-09-09 galiojusia redakcija). Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustatė, jog motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai. Įstatymo 21 str. 1 dalyje buvo įtvirtinta, jog motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Minėta nuostata taip pat įtvirtinta Nuostatų 48 punkte.

Įsigaliojus LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, VSDFV Kauno skyrius 2010-01-28 sprendimu Nr. 8.54-638 perskaičiavo nuo 2010-01-01 iki 2010-11-11 pareiškėjai paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą ir jos dydį sumažino 5245,99 Lt (b.l. 26-27).

Šalies argumentai

2010-07-08 prašymu VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėja prašė paaiškinti, kodėl nuo 2010-02-12 jai priklausanti išmoka sumažėjusi iki 4151,83 Lt ir pagal kokią skaičiuoklę išmoka apskaičiuota (b.l. 92).

Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau - Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojusį 2009 m. gruodžio 24 d. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo tiriama Laikinojo įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucijai, pažymėjo, jog Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; šiuo įstatymu, atsižvelgiant į valstybėje susidariusią itin sunkią ekonominę, finansinę padėtį ir siekiant kuo labiau apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes, nustatyta tokia socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kuri suponavo paskirtų socialinių išmokų sumažinimą. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 1 dalyje nustatyta: „Šis įstatymas nustato socialinių išmokų: <...> motinystės (tėvystės) <...> socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką <...>.“ Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, paskirtas ir mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Laikinojo įstatymo paskirtis - nustatyti jau paskirtų ir mokamų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Šis įstatymas galiojo iki 2011-12-31, t.y. pašalpos mokėjimo pareiškėjai laikotarpiu, todėl atsakovas privalėjo juo vadovautis, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, kuriais buvo perskaičiuotas mokamos pašalpos dydis.

VSDFV Kauno skyriaus ginčijamame 2010-01-28 sprendime Nr. 8.54-638 remiamasi Laikinojo įstatymo 9 str. 2 d. numatytu motinystės pašalpos perskaičiavimo teisiniu pagrindu, Nuostatų 58, 74 punktais, Vyriausybės patvirtintu nuo 2010-10-01 einamųjų metinių draudžiamųjų pajamų dydžiu, Sveikatos draudimo įstatymo 18 str. 2 dalimi. Laikinojo įstatymo 9 str. 2 d. nurodyta, jog patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Tai numato ir Nuostatų 74 punktas.

Pareiškėjai vaiko priežiūros atostogos suteiktos nuo 2009-02-24, vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31, yra paskaičiuota 353,51 Lt (66107,21 Lt :187 d.d.), o maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuojant pagal 2009 m. spalio mėnesį galiojusių einamų metų draudžiamųjų pajamų (1488 Lt) 5 dydžių sumą bei 2009 m. vasario mėnesio darbo dienų skaičių, buvo – 372,00 Lt (1488 x 5: 20). Tačiau 2010-01-28 sprendimu atsakovas perskaičiavo pašalpą pagal pasikeitusį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį nuo 2010-01-01 ir maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis yra 292,50 Lt (1170 x 5 : 20), todėl nustatyta, jog iki vaikui sukaks dveji metai pareiškėjai išmokėtina 5245,99 Lt per mėnesį.

Administracinėje byloje nėra ginčo, jog nuo 2010-01-01 pasikeitė draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka ir dydis. Nuo 2010-01-01 Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis yra 1170 Lt (iki 2010-01-01 apskaičiuojant pašalpų dydį, buvo vadovaujamasi Vyriausybės 2008-12-30 nutarimu Nr. 1367 “Dėl einamųjų 2009 metų draudžiamųjų pajamų dydžio patvirtinimo“ patvirtintu einamųjų draudžiamųjų pajamų dydžiu, kuris buvo didesnis, t.y. 1488 Lt), todėl atsižvelgiant į pasikeitusį draudžiamųjų pajamų dydį, taip pat į pasikeitusią gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų skaičiavimo tvarką, 2010-01-28 sprendimu Nr. 8.54-638 motinystės pašalpa buvo perskaičiuota. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog atsakovas, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 2010-01-01 Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtinta draudžiamųjų pajamų paskaičiavimo tvarka, teisėtai ir pagrįstai perskaičiavo motinystės pašalpą, todėl minėto 2010-01-28 sprendimo Nr. 8.54-638 panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

Pašalpos sumažinimo mechanizmas, tvarka, dydis, teisinis pagrindas buvo išsamiai išdėstytas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-08-04 sprendime Nr. (11.1) I-4661 (b.l. 25), atsakant į 2010-07-08 pareiškėjos prašymą dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo (b.l. 92), atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinimui ir įpareigojimui VSDFV Kauno skyrių vykdyti iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo priimtą 2009-04-03 sprendimą Nr. 8.36-3704 (b.l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepaneigė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Nurodė, jog Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama socialinė parama įstatymų numatytais atvejais (nutarimo IV-ojo skyriaus 10 p.). Minėtu nutarimu Konstitucinis teismas pripažino, jog Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (6 p.). Minėtame nutarime buvo taip pat nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1punktu, kuriuo buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1170 Lt, būtų pažeisti iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisių apsaugos reikalavimai, konstitucinis teisinės valstybės principas. Nurodė, jog Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu Vyriausybė įgyvendino savo pareigą, nustatytą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalyje, ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, kuris priklauso nuo atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų (nutarimo VII skyriaus nuostatos).

LR Konstitucinis teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime, kuriuo buvo pasisakyta būtent dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, taikomų konkrečiu atveju, atitikties Konstitucijai, konstatavo galimybę valstybei esant sunkiai ekonominei padėčiai, proporcingai mažinti socialines išmokas. Nurodė, jog asmenys, pagal įstatymą įgiję teisę į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu, neturi teisėto lūkesčio, kad ši parama valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebus mažinama. Pažymėjo, jog vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu teikiama finansinė parama (viena iš įstatymų leidėjo pasirinktų Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje garantuojamos valstybės globos ir paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, formų, kuri gali būti įgyvendinama kaip Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojama socialinė parama įstatymų numatytais atvejais) savo prigimtimi, laikinu (terminuotu) pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamų pensijų, taip pat nuo įstatymų nustatytų kitų pensinio aprūpinimo išmokų, teisė į kurias susijusi su Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisių apsauga. Šis skirtumas itin ryškus tuo požiūriu, kad įstatymo nustatyta finansinė parama yra tikslinė, t.y. sietina su konkrečiu vaiko auginimo ir auklėjimo namuose laikotarpiu bei tokiu paramos dydžiu, kuris priklauso nuo valstybės ir visuomenės išgalių, todėl nepripažino Laikinojo įstatymų nuostatų, kuriomis nenustatytas minėtų pašalpų kompensavimo mechanizmas, prieštaraujančiomis Konstitucijai (nutarimo III-ojo skyriaus 7 p., 8 p.).

Minėtu konstitucinio teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 3 dalies bei į poįstatyminius aktus perkeltos minėto įstatymo nuostatos ta apimtimi, jog „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, t.y. pasisakė dėl tam tikro dydžio paskirtų pašalpų mažinimo apribojimo.

Ginčijamas sprendimas 2010-01-28 sprendimas Nr. 8.54-638 apima laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-07-01, todėl minėtos Konstitucinio teismo nuostatos konkrečiu atveju netaikytinos. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, Laikinojo įstatymo 9 str. 1 d. norma nesivadovavo. Vėliau priimtas atsakovo sprendimas 2010-07-27 Nr. 8.54-1923 yra ne šios, o kitos administracinės bylos Nr. I-480-423/2013 nagrinėjimo dalykas.

Nagrinėjant bylą, administracinių aktų panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 89 str., nenustatyta, todėl reikalavimas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pripažinus, kad prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, negali būti tenkinami ir išvestiniai pareiškėjos reikalavimai. L. K. skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45, 85-87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina Vitunskienė Daina Kukalienė Rimantas Giedraitis