Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ pareiškimą skolininkui V. Š., suinteresuotiems asmenims D. Š., antstolei Astai Lukšienei dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. (...). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. (...). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nustatyta, kad antstolės Astos Lukšienės žinioje yra vykdomoji byla Nr.0140/12/00807 užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.2-728-896/2012 dėl 3106,81 Eur skolos, 3968,12 Eur palūkanų ir 93,26 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo skolininko V. Š. trečios eilės išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ naudai.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog skolos išieškojimas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra galimas. Nustatyta, jog skolininko vardu registruotas butas, esantis Uosupio g. 7-45, Marijampolės m., tačiau turtas areštuotas kitų antstolių, jo realizavimas nėra galimas. Teismo iniciatyva išreikalautais VSDFV duomenimis, skolininkas nuo 2020 m. spalio 6 d. dirba (duomenys neskelbtini), gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys V. Š. ir D. Š. santuoką sudarę (duomenys neskelbtini) Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine Vedybų (Povedybinės) sutarties nėra sudarę. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad bylų dėl santuokos tarp V. Š. ir D. Š. nutraukimo užvesta nėra. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.

CPK 664 straipsnis nustato, kad išieškojimas iš piniginių lėšų yra prioritetinis išieškojimui iš kito turto, todėl skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinio pajamose atitinka šias nuostatas, juolab atsižvelgiant į skolos dydį, duomenų, jog išieškojimas gali būti įvykdytas per šešis mėnesius darant įstatyme nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininkui priklausančių pajamų dėl ko išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į kitą skolininko turtą, nenustatyta (CPK 663 straipsnis).

Antstolė Asta Lukšienė, 2020 m. lapkričio 10 d. priimtu patvarkymu Nr.S-20-140-36520 dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto ir pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo, areštavo skolininko sutuoktinės D. Š. gaunamo darbo užmokesčio dalį viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 7349,96 Eur, kurį kartu su sutikimu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka išsiuntė skolininkui pasiūlant užpildyti sutikimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei, apie atliktus procesinius veiksmus skolininką informuojant tinkamai. Skolininkui per antstolės nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine, nepateikus, antstolė, 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė siūlymą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininko V. Š. sutuoktinės D. Š. gaunamų pajamų dalis priklauso jo sutuoktinei. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, tai, jog teismui nėra pateikta duomenų apie svarbias aplinkybes, dėl kurių būtų būtinas nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui V. Š. priklauso pusė jo sutuoktinės D. Š. pajamų, gaunamų iš jos darbinės veiklos (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.88 straipsnis 1dalis 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbo užmokesčio(duomenys neskelbtini).

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.