Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės A. Š. ieškinio atsakovams G. K., S. K., D. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarei V. K. dėl namo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės namo dalį pripažinimo priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį kuriuo prašė: pripažinti nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2006-01-26 tarp S. K. ir D. B., negaliojančia; pripažinti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ieškovės ir atsakovų bendra daline nuosavybe, pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 33/86 (38/100) dalių gyvenamojo namo.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti ieškinį.

Vadovaujantis LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ir negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.

Pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos teismas 2008-10-20 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-78-123/2008 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams G. K., S. K., D. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 11-ajam notarų biurui dėl 0,0902 ha žemės sklypo ir jo priklausinio – nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir 35/100 dalių nustatymo ieškovės nuosavybe, kuriuo pareikštą ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-07-07 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008-10-20 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys paliko nepakeistą. Teismo nuomone naujai pareikštas ieškinys yra tapatus šiai jau išnagrinėtai civilinei bylai. Teismas ieškinius tapačiais laiko dėl visų trijų elementų – šalių, ieškinio dalyko ir faktinio ieškinio pagrindo – sutapimo.

Šalies tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tas pats asmuo nepareiškė pakartotino ieškinio tam pačiam atsakovui. Pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos teismas 2008-10-20 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-78-123/2008 dėl ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams G. K., S. K., D. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 11-ajam notarų biurui. Ieškovė 2010-11-08 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams G. K., S. K., D. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarei V. K.. Vien ta aplinkybė, kad naujai pareikštame ieškinyje šalimi yra nurodyta konkreti Klaipėdos miesto 11-ojo biuro notarė V. K., o ne Klaipėdos miesto 11-ojo biuras nesudaro pagrindo laikyti bylos šalis netapačiomis. Darytina išvada, kad pateiktame teismui ieškinyje ieškovė nurodė tuos pačius atsakovus kaip ir civilinėje byloje.

Ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Tapataus reikalavimo priėmimas ir nagrinėjimas reikštų ne ką kitą, kaip, šiuo atveju, kitoje tapačioje byloje jau priimto, tačiau dar neįsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą.

Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-78-123/2008 ieškovė prašė pripažinti 0,0903 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinį – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), jos ir atsakovų G. K. ir S. K. bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad jos bendrojoje nuosavybėje yra 35/100 dalys, o jų – 65/100 dalys bei namo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2006-01-26 tarp S. K. ir D. B., negaliojančia; pripažinti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ieškovės ir atsakovų bendra daline nuosavybe, pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 33/86 (38/100) dalių gyvenamojo namo.

Teismo nuomone, šie ieškovės reikalavimai yra tapatūs. Naujai pareikštu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia tą pačią sutartį, t. y. 2006-01-26 pirkimo–pardavimo sutartį, kaip ir civilinėje byloje. Bet o, prašė pripažinti bendrąją daline nuosavybe tą patį objektą, t. y. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Civilinėje byloje 2-78-123/2008 ieškovė reikalavo pripažinti jai dalinę nuosavybę į 35/100 ginčo objekto dalis, o naujai pareikštu ieškiniu į 33/86 (38/100) dalis, t. y. skiriasi prašomos pripažinti bendrąja daline nuosavybe idealiosios dalys. Konstatuotina, kad reikalavimas pripažinti ginčo objekto idealiąsias dalis yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su reikalavimu pripažinti gyvenamąjį namą bendrąja daline nuosavybe. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės ieškinio reikalavimai ir reikalavimai pareikšti civilinėje byloje Nr. 2-78-123/2008 yra tapatūs.

Pagal LR CPK 135 str. 1 d. 2 p. faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Todėl naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku kitoje civilinėje byloje.

Tiek civilinėje Nr. 2-78-123/2008 byloje, tiek naujai pareikštame ieškinyje pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė ties išnagrinėtoje civilinėje byloje ir šiame ieškinyje nurodė, kad atsakovas G. K. yra jos buvęs sugyventinis, su kuriuo ji nepertraukiamai gyveno nuo 1992 iki 2005 metų. 1991-07-16 teismine tvarka buvo nutraukta jo ir S. K. santuoka, o 1992 m. jis jau apsigyveno ieškovės bute, esančiame Herkaus Manto g. 63-3, Klaipėdoje. Savo ištuoką su S. K., jai padedant, jis įregistravo tik 1993 metais. Su atsakovu santuokos neįregistravo, tačiau faktiškai gyveno kaip šeima. Tuo metu, kai G. K. pradėjo gyventi su ieškove, jam jau buvo paskirtas 0,0902 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei išduotas leidimas individualiam namui statyti. Iki 1996 m. namo korpusas buvo pastatytas. Statybai išleido visus G. K. ir ieškovės pinigus, namo dalyje ieškovė apsigyveno. 2003 m. ieškovė su G. K. nutarė užbaigti namo statybą, todėl nutarė parduoti ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasiskolinti pinigų. 2003-05-22 ieškovė pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visus pinigus perdavė G. K., kad jis pinigus panaudotų namo statybai. Kadangi ji su G. K. nebuvo susituokusi, ieškovės pinigų sumoms G. K. surašė pakvitavimus, jog šiuos pinigus iš ieškovės pasiskolino. Tokiu būdu G. K. iš ieškovės pasiskolino namo statybai 200 000 Lt. ieškovė 2004 m. sužinojo, kad G. K. su S. K. buvo susituokę antrą kartą, o po to išsiskyrė ir pasidalijo turtą, S. K. atiteko gyvenamasis namas, kurį pardavė D. B.. Ieškovė teigia, kad statydami namą ji su G. K. manė, kad namas yra jų bendra nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad S. K., parduodama namą, pasielgė nesąžiningai, nes nurodė, kad namas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė S. K. žinojo, kad namo dalyje gyvena ieškovė. Ieškovė pretenduoja į 65 proc. namo baigtumo dalį, t. y. į 33/86 dalis, nes nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, ūkio tvarkymas ir kūrimas bendromis lėšomis yra pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010-07-07 nutartyje konstatavo, kad ginčo namas nėra bendroji dalinė nuosavybė. Šalių išnagrinėtose bylose ir naujai pareikštame ieškinyje ieškovo iškėlė ginčą dėl namo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nes tiek išnagrinėtoje byloje, tiek naujame ieškinyje prašo nustatyti jai idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-07-07 nutartyje konstatavo, kad visas ginčo namas negali būti pripažintas bendrąja daline ieškovės ir atsakovų nuosavybe. Toje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas tik dėl 21 proc. baigtumo namo dalies, kaip nurodo ieškovė naujajame ieškinyje, o buvo teismo pasisakyta dėl viso 85 proc. baigtumo namo nuosavybės teisės formos, todėl šį ieškovės reikalavimą teismas jau išnagrinėjo. Darytina išvada, kad yra tapatus ieškinio faktinis pagrindas. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ieškinio tapatumo klausimą yra vertinamos nurodomos faktinio pobūdžio aplinkybės, nes teisinis nurodytų aplinkybių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Nors jau išnagrinėtoje civilinėje byloje ir naujai pareikštame ieškinyje ir nurodomos skirtingos teisės normos, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti naujai pareikšto ieškinio netapačiu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad jau išnagrinėtoje bylose, tiek naujai pateiktame ieškinyje ieškovė nurodo tas pačias aplinkybes, reikalavimai yra tapatūs arba išvestiniai ir jie reiškiami tiems patiems asmenims. Esant šioms aplinkybėms, atsisakytina priimti ieškinį ir jis grąžintinas padavusiam asmeniui (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams G. K., S. K., D. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarei V. K. dėl namo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės namo dalį pripažinimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teisme.