Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. D. N., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. V., suinteresuotas asmuo I. D. N. ir suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų ir pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas yra A. I. V. ir E. V. sūnus (b.l.12). E. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). A. I. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).

Iš Kauno miesto 5 –ojo notarų biuro pažymos nustatyta, kad po E. V. mirties Kauno m. 5-ajame notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 5). Iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenų matyti, kad palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų po E. V. mirties nėra (b.l. 6). Po A. I. V. mirties yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 5-148/15, dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiojo duktė I. D. N.. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 5).

Registrų centro duomenimis E. V. priklausė 2/5 dalys gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 552/1285 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-18).

A. I. V. ir E. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo prezumpcija gali būti paneigta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles įrodinėjant, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jokių įrodymų, kad ši įstatyminė prezumpcija yra nuginčyta, byloje nėra. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, t.y. A. I. V. ir E. V. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad A. V. ir A. I. V. palikimą priėmė faktiškai pradėdami valdyti turtą po E. V. mirties, naudojosi žemės sklypo dalimi, gyveno name, jame buvo deklaruoti, mokėjo mokesčius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad A. V. ir A. I. V. po E. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti.

Teismas taip pat nustatė, kad po A. I. V. mirties paveldimą turtą faktiškai pradėjo valdyti A. V. ir toliau likdamas gyventi namo dalyje, rūpindamasis juo ir žemės sklypo dalimi. Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame bute (name), kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (2000 m. CK 5.51 straipsnis). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad A. V. po tėvo A. I. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjui A. V. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldėtą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po A. I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas pavedėtą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.