- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-469-891/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14330-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Jurgita Kolyčienė, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- O. D.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo O. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš O. D. priteista 1 140 € turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo A. K. naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
O. D. nuteista už tai, kad 2016 m. kovo 26 d., apie 19.50 val., Sodų g. 22, Vilniuje, iš tarpmiestinio autobuso Vilnius-Rokiškis, stovėjusio autobusų stotyje, iš nukentėjusiajam A. K. priklausančios be priežiūros paliktos rankinės ištraukė piniginę, o iš piniginės pagrobė grynuosius pinigus – 11 500 norvegiškų kronų (1 150 €), tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą – A. K. priklausantį, turtą.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistoji O. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir sušvelninti jai paskirtą bausmę – skirti laisvės atėmimo bausmę parenkant sankcijoje numatytą bausmės minimumą. Nurodo, kad savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad teismas nepagrįstai skyrė gana griežtą laisvės atėmimo bausmę, skirdamas bausmę neįvertino visų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių – kad ji nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą, ateityje daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų, pradėti dirbti, laikytis įstatymų, tapti naudingu visuomenės nariu.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios O. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nesutinka tik su jai paskirta bausme. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.Skirdamas nuteistajai O. D. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.O. D. pripažinta kalta padariusi tyčinę turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Nors nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, O. D. praeityje teista 14 kartų, tarp jų ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą. Baudžiamosios bylos duomenimis, O. D. ne kartą bausta administracine tvarka už smulkias svetimo turto vagystes, narkotinių medžiagų vartojimą. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad O. D. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkusi laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojinga visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, taip pat ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė jos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. nepaveikė, kad nenusikalstų. Todėl, kolegijos nuomone, skirti kitą, BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, švelnesnę bausmės rūšį nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu O. D. savo kaltę visiškai pripažino, ši aplinkybė pirmos instancijos teismo pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat apeliantei pagrįstai nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naują nusikaltimą įvykdė būdama teista ir turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Bylos duomenimis, nuteistoji niekur nedirba.Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, už padarytą nusikaltimą O. D. paskyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bausmės trukmę nustato lygią sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, tačiau įvertinus tai, kad šiuo atveju bausmės vidurkis yra 1 metai ir 7,5 mėnesio, O. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė visgi yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Be to, remiantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, O. D. paskyrė pakankamai švelnią bausmę, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios O. D. apeliacinį skundą atmesti.