Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Linai Gervelienei, nukentėjusių atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl 2007 m. rugsėjo 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., ir nubaustas 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo. Taikytas BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, o nuteistasis įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusios M. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiai M. S. iš AB „P. d. k." filialo „B. p. d.“ Lietuvoje priteista 8097,20 (aštuoni tūkstančiai devyniasdešimt septyni litai 20 ct.) turtinei žalai bei 575 (penki šimtai septyniasdešimt penki) litai neturtinei žalai atlyginti, o iš nuteistojo R. Ž. – 39. 425 (trisdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis) litai neturtinei žalai atlyginti bei 1500 (tūkstantis penki šimtai) litų nukentėjusios M. S. turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusios I. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiai I. J. iš AB .,P. d. k." filialo „B. p. d." Lietuvoje priteista 575 (penki šimtai septyniasdešimt penki) litai neturtinei žalai bei iš nuteistojo R. Ž. – 29. 425 (dvidešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt penki) litai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiam D. J. iš AB „P. d. k." filialo „B. p. d." Lietuvoje priteista 575 (penki šimtai septyniasdešimt penki) litai neturtinei žalai atlyginti ir iš nuteistojo R. Ž. - 29. 425 (dvidešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt penki) litai neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

R. Ž. pagal BK 281 str. 5 d. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. lapkričio 24 d. apie 14 val. N. gt. A. m., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį autobusą „Iveco 79-12", reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 53 ir 75 punktų reikalavimus, nes, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, esančios Naujosios ir Vilties gatvių sankryžoje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių - nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir asmenų saugumui, savalaikiai nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „ pėsčiųjų perėja", kad praleistų iš dešinės į kairę į perėją įėjusią pėsčiąją V. J. ir priekine vairuojamo autobuso dalimi partrenkė V. J. ant važiuojamosios kelio dalies, kuri, to pasėkoje, dėl jai padaryto kūno sužalojimo, pasireiškusio pakauškaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi į galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą, 2004 m. lapkričio 27 d. mirė.

Nuteistasis R. Ž. apeliaciniu skundu prašo teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas šališko teismo ir neatitinka BPK 302-307 straipsnių nuostatų. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis teismas priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus įrodymus. Be to, nuosprendyje be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę, turi būti išdėstomi ir kaltinimui prieštaraujantys duomenys, juos būtina paneigti, tik po to nurodomos teismo išvados dėl įrodymų. Teismas taip pat pažeidė ir BPK 20 str.reikalavimus, nes įvertino ne visus mano parodymų, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, įrodymus vertino šališkai. Teismas nuosprendyje dėl jo parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nieko nepasisakė, jų nepaneigė.

Teismas, jo teigimu, taip pat neatsižvelgė į liudytojų D. B., L. B., D. U. parodymus apie tai, kad moteris į atvažiuojantį autobusą net nebuvo atsisukusi. Taigi, nuosprendyje neanalizuoti įrodymai, kad pėsčioji išėjo į važiuojamąją kelio dalį prieš pat atvažiuojantį autobusą, ir jis neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Teismas, pagrįsdamas apelianto kaltę, nuosprendyje neatskleidė ekspertizių aktų turinio, tik formaliai konstatavo, kad iš ekspertizių aktų matyti, kad autoįvykio kilimą iš esmės sąlygojo autobuso vairuotojo veiksmai, kuriais jis pažeidė kelių eismo taisyklių 53 ir 75 punktų reikalavimus. Išvada dėl to, ar apeliantas turėjo techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant pėsčiosios yra sąlyginė, o ne kategoriška.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. technikos universiteto Automobilių transporto katedroje 2007-04-13 buvo atlikta komisijinė ekspertizė. Ekspertų nuomonėms nesutapus, buvo surašyti du komisijinės ekspertizės aktai, jie yra prieštaringi, jų išvados nesutampa. Tačiau teismas nuosprendyje rėmėsi jais abiem, neįvertindamas jų prieštaringumo. Teismas nuosprendyje nevertino pėsčiosios V. J. veiksmų eismo saugumo atžvilgiu. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad pėsčioji net nepasisuko į atvažiuojantį autobusą, staigiai išėjo į važiuojamąją kelio dalį prieš pat artėjantį autobusą, sudarydama jam kliūtį ir ėjo skersai.

Apeliantas taip pat teigia, kad visuma įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje jo kaltės taip pat nepatvirtina, todėl nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes, jų nepavyksta pašalinti. Taip pat apeliantas nesutinka su ieškiniais dėl neturtinės žalos priteisimo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad jis augina du nepilnamečius vaikus, brangaus turto neturi, gauna nedidelį darbo užmokestį ir nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nukentėjusioji M. S. atsikirtimuose į R. Ž. apeliacinį skundą prašo jo skundą atmesti. Nurodo, kad visi apelianto teiginiai yra nepagrįsti, teismas savo išvadas pagrindė objektyvia surinktų įrodymų visuma ir laikantis BPK 301 str. reikalavimų. Nuosprendžio teisėtumą grindžia ir ekspertizių aktai. Priteisdamas civilinius ieškinius, teismas įstatymų taip pat nepažeidė. Prašyta neturtinės žalos suma, nėra didelė. Dėl dukters žūties pablogėjusi sveikatos būklė neatsistatė iki šiol. Apeliantas, nenorėdamas atlyginti žalą, savo turėtą didelės vertės autobusą perrašė kitam asmeniui dar ikiteisminio tyrimo metu, todėl pagrindo mažinti civilinį ieškinį, nėra.

Apelianto R. Ž. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Teismas bylą išnagrinėjo pilnai bei visapusiškai ir, priimdamas bei surašydamas nuosprendį, BPK 302-307 straipsnių reikalavimų nepažeidė, tad teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Apelianto skundo teiginiai dėl teismo šališkumo, BPK 302-307 str. pažeidimų, įstatymo nustatyta tvarka nemotyvuoti. Skunde faktiniai duomenys, grindžiantys nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų pažeidimus, nenurodyti ir faktiniai duomenimis nepagrįsti. Nenurodyti taip pat ir nuosprendžio turiniui bei formai keliamų reikalavimų pažeidimai. Iš nuosprendžio matyti, kad teismo priimtas nuosprendis yra apkaltinamasis. Priimtas jis Lietuvos Respublikos vardu. Jo priėmimo laikas ir vieta, nurodyti. Taip pat nurodytas ir nuosprendį priėmusio teismo pavadinimas bei teisėjo, posėdžio sekretorės, prokuroro, gynėjo bei kitų proceso dalyvių vardai ir pavardės, kaltinamojo asmenybę bei jo gyvenamąją vietą pateiktą kaltinimą rodantys duomenys. Išdėstytos ir pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybės, ir įrodymai, kuriais teismas grindžia padarytas išvadas bei motyvai, kuriais jis vadovaujasi, ir veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo motyvai. Nenurodyti skunde ir faktiniai duomenys, grindžiantys teismo šališkumą, tad šioje dalyje apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir netikrinami bei nevertinami ir atmetami.

Pagal BK 281 str. 5 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali. Teismo padaryta išvada, kad apeliantui vairuojama transporto priemone artėjant prie nereguliuojamos sankryžos ir pažeidus KET 53 ir 75 punktų reikalavimus, žuvo žmogus, pagrįsta. Duomenys byloje patvirtina, jog, pamatęs į pėsčiųjų perėją įžengusią nukentėjusią V. J., apeliantas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus, savalaikiai nesulėtino greičio ir nestabdė automobilio, kad sustotų prieš pėsčiųjų perėją bei praleistų ja einančią pėsčiąją ir to pasėkoje, priekine vairuojamo autobuso dalimi partrenkė pėsčiąją, kuri čia pat įvykio vietoje mirė. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad, jei apeliantas būtų laikesis KET reikalavimų ir, pamatęs į pėsčiųjų perėją įžengusią nukentėjusią būtų stabdęs automobilį, autoįvykis nekiltų ir susidūrimo su nukentėjusia būtų išvengta. Neginčijamai patvirtinta ir tai, kad, apeliantui iš karto nepradėjus automobilio stabdyti, kilę padariniai buvo dėsningas apelianto veiksmų rezultatas. Todėl teismo padaryta išvada, jog apelianto veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, pagrįsta.

Byloje esančius ekspertės - specialistės O. Lukoševičienės bei ekspertų I. Gransko ir V. Šakėno komisinės ekspertizės aktus apeliantas iš esmės prieštaringais laiko nepagrįstai. Minėtų ekspertizių aktų turinys savo išvadomis skiriasi tik nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ilgio ir pločio nustatymo bei jų apskaičiavimo dalyse, kas esminės įtakos išvadoms dėl apelianto vairuoto automobilio greičio, stabdymo kelio ilgio, važiavimo krypties ir t.t., nedaro bei tuo, kad O. Lukoševičienės atliktas ekspertinis tyrimas yra didesnės apimties, nes iš josios surašyto akto turinio matyti, kad, atlikdama ekspertinį tyrimą, O. Lukoševičienė ištyrė bei įvertino šio autoįvykio aplinkybės taip pat ir pagal kiekvieno šios bylos liudytojo duotus parodymus, kas nebuvo tirta ir vertinta ekspertų I. Gransko, V. Šakėno atliktos ekspertizės metu. Toks minėtų aktų skirtumas nėra ir negali būti laikomas esminiais prieštaravimais.

Kelių eismo taisyklių 53 str. įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o minėtų taisyklių 75 str. įpareigoja vairuotoją, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“ ir praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėstyjį. Kad abu šiuos reikalavimus apeliantas grubiai pažeidė, rodo šie faktiniai bylos duomenys:

Neginčijamai nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 24 d. apie 14 val., Alytuje, vairuodamas jam priklausiusį autobusą „Iveco 79-12“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Naująja gatve, apeliantas, artėjo prie T formos Naujosios ir Vilties gatvių sankryžos.

Tiek ekspertė – specialistė O. Lukoševičienė atskirai nuo komisijos surašytame ekspertizės akte, tiek ir ekspertai I. Granskas ir V. Šakėnas surašytame komisijinės ekspertizės akte konstatavo, kad šio eismo įvykio metu apelianto vairuojamas autobusas, judėjo ne mažesniu, kaip 32,6 km/h greičiu ir, net ir tuo atveju, jeigu prieš pėsčiųjų perėją jokia kita transporto priemonė sustojusi nebuvo ir pėsčiosios nepraleido, o pėsčioji skersai per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją judėjo ne didesniu kaip 5,24-5,34 km/h greičiu, autobuso vairuotojas, t. y. apeliantas R. Ž., laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su pėsčiąja. Kad ši visų trijų ekspertų padaryta išvada yra teisinga patvirtina ir faktiniai bylos duomenys. Faktiniais duomenimis byloje nustatyta, kad nukentėjusi V. J. per pėsčiųjų perėja ne bėgo, bet ėjo. Vidutinis einančios 44 metų pėsčiojo greitis yra 4,9 km. per valandą arba 1,36 metrai per sekundę. Vadinasi, per perėją ėjusios pėsčiosios ėjimo greitis nebuvo didesnis nei 5,24-5,34 km/h. Ekspertai I. Granskas ir V. Šakėnas, pagrindu paėmę siauresnį perėjos plotį, konstatavo, kad apelianto vairuojamas autobusas, judėdamas ne mažesniu nei 32,6 km/h greičiu, pėsčiajai V. J. įžengiant į gatvės važiuojamąją dalį, buvo už 47,0 - 49,1 metrų nuo jos. Tuo tarpu ekspertė specialistė O. Lukoševičienė, kuri laikė, jog dėl neteisingai įvertinto Naujosios gatvės praplatėjimo neteisingai nustatyti ir sankryžos ilgio atstumai, konstatavo, kad apelianto vairuotas autobusas, pėsčiajai V. J. įžengiant į gatvės važiuojamąją dalį, buvo už 40 metrų nuo pėsčiosios. Nepaisant šių skirtumų, tiek ekspertų I. Gransko ir V. Šakėno, tiek ir ekspertės specialistės O. Lukoševičienės aktais konstatuota, kad ir autobusui nuo pėsčiosios esant už 47,0 - 49,1 metrų ir jam esant už 40 metrų nuo pėsčiosios, pėsčioji, įžengdama į pėsčiųjų perėją, 32,6 km/h greičiu judančiam autobusui avarinės situacijos nesudarė. Ekspertai I. Granskas ir V. Šakėnas ekspertizės aktu nustatė, kad, autobusui važiuojant 32,6 km/h greičiu ir jam esant už 47,0 - 49,1 metro nuo į perėją įžengusios pėsčiosios, pradėjus autobusą stabdyti, stabdymo keliui reikėtų 25 metrų. Tokį patį kelio stabdymo ilgį, autobusui važiuojant 32,6 km/h greičiu bei esant už 40 metrų nuo pėsčiosios, savo aktu nustatė ir ekspertė specialistė O. Lukoševičienė. Vadinasi, jei apeliantas, pamatęs į pėsčiųjų perėją įžengiančią pėsčiąją, autobusą būtų tuoj pat stabdęs, tai jis sustotų nedavažiavęs iki josios ir jokio susidūrimo su pėsčiąja, nebūtų, nes:

susidūrimo momentui pagal ekspertus I. Granską ir V. Šakėną, pėsčioji buvo nuėjusi apie 4,05-4,35 metrus ir pasiekusi kelio vidurį, o pagal ekspertę O. Lukoševičienę –susidūrimo momentui nukentėjusi buvo nuėjusi apie 6 metrus ir taip pat pasiekusi buvo kelio vidurį. Nepaisant skirtumų, susidariusių dėl skirtingo sankryžos matavimo, akivaizdu, jog abiejų ekspertizių aktų išvados viena kitai neprieštarauja, nes abi jos nustatė, jog susidūrimo su autobusu metu, nukentėjusi buvo pasiekusi perėjos ašinę skiriamąją juostą. Susidūrimo vieta akivaizdžiai patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju, pamatęs į pėsčiųjų perėją įeinančią pėsčiąją V. J., apeliantas iš karto transporto priemonės nestabdė, todėl ir susidūrė su kertamos gatvės ašinę liniją pasiekusia pėsčiąja. Kad taip ir buvo neginčijamai patvirtina ir ekspertų I. Gransko, V. Šakėno bei O. Lukoševičienės išvados. Ekspertai I. Granskas ir V. Šakėnas nustatė, kad, autobusas stabdyti pradėtas buvo tik likus 18,1-18,2 metrams iki pėsčiosios, o ekspertė specialistė O. Lukoševičienė nustatė, jog, autobusas stabdyti buvo pradėtas likus 17,9 metrams iki užvažiavimo ant jos vietos, t.y. likus 2 sekundėm iki susidūrimo su pėsčiąją. Suprantama, kad likus tokiems atstumams iki pėsčiosis, autobuso sustabdymas nekliudant josios, buvo negalimas. Vadinasi, tame, jog autobuso vairuotojas, pamatęs įžengiančią į perėją pėsčiąją, autobuso iš karto nestabdė, pėsčiosios kaltės nėra.

Apelianto R. Ž. teigia, kad pėsčiąją jis pamatė tuomet, kai ji artėjo prie perėjos ir įžengė į ją, t.y. likus keliems metrams iki perėjos. Šie apelianto parodymai prieštarauja faktinei bylos medžiagai ir vertintini kritiškai.

Įvykio vietoje užfiksuotas 12,3 metrų ilgio autobuso stabdymo pėdsakas rodo, kad iki stabdymo autobusui judant 32,6 km/h greičiu arba 9,1 m/s ir esant 25 metrų pilnam stabdymo keliui, autobusas pilnai sustoja per 4,27 sekundes. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju autobusas stabdyti pradėtas buvo ne iš karto. Tokią išvadą patvirtina ir abu ekspertizių aktai, nustatę, jog autobusas stabdyti buvo pradėtas tuomet, kai iki užvažiavimo ant pėsčiosios likus 17,9 - 18,2 metrams, ši artėjo prie ašinės kelio linijos. Įvertinus tai, kad per vieną sekundę, vidutiniu greičiu einantis pėstysis nueina apie 1,36 metro, akivaizdu, kad, jei autobuso vairuotojas, būdamas nuo įžengusios į perėją pėsčiosios už 40-ies (pagal O. Lukoševičienę) ar už 47,0- 49,1 (pagal I. Granską ir V. Šakėną) metrų, iš karto būtų pradėjęs autobusą stabdyti, jis ant jos neužvažiuotų.

Apelianto teiginiai, kad pėsčioji į perėją išėjo staiga ir likus tik porai metrų iki perėjos, taip pat aiškiai prieštarauja faktinei situacijai. Duomenys byloje rodo, kad pėsčioji per perėją ne bėgo, bet ėjo. Tai patvirtina lengvuoju automobiliu važiavusių liudytojų D. B. bei L. B., sustojusių, einančią per perėją pėsčiąją V. J. praleisti parodymai. Autobuso susidūrimas su pėsčiąja įvyko perėjos viduryje, t.y. ant gatvės ašinės linijos ar visai šalia jos, tad, jei pėsčioji į perėją staiga įžengtų autobusui esant už keletos metrų iki perėjos, kaip kad teigia apeliantas ir kai kurie autobusu važiavę liudytojai, tai tam, kad pasiektų ašinę gatvės liniją ir partrenkimo vietoje pėsčioji autobuso būtų partrenkta, ji iki susidūrimo su autobusu vietos turėjo bėgti 17-26 km per valandą greičiu, kas yra nerealu. Vadinasi, tiek apeliantas, tiek ir autobusu važiavę liudytojai, teigdami, jog nukentėjusi V. J. į perėją įžengė likus porai metrų iki atvažiuojančio apelianto autobuso, sako netiesą ir tokius jų parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai.

Visa įvykio eiga akivaizdžiai patvirtina, jog apeliantas, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – autobusą, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir, pamatęs į ją įžengiančią bei per ją einančią pėsčiąją, jos praleidimui autobusą stabdyti ėmė ne iš karto, bet tik tada, kai iki pėsčiosios liko 17,9 – 18, 2 metrų. Tuo apeliantas grubiai pažeidė KET 53 ir 75 str. reikalavimus. Šie jo veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, nes, pradėjęs per vėlai stabdyti autobusą, jis autobuso sustabdyti negalėjo ir susidūrė su pėsčiąja. Pėsčiosios V. J. nei kaltės, nei didelio neatsargumo šioje situacijoje, nėra. Per nereguliuojamą sankryžą ji eiti pradėjo autobusui esant 40 – 49.1 metrų atstumui iki jos, t.y. autobusui esant pakankamai toli. Susudūrimo su autobusu metu, ji pasiekusi buvo ištisinę ašinę kelio liniją. Tuo metu ją, einančią per nereguliojamą sankryžą, sustojęs praleidinėjo liudytojo D. B. vairuotas automobilis. Vadinasi, pereidama gatvę, nukentėjusioji V. J. KET reikalavimų, nepažeidė, o šią avarinę situaciją nulėmė prieštaraujantys KET reikalavimams apelianto R. Ž. veiksmai, kurie ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, todėl pagrindo skundo tenkinimui ir apelianto R. Ž. išteisinimui, nėra.

Nepagrįstas ir R. Ž. apeliacinio skundo teiginys dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. V. J. žuvo dėl apelianto kaltės. Ji KET reikalavimų, nepažeidė. Nors apelianto padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau jo pasekmės, sunkios. Nukentėjusi M. S. neteko dukros, o nukentėję I. J. ir D. J., motinos. Įstatymai įpareigoja, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į pasekmes, padariusio žalą asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Visa tai teismas teismas, atsižvelgęs į įvertino ir į visa tai atsižvelgė, sumažindamas nukentėjusios M. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 200.000 lt. iki 40.000 lt. o nukentėjusių I. J. ir D. J. – nuo 100.000 lt kiekvienam iki 30.000 lt kiekvienam, tad pagrindo tais pačiais motyvais dar labiau mažinti priteistos neturtinės žalos dydžius, nėra, todėl apelianto skundas ir šioje dalyje, nepagrįstas.

Nukentėjusios M. S. interesus apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo advokatė Irena Andriuškevičienė, kuriai už jos darbą nukentėjusi sumokėjo 650 lt (t.3, b.l. 135). Advokatei už darbą sumokėtą sumą nukentėjusi prašo priteisti. Atsižvelgus į R. Ž. turtinę ir šeimyninę padėtį, į priteistų civilinių ieškinių dydžius bei įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžiai šioje byloje truko labai trumpą laiką (2007 m. gruodžio 4 d. teismo posėdis atidėtas nukentėjusią atstovavysios advokatės I. Andriuškevičienės prašymu, 2008 m. sausio 10 d, teismo posėdis truko 40 minučių, o vasario 12 d. teismo posėdis truko - 2 val. 10 min, prašoma priteisti suma mažinama iki 350 lt.

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

N. R. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono Apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Nukentėjusios M. S. prašymą tenkinti iš dalies ir išieškoti jai iš nuteistojo R. Ž. 350 lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) advokato paslaugoms apmokėti.