Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-346-611/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-18
Bylos Nr.
2S-346-611/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Pareiškėjas
UAB „Trans Asia“
Civilinė byla Nr.2S-346-611/2014Teisminio proceso numeris: 2-68-3-34417-2013-4Procesinio sprendimo kategorija.: 128.11.;122.2.,;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Trans Asia“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Trans Asia“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., TOO „Technosistema MP“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr.0179/13/00576 ir panaikinti visus patvarkymus, turto aprašus, areštus, priverstinio vykdymo ir kitas priemones, taikytas vykdomojoje byloje, pradėtoje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties pagrindu. Nurodė, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2013-05-31 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4523-464/2013 TOO „TECHNOSISTEMA MP“ prašymu, kuria nutarta areštuoti UAB „TRANS ASIA“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises, neviršijant bendros 180 657,67 Lt sumos, o minėto turto nesant/nesant pakankamai, areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2013-05-31 nutartį apskundė. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutraukė procesą, konstatuodamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis neteko galios, kadangi turto arešto aktas, kuris buvo įregistruotas skundžiamos nutarties pagrindu, buvo išregistruotas CPK 147 str. 6 d. pagrindu. Antstolis, nepaisydamas minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir toliau tęsdamas vykdymo veiksmus pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, kas pažeidžia pareiškėjo turtines teises ir teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis R. V. 2013 m. spalio 15 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino motyvuodamas tuo, kad TOO „TECHNOSISTEMA MP“ į antstolį kreipėsi 2013-06-06, t.y. per šešias dienas nuo nutarties priėmimo. CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytas keturiolikos dienų terminas nebuvo praleistas, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios. Apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti nepraėjus keturiolikos dienų nuo nutarties priėmimo terminui pranešta Turto arešto aktų registro tvarkytojui, o laikinosios apsaugos priemonės gali pasibaigti tik atsiradus įstatyme numatytiems pagrindams. Vykdomojoje byloje Nr.0179/13/00576 tokių pagrindų nenustatyta. Lietuvos apeliacinis teismas klaidingai konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pasibaigusios pagal įstatymą. Turto aprašo nesudarymas nėra pagrindas pasibaigti laikinosioms apsaugos priemonėms, taip pat tai neužkerta kelio antstoliui ateityje areštuoti kitą surastą skolininko turtą. Skolininkui pateikus informaciją apie turimą turtą ir nustačius, kad skolininkas neturi pakankamai turto išieškotojo reikalavimams užtikrinti, areštuotos lėšos, esančios įmonės kasoje, bei lėšos, esančios įmonės sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, taip pat skolininkui priklausančios turtinės teisės. Šie areštai Turto arešto aktų registro tvarkytojui išsiųsti 2013-06-18. Pažymėjo, kad Turto arešto aktų registras negali turėti įtakos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, kadangi šio registro paskirtis yra registruoti objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus, o ne spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ar panaikinimo. Tai, kad turto areštas laikantis formalios procedūros buvo išregistruotas, nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės yra nustojusios galioti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Trans Asia“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Teismas konstatavo, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, laikėsi teismo nustatyto areštuojamo turto eiliškumo, todėl pirmiausia ėmėsi priemonių nustatyti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Teismas pažymėjo, kad CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, jog antstolis surasti atsakovo turtą ir jį aprašyti turi per 14 dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos, minėtas terminas yra skirtas kreiptis į antstolį, kad šis pradėtų konkretaus atsakovui priklausančio turto paieškas, jį aprašytų ir remdamasis aprašu patikslintų areštuoto turto duomenis turto arešto aktų registre, tačiau tai nereiškia, jog visi minėti veiksmai privalomai turi būti atlikti per 14 dienų nuo teismo nutarties, kuria pritaikytos su atsakovo turtu susijusios laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjo nurodytoje nutartyje, konstatuodamas, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė pagal įstatymą, rėmėsi aplinkybe, kad turto arešto aktas išregistruotas CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau vykdomasis dokumentas, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis, nėra panaikinta. Dėl to, teismas padarė išvadą, kad nutraukti vykdomąją bylą Nr.0179/13/00576 ir panaikinti visus antstolio patvarkymus, turto aprašus, areštus, priverstinio vykdymo priemones ir kitas priemones nėra pagrindo. Be to, nors antstolis šiuo atveju galėjo laiku pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui dokumentą, kuriuo patikslinami areštuoto turto duomenys, tačiau tokio veiksmo neatlikimas per 14 dienų nuo teismo nutarties, kuria pritaikytas turto areštas, priėmimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. TOO „Technosistema MP“ atsakovo atžvilgiu elgėsi sąžiningai ir gavęs teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nedelsdamas kreipėsi į antstolį, nepraleisdamas CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino. Antstolis R. V. jam pateiktą nutartį vykdė joje nustatyta tvarka, ėmėsi visų reikiamų, proporcingumo ir sąžiningumo principus atitinkančių veiksmų, operatyviai patikslino, koks konkretus skolininko turtas yra areštuojamas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad antstolis pažeidė jo turtines teises ir teisėtus interesus.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą Nr.0179/13/00576 bei nedelsiant panaikinti visus patvarkymus, turto aprašus, areštus, priverstinio vykdymo priemones ir kitas priemones, taikytas vykdomojoje byloje, pradėtoje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties pagrindu. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties, konstatavo, kad pastaroji nutartis neteko galios, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nurodė priešingai. Tokiu būdu yra akivaizdus prieštaravimas tarp ginčijamos nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo nustatytų aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir yra privaloma, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotu faktu.Pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad antstolis galėjo laiku pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui dokumentus, kuriais patikslinami areštuoto turto duomenys, tačiau antstolis to laiku nepadarė, t.y. Turto arešto aktų registro tvarkytojui dokumentų, kuriais patikslinami areštuoto turto duomenys. Pirmosios instancijos teismo nutartimi būtų įteisinta itin nesąžininga veikimo schema, kurios įstatymo leidėjas siekė išvengti priimdamas CPK 147 str. 6 d.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad laikotarpiu nuo teismo nutarties areštuoti turtą priėmimo iki antstolio atliekamo turto aprašymo ir jo įregistravimo Turto arešto aktų registre, turto arešto būsena registruojama kaip „laikina“, t.y. nebaigtinė, o nurodytu laikotarpiu areštuojamas visas atsakovo turtas. Pirmosios instancijos teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto aiškinimas ginčijamoje nutartyje visiškai paralyžiuoja atsakovo, prieš kurį taikomos laikinosios apsaugos priemonės, verslą, o tokia situacija suteikia galimybę ieškovui piktnaudžiauti – ieškovo surastas antstolis gali neskubėti aprašyti konkretaus skolininko areštuoto turto be jokių pasekmių sau ar ieškovui. Pirmosios instancijos teismo nutartis paneigia proporcingumo ir protingumo principus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmė 2013 m. gegužės 31 d., tuo tarpu kreditorius TOO „Technosistema MP“ į antstolį kreipėsi 2013-06-06, t.y. per šešias dienas nuo nutarties priėmimo ir nepraleisdamas CPK 147 str. 6 d. numatyto termino, todėl laikinosios apsaugos priemonės galioja. Apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti nepraėjus 14 dienų nuo nutarties priėmimo terminui, antstolis pranešė Turto arešto aktų registrui – tai įrodo 2013-09-05 Centrinės hipotekos įstaigos registrų veiklos koordinavimo apribojimų registrų skyriaus atsakymas. Priėmus vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jos gali pasibaigti tik atsiradus įstatyme numatytiems pagrindams, tačiau tokių pagrindų vykdomojoje byloje nenustatyta. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutarties motyvuojamoje dalyje klaidingai konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pasibaigusios pagal įstatymą, nereiškia, kad buvo panaikintas vykdomasis dokumentas bei kad atsirado vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas. Vien faktas, kad teismas per klaidą konstatavo, kad yra pasibaigusios laikinosios apsaugos priemonės, nesudaro pagrindo nesivadovauti įstatyme numatytais nutarčių vykdymo pagrindais. Be to, išieškotojas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstoliui gali išsiųsti ir paskutinę, t.y. keturiolika galiojimo dieną. Tokiu atveju, kol nutartis pasiektų antstolį, jis priėmęs vykdyti tokią nutartį automatiškai nebeturėtų galimybės per 14 dienų patikslinti areštuoto turto duomenų, tačiau tai nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės priimtos vykdyti pagal įstatyme numatytus terminus, būtų nebegaliojančios. Antstolio teigimu, 14 dienų terminas sietinas ne su areštuojamo turto patikslinimu, o su išieškotojo kreipimųsi į antstolį.UAB „Trans Asia“ turto aprašas nebuvo sudarytas, nes įmonė neturi jokio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau 2013-06-11 patvarkymu sustabdyti lėšų išmokėjimą buvo pritaikytas areštas skolininko piniginėms lėšoms bankuose. Toks patvarkymas nėra siunčiamas Turto arešto aktų registrui, nes antstolis realiai nežino, ar sąskaitose yra lėšų. Skolininkui pateikus informaciją apie turimą turtą ir nustačius, kad jo nėra pakankamai, areštuotos lėšos įmonės kasoje ir lėšos įmonės sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis, taip pat turtinės teisės. Šie areštai Turto arešto aktų registrui išsiųsti 2013-06-18. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo negali įtakoti Turto arešto aktų registras, kadangi jo paskirtis yra registruoti, o ne spręsti dėl registruoti duomenis, o ne spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ar panaikinimo. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai yra nurodyti CPK 629 str., tačiau faktas, kad įregistruotas skolininko turto areštas buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro, nėra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo TOO „Technosistema MP“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Žemesnės instancijos teismas

CPK 147 str. 6 d. įtvirtina ne antstolio, o asmens, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės pareigą per 14 dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Trans Asia“ atžvilgiu antstoliui pateikė per 6 dienas nuo minėtos nutarties priėmimo ir nustatyto termino nepraleido.CPK 147 str. 6 d. 14 dienų termino nustatymas tiek ieškovo kreipimuisi į antstolį, tiek antstolio kreipimuisi į Turto arešto aktų registrą, įtvirtintų neteisingą ir nesąžiningą reguliavimą, kuomet ieškovui kreipusis į antstolį ir besibaigiant minėtam terminui, konkretaus atsakovui priklausančio turto paieškos, jo parašymas ir areštuoto turto duomenų patikslinimas Turto arešto registre praktiškai neįgyvendinamas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, o tai nereiškia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties panaikinimo ir negali lemti neigiamų padarinių ieškovui TOO „Technosistema MP“ kilimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliantas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl antstolio R. V. veiksmų.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Trans Asia“ atžvilgiu ir nusprendė areštuoti UAB „Trans Asia“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises, neviršijant 180 657,67 Lt sumos; minėto turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas, esančias pas UAB „Trans Asia“ ar trečiuosius asmenis. Taigi, minėta nutartimi išsamūs areštuojamo turto duomenys nutartyje nebuvo nurodyti, todėl turi būti taikoma CPK 147 str. 6 d.. Minėta CPK 147 str. 6 d. nustato, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Tokia įstatymo nuostata susijusi su tuo, kad kai areštuotas turtas nėra identifikuojamas, turo areštų registre registruojamas turto areštas visam skolininko turtui, tačiau toks areštas yra laikinas ir galioja iki patikslinami areštuojamo turto duomenys. CPK 147 str. 6 d. nustatyto termino paskirtis skatinti ieškovą (kreditorių) operatyviai kreiptis į antstolį dėl areštuojamo turto aprašo sudarymo, tuo pačiu užtikrinant skolininko (atsakovo) interesus, kad neapibrėžtą laiko tarpą nebūtų nepagrįstai taikomas areštas visam atsakovo (skolininko) turtui ir nebūtų negrįstai ir neproporcingai varžomos atsakovo (skolininko) teisės. Todėl CPK 147 str. 6 d. nustato ribotą laike teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip areštuojamas turtas nėra identifikuotas, galiojimą. Suėjus minėtam 14 dienų terminui, jeigu iki šio termino pabaigos nėra kreiptasi į antstolį ir nėra patikslinti areštuoto turto duomenys turto areštų registre, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustoja galioti pagal įstatymą, be atskiros teismo nutarties šiuo klausimu. Be to, CPK 147 str. 6 d. įpareigoja ne tik kreiptis į antstolį per minėtą 14 dienų terminą, bet ir patikslinti areštuoto turto duomenis turto areštų registre per šį terminą, taigi, kad areštas galiotų, būtina per minėtą 14 dienų terminą įvykdyti abi CPK 147 str. 6 d. nurodytas sąlygas. Todėl vien kreipimasis į antstolį per 14 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos, per šį terminą nepatikslinus areštuoto turto duomenų, lemia teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pasibaigimą pagal įstatymą. Dėl šios priežasties LR Teisingumo ministro 2012-06-29 įsakymu Nr.1R-178 patvirtintų Turto arešto aktų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių 23 p. taip pat įtvirtina, kad turto arešto aktas išregistruojamas, jeigu suėjus 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, antstolis nepateikia registrui turto aprašo ar kito dokumento, kuriuo patikslinami areštuoto turto duomenys. Kitoks CPK 147 str. 6 d. nuostatos aiškinimas ar jos aiškinimas tik kaip termino kreiptis į antstolį nustatymas, pažeistų asmens, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teises ir suteiktų nepagrįstą pranašumą priešingai bylos šaliai: nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra areštuojamas visas atsakovo (skolininko) turtas, taigi antstoliui neveikiant operatyviai, laiku neaprašant atsakovo turto ar nepateikus Turto arešto registrui kito dokumento, kuriuo būtų patikslinami turto arešto duomenys, atsakovo (skolininko) atžvilgiu pritaikyti suvaržymai galėtų būti itin neproporcingi tiek laiko, tiek masto atžvilgiu, be to, prieštarautų sąžiningumo bei teisingumo principams. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė byloje CPK 147 str. 6 d. normą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Iš vykdomosios bylos Nr.0179/13/00576 medžiagos matyti, kad TOO „Technosistema MP“ į antstolį kreipėsi nepraleidęs CPK 147 str. 6 d. numatyto termino, t.y. 2013-06-06, antstolis R. V. 2013-06-06 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau iki 2013 m. birželio 14 d. areštuoto atsakovo turto duomenų turto areštų registre jis nepatikslino. Antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą nebuvo registruojamas Turto arešto aktų registre, kadangi tokiu dokumentu nėra keičiami ar tikslinami areštuoto turto duomenys, tuo tarpu UAB „Trans Asia“ turto aprašą antstolis sudarė ir tokius duomenis nusiuntė Turto arešto aktų registrui tik 2013-06-18, t.y. praleidęs CPK 147 str. 6 d. nustatytą 14 dienų terminą, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš Turto arešto aktų registro 2013-06-17 buvo išregistruota. Antstolis ir suinteresuotas asmuo TOO „Technosistema MP“ atsiliepimuose nurodo, jog CPK 147 str. 6 d. nustatytas 14 dienų terminas yra skirtas tik kreiptis į antstolį, o ne patikslinti duomenis turto arešto registre, tačiau tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti dėl aukščiau minėtų motyvų. Kaip minėta, CPK 147 str. 6 d. aiškiai numato, kad laikinosios apsaugos priemonės netenka galios, jeigu per 14 dienų nesikreipiama į antstolį ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pripažino, jog antstolis R. V. galėjo laiku pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui dokumentą, kuriuo būtų patikslinami areštuoto turto duomenys, taigi, jam to nepadarius, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis, remiantis CPK 147 str. 6 d. pagrindu, iš Turto arešto aktų registro buvo pagrįstai išregistruota kaip nebetekusi teisinės galios. Aplinkybę, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja, patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ir šio teismo nustatyta aplinkybė dėl nutarties negaliojimo, priešingai nei teigia suinteresuoti asmenys, yra reikšminga nagrinėjamoje byloje ir ši konstatuota faktinė aplinkybė negali būti aiškinama kitaip. Taigi, netekus galios Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutarčiai, t.y. išnykus vykdomosios bylos pagrindui, tiek antstolio R. V. atsisakymas tokią vykdomąją bylą nutraukti, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti tenkinti UAB „Trans Asia“ skundą dėl tokių neteisėtų antstolio veiksmų, yra nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms UAB „Trans Asia“ atžvilgiu nustojus galioti, antstolis turi nutraukti minėtos nutarties pagrindu pradėtą vykdomąją bylą bei panaikinti patvarkymus, turto aprašus, areštus, priverstinio vykdymo priemones ir kitas priemones, taikytas šioje vykdomoje byloje, nes jokie vykdymo veiksmai pagal negaliojančią nutartį nebegalimi (CPK 629 str. 1d. 5 p).

Be to, pažymėtina, kad atsiliepimuose į apelianto atskirąjį skundą nurodytos pavienės teismų nutartys nelaikytinos susiformavusia teismo praktika CPK 147 str. 6 d. nustatyto termino aiškinimo atžvilgiu, ir nesaisto šią bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo, kuris bylą nagrinėja pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio R. V. veiksmų. Dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolis R. V. įpareigotinas nutraukti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-4523-464/2013 pagrindu pradėtą vykdomąją bylą Nr.0179/13/00576 bei panaikinti patvarkymus, turto aprašus, areštus, priverstinio vykdymo priemones ir kitas priemones, taikytas šioje vykdomojoje byloje (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės 2013 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti.

UAB „Trans Asia“ skundą tenkinti ir įpareigoti antstolį R. V. nutraukti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-4523-464/2013 pagrindu pradėtą vykdomąją bylą Nr.0179/13/00576 bei panaikinti patvarkymus, turto aprašus, areštus, priverstinio vykdymo priemones ir kitas priemones, taikytas šioje vykdomojoje byloje.

Teisėjas Andžej Maciejevski