- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-7-496/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Pažeidėjas
- A. L.
išnagrinėjusi A. L., a.k(duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, turinčio neįgalumą, 40 procentų darbingumo, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. 2011 metų gruodžio 9 dieną apie 12 ⁴⁰ val. Kelmės r., Užvenčio miestelyje, Kražių gatvėje, ties namu Nr.20, vairavo nuosavą transporto priemonę – automobilį Renault 19, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (vidutinio neblaivumo laipsnio – 2,13 promilių), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į gyvenamojo namo tvorą. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta G. S. priklausančio gyvenamojo namo tvora. Šiais veiksmais A. L., būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo taisykles, ko pasėkoje buvo padaryta žala svetimam turtui, todėl šie jo veiksmai atitinka ATPK 127str.3d.
Be to, A. L. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, nepranešdamas apie įvykį policijai, tuo pažeidė ATPK 130str.1d.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kaimyno A. T. prašymu jis savo mašina nuvežė Talakauską į Užventį. Kartu važiavo M. A.. Jis Užventyje gėrė alkoholinius gėrimus su kitu pažįstamu, todėl važiuojant namo vairavo M. A., šalia jo sėdėjo Talakauskas. Jis pats snūduriavo ant galinės sėdynės. Važiuojant Kražių gatve M. A. nesuvaldė mašinos ir atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą. Nuo smūgio užsikirto galinės durelės, jų negalima buvo atidaryti, todėl jis iš mašinos galo perlipo į priekinę vairuotojo sėdynę. Jis bandė išvažiuoti iš įvykio vietos, užvedė variklį, įjungė pavarą, kiti jo bendrakeleiviai stūmė mašiną, tačiau išvažiuoti nepavyko. Išlipus iš mašinos, vienas žmogus sakė nebėgti, minėjo, kad iškvietė policiją. Jis sakė, kad policija nereikalinga, nes nėra užmuštų žmonių. Jo draugai nuėjo į miestelį ieškoti pagalbos. Jam belaukiant susirinko pikti žmonės, reiškė priekaištus, todėl jis taip pat nuėjo iš įvykio vietos, jis nuėjo dėl „negatyvios aplinkos“. Jis rūpinosi dėl žalos atlyginimo namo savininkei, nes eismo įvykis įvyko su jo mašina, bei jis davė vairuoti kitam asmeniui.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas prašo paskirti nuobaudą A. L. pagal abu straipsnius. Nurodo, kad A. L. vairavimo faktą įvykio metu patvirtino liudytojai M. A., S. Š. netrukus po įvykio. Liudytojas T. G. paaiškino, kad po eismo įvykio mašinos durelės darinėjosi, todėl neatitinka tikrovės aiškinimas, kad A. L. turėjo mašinos viduje perlipti į mašinos priekį.
Motyvuojamoji dalis
A. L. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji G. S. paaiškino, kad ji buvo savo gyvenamojo namo virtuvėje, kai išgirdo garsų mašinos ūžimą. Tuo metu atėjo kaimynas J. R. ir pasakė, kad nemato, kaip nugriaus jos namą. Jai išeinant iš namų į lauką, ji prie įėjimo susitiko nepažįstamą žmogų, posėdžio metu parodė, kad tas žmogus yra A. L., kuris jos prašė nekviesti policijos. Tas asmuo sakė, kad jis pats vairavo mašiną. A. L. įvykio metu akivaizdžiai buvo neblaivus. Nuėjus į gatvės pusę, ji pamatė, kad mašina yra įskriejusi į jos darželį, apsisukusi priekiu į gatvę, ir išvertusi tris tvoros stulpus, išsitampė tvoros tinklas. Šalia mašinos dar buvo du jauni vyrai. Jie visi bandė išstumti mašiną ir ja išvažiuoti, pabėgti, tačiau mašina nevažiavo. Į įvykio vietą dar buvo atėjęs S. Š.. Nepavykus išvažiuoti, visi trys vyrai iš atsitrenkusios mašinos, nuėjo link miestelio centro. Kitą dieną tie patys du jaunuoliai, buvę įvykio vietoje, atėjo sutaisyti josi tvorą. Jie įstatė stulpelius, tačiau tinklas liko sugadintas - ištampytas. Ji neprašė ir neprašo žalos atlyginimo.
Liudytojas T. G. paaiškino, kad gavęs iš policijos budėtojo pranešimą, nuvyko į įvykio vietą Užventyje, Kražių gatvėje. Nuvykęs į šią vietą, pamatė, kad raudonos spalvos automobilis stovi gyvenamojo namo darželyje, šalia nebuvo vairuotojo. Jis pagal automobilio numerius nustatė, kad mašina priklauso A. L.. Namo šeimininkei jis parodė A. L. nuotrauką ir ši patvirtino, kad mašiną vairavo šis asmuo. Jis Užvenčio miestelyje netrukus pastebėjo A. L., su juo sugrįžo į eismo įvykio vietą ir pradėjo pildyti eismo įvykio dokumentus, o A. L. jo prašė nerašyti protokolo. Įvykio vietoje jis apžiūrėjo automobilį, surašė jo defektus. Prieš nuvežant automobilį ji buvo atidaręs mašinos dureles, jos darinėjosi, nebuvo užsikirtusios.
Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis įvykio metu vairavo mašiną, vairavimo teisės neturi. Jis nurodė, kad įvykio metu A. L. buvo girtas ir gulėjo ant galinės sėdynės. Vėliau A. L. buvo atsisėdęs į vairuotojo sėdynę, užvedęs variklį, jie su A. T. stūmė ir visi norėjo išvažiuoti iš įvykio vietos, tačiau mašina visiškai nevažiavo. Kitą dieną jis su A. T. atstatė išverstus tvoros stulpelius. M. A. nurodė, kad iš karto po įvykio apklausiamas melavo, nes bijojo prisiimti atsakomybę dėl įvykio.
Duodamas paaiškinimą 2011-12-19 (l.14) M. A. paaiškino, kad automobilį Renault vairavo A. L., o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. A. T. sėdėjo galinėje sėdynėje. Užvenčio miestelyje mašiną sumėtė, jis atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir į gyvenamojo namo tvorą. Įvykio vietoje jis ir A. T. buvo išlipę iš mašinos ir bandė ją stumti, o A. L. stengėsi išvažiuoti iš įvykio vietos, bet mašina nevažiavo. Nepavykus išvažiuoti, jie visi trys nuėjo į miestelį.
Liudytojas A. T. paaiškino, kad jo prašymu A. L. nuvežė jį į Užventį. Kartu važiavo Marius. Užventyje A. L. gėrė alkoholinius gėrimus, todėl į Kelmę vairavo Marius. Vienoje gatvėje sumėtė mašiną ir ji galu įvažiavo į kiemą. Tuomet A. L. nuo galinės sėdynės perlipo į priekinę vairuotojo sėdynę ir bandė išstumti mašiną iš įvykio vietos, tačiau nepavyko. Algis buvo nuėjęs pakalbėti su namo savininke, tartis. Vėliau jie nuėjo iš įvykio vietos.
Liudytojas S. Š. paaiškino Kražių gatve ėjęs į parduotuvę ir matė, kad raudona mašina išlėkė, atsitrenkusi į tvorą apsisuko, ir įlėkė į Steponavičienės kiemą, tvora nuvirto. Matė, kad iš mašinos išlipo trys žmonės. Jis matė, kad du jaunesni mašiną norėjo išstumti iš kiemo, o vyresnis tuo metu sėdėjo už vairo, užvedė variklį, bet išvažiuoti nepavyko. Įvykio vietoje A. L. pripažino vairavęs mašiną. A. L. įvykio vietoje buvo neblaivus, griuvinėjo. Vėliau, visi trys žmonės iš mašinos, nuėjo į miestą. Teismo posėdžio metu liudytojas paaiškino nematęs, kuris iš trijų vyrų vairavo mašiną ir kuris iš kurios mašinos vietos išlipo.
Apklausiamas 2011-12-16 (l.13) S. Š. paaiškino matęs, kad iš karto po eismo įvykio iš priekinės keleivio sėdynės ir galinės sėdynės išlipo jauni smulkaus sudėjimo vyrai, o vairuotojo vietoje sėdėjo stambaus sudėjimo vyras su barzda.
Liudytojas J. R. paaiškino, kad jis būdamas namuose išgirdo trenksmą. Išėjęs į lauką pamatė, kad G. S. tvora išversta, įvažiavęs automobilis, už kurio vairo sėdėjo A. L. ir prašė nekviesti policijos. Dar įvykio vietoje buvo du jauni asmenys.
Liudytoja R. R. paaiškino, kad ji 2011 metais gruodžio mėnesį apklausinėjo M. A. ir S. Š. apie eismo įvykį Užventyje, Kražių gatvėje. Šie asmenys parodymus davė geranoriškai, patys. Ji teisingai užrašė tai, ką jie paaiškino. Vėliau ji apie šį įvykį apklausė K. G. ir J. B., kurie paaiškino prieš avariją gėrę alkoholinius gėrimus su A. L., kuris išgėręs sėdo vairuoti mašinos, sakydamas, kad oras prastas, policijos nebus, tai jis gali vairuoti.
Eismo įvykio vietos schemoje (l.27) 2011m. gruodžio 9 d. užfiksuota, kad Kelmės r., Užventyje, Kražių gatvėje prie namo Nr.20, tvoros vietoje, priekiu į gatvę, statmenai į gatvę stovi apgadintas automobilis Renault 19, v/n (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė buvo nuvežta iš įvykio vietos į aikštelę (l.26).
A. L. 2011m. gruodžio 9 dieną 13 ⁵² val. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas (l.23).
Registracijos liudijime (l.36) nurodyta, kad automobilio Renault 19, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. L..
A. L. nurodo nevairavęs savo mašinos tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, o snaudęs ant galinės sėdynės. Šie jo parodymai yra vertinami kaip siekimas išvengti griežtos atsakomybės. Iš karto po įvykio, gruodžio 9d. A. L. aiškino net nematęs, kas įvykio metu galėjo vairuoti jo automobilį (l.17). Vėliau, 2011-12-19 dieną, po to, kai atsirado liudytojų, mačiusių jį sėdint vairuotojo vietoje, jis paaiškino pro šią vietą išlipęs iš galinės automobilio sėdynės ir bandęs mašiną išvairuoti iš įvykio vietos (l.15). T.y. savo aiškinimą A. L. stengiasi priderinti prie kitų asmenų parodymų, tačiau neigdamas savo kaltę.
Iš karto po eismo įvykio gruodžio mėnesį M. A. nurodė, kad savo mašiną įvykio metu vairavo pats A. L.. Visi kiti apklausti liudytojai – J. R., S. Š., nukentėjusioji G. S. davė parodymus matę, kad iš karto po įvykio A. L. sėdėjo vairuotojo sėdynėje, buvo užvedęs variklį ir siekė išvažiuoti iš įvykio vietos. Nukentėjusioji G. S. ir liudytojas S. Š. paaiškino, kad A. L. įvykio vietoje pats pripažino vairavęs mašiną ir atsitrenkęs į tvorą, jis buvęs neblaivus, jis prašė nekviesti policijos pareigūnų. Netikėti aptartais parodymais nėra pagrindo. Iš visų šių parodymų matyti, kad vairuojant A. L., jo automobilis atsitrenkė į šaligatvio bortelį, į tvorą ir ją sulaužė, t.y. padarė žalą svetimam turtui. Tai, kai nukentėjusioji neprašo priteisti žalos atlyginimo, o pati ketina taisyti tvorą, nekeičia A. L. atsakomybės. Neblaivumas A. L. yra nustatytas praėjus maždaug valandai po įvykio, neblaivumą patvirtina liudytojai ir pripažįsta A. L.. Pripažįstama įrodytu, kad A. L. vairavo savo mašiną neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, atsitrenkė į tvorą, tuo pažeidė KET reikalavimus, ko pasėkoje buvo padaryta žala svetimai transporto priemonei, todėl jo veika atitinka ATPK 127str.3d.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. ir visi kiti įvykio vietoje buvę asmenys patvirtina, kad A. L. sėdėdamas už mašinos vairo, buvo užvedęs variklį ir norėjo išvažiuoti iš įvykio vietos, dar neatvykus policijos pareigūnams, tačiau tam nepavykus, jis iš įvykio vietos nuėjo pėsčiomis. Tai įrodo A. L. siekį pasišalinti iš įvykio vietos ir kad įvykis nebūtų išaiškintas. Pripažįstama, kad A. L. tyčia pasitraukė iš autoįvykio, su kuriuo susijęs, vietos, nepranešęs policijos pareigūnams ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, todėl jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130str.1d.
Liudytojo M. A. parodymai teismo posėdžio metu apie tai, kad jis vairavęs mašiną, yra vertinami kaip pagalba pažeidėjui, nes jis yra su A. L. susijęs, vadina A. L. „šeimininku“. Liudytojo A. T. parodymais taip pat nesiremiama, nes jis yra pažeidėjo draugas, kurio prašymu A. L. važiavo į Užvenčio miestelį, todėl manoma, jis siekia padėti A. L. išvengti griežtos atsakomybės.
A. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.
ATPK 33str. 2d. numato, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. A. L. parenkama nuobauda pagal ATPK 127str.3d. sankciją.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad A. L. turi dvi galiojančias nuobaudas, viena iš kurių už perdavimą vairuoti neblaiviam asmeniui, neturinčiam vairavimo teisės, šioje byloje jis neigia savo kaltę, siekia išvengti atsakomybės nurodydamas, kad vairavo kitas asmuo, todėl jam skirtina vidutinio dydžio nuobauda.
Vadovaujantis Lietuvos ATPK 287 str.1d.1p., 302 ² str., 302 ⁴ str. teisėja
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 4500 Lt baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams;
A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3500 Lt baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, administracines nuobaudas subendrinti ir A. L. skirti galutinę nuobaudą – 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams.
Nutarimo dalį dėl vairavimo teisės atėmimo vykdyti skubiai, nuo šio nutarimo paskelbimo dienos (ATPK 330str.1d.)
Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.