Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-413-579/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
1S-413-579/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
R. Č.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-413-579/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Č. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. kovo 20 d. nutarimo netaikyti R. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. Č. atlieka bausmę, nustatytą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi. Skundo autorius Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, kuri subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu R. Č. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (šešios veikos), 187 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį galutine su 2014 m. gegužės 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu R. Č. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį su 2014 m. gegužės 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu skirtąja subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams. 2014 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. 2015 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, skirtos 2014 m. birželio 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo ir 2014 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. 2015 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu R. Č. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. 2016 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, skirtos Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi ir 2015 m. birželio 6 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 26 d.Komisija 2017 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 93-171 nutarė netenkinti nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo, nes nuteistasis nepadarė pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi teismas atmetė R. Č. skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, konstatuodamas, jog nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas, priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistasis R. Č. skunde prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismas neįvykdė nuteistojo prašymo pareikalauti daugiau duomenų apie jo elgesį pataisos įstaigoje, gautus paskatinimus. Nuteistasis nesutinka su Komisijos ir psichologės išvadomis, nes su psichologe teigia susitikęs tik keletą kartų prieš svarstant lygtinio paleidimo klausimą, todėl jos pateiktos išvados nepagrįstos. Skundo autorius nesutinka taip pat su išvada, jog yra išrankus darbui. Būdamas laisvėje nuolat dirbo, dirba ir atlikdamas bausmę, išleidžiamas be sargybos už pataisos įstaigos ribų. Nuteistųjų subkultūros tradicijų teigia nesilaikantis. Taip pat nurodo, jog jo indėlis darbu ir finansais labai reikalingas šeimai.Nuteistojo R. Č. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Č. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (60 balų). Nors nusikalstamo elgesio rizika nuo vertinimo, atlikto bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 74 iki 60, tačiau pagrindo išvadai, kad asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, nėra. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors nuteistasis R. Č. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo atveju abejonių pakankama R. Č. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatytų kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, finansinių įsipareigojimų įtaka jo elgesiui. Įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo išvadai, kad jo nuostatose, elgesyje, yra akivaizdūs, aiškūs pokyčiai, rodantys žymią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, R. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Anksčiau teistas. Iš Komisijos nutarimo matyti, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas – per bausmės atlikimo laiką vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 7 kartus, penkis iš jų skirtos nuobaudos, tame tarpe ir baudos izoliatorius 10 parų, dviem atvejais apsiribota pokalbiais. Pažymėtina, jog nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai nuteistojo asmenybę bei požiūrį į taikomus ribojimus bei draudimus, su kurių taikymu neišvengiamai susijęs ir lygtinis paleidimas, charakterizuojančios aplinkybės, kurios leidžia spręsti apie galimą nuteistojo elgesį laisvėje, todėl į jas atsižvelgtina sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybės. Iš pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog R. Č. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atlikdamas bausmę pataisos namuose skatintas tris kartus, tačiau pažymėtina, jog visi paskatinimai skirti tik paskutiniais metais, t. y. tik artėjant terminui, kada galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Visa tai šiuo metu kelia abejonių nuteistojo nuoširdumu ir jo elgesio pokyčių tikrumu bei realumu. Be to, vertinant kitus kriminogeninius veiksnius – mąstymo stilių ir elgesį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. Č. kartojo tas pačias klaidas neįvertindamas ankstesnio patyrimo, nesugebėdamas surasti kitų alternatyvų, be to, įvertinimo metu kitų problemos sprendimo būdų negebėjo įvardinti. Nors skundo autorius teigia, jog dirba pataisos namuose ir iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo turėjo darbą, tačiau akivaizdu, kad ši aplinkybė nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė, įtakos R. Č. gyvenimo būdui neturėjo. Be to, pažymėtina, kad beveik visos padarytos nusikalstamos veikos turtinio pobūdžio. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ne mažiau svarbios ir nuteistojo nuostatos. Skundo autorius ne visada yra linkęs elgtis pagal galiojančias visuomenės elgesio normas, anksčiau buvo prižiūrimas, tačiau nesilaikė jam skirtų įpareigojimų, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, o būtent tai, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 60 balų, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas – nepaisant 3 paskatinimų, 7 kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką, iš kurių net penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, žymių pokyčių keičiant nuostatas ir elgesį nenustatyta, savo elgesį pataisos įstaigoje teigiama linkme ėmė keisti tik artėjant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, anksčiau nustatyti ribojimai ir sąlygoms skundo autoriaus elgesiui įtakos neturėjo, R. Č. jų nesilaikė, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad net 25 balai iš 60, kurie reikšmingi nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra kintantys, t. y. galintys mažėti. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Aplinkybės, kad nuteistasis išleidžiamas dirbti ir atostogų be sargybos, įvertinus visų aptartų aplinkybių kontekste, nepakankamos paneigti šią išvadą, todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Č. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas