Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-29 · Civilinė byla Nr. 2A-96-324/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-29
Bylos Nr.
2A-96-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01495-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
Suinteresuotas asmuo
L. Č.
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-96-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01495-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.1; 75.7; 75.8; 78.2.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2012-802/2012 pagal V. A. ir N. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmens – L. Č., išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

V. A. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl N. A. kaltės, nustatyti mažamečių vaikų G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. A., priteisti iš N. A. vaikų G. A. ir A. A. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam, mokant pinigus periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną V. A., šalims pusiau padalinti santuokos metu įgytą turtą – 400/5058 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), palikti santuokos metu turėtas pavardes.

Bylos nagrinėjimo metu V. A. ir N. A. pateikė teismui prašymą nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 17 d. sprendimu prašymą patenkino. Nutraukė pareiškėjų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 289), po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes, patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodoma, kad šalys nereikalauja išlaikymo viena iš kitos, nepilnamečių vaikų A. A. ir G. A. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. A., bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nenustatoma, nes dėl to nėra ginčo, bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas, t. y. 400/5058 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinių sutarimu bendros 300 Lt vertės, po santuokos nutraukimo yra padalijamas pusiau, motociklas Suzuki DR 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinių sutarimu bevertis, po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjui N. A., kilnojamąjį turtą šalys pasidalijo iki sutarties sudarymo, nepilnamečių vaikų A. A. ir G. A. išlaikymui iki jų pilnametystės N. A. įsipareigoja mokėti po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, V. A. nustatytina uzufrukto teisė į vaikų išlaikymui skiriamas pinigines lėšas, kol jie taps pilnamečiai, išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sutuoktiniai po santuokos nutraukimo pasilieka santuokines pavardes, pareiškėjas N. A. turi kreditorę L. Č., kuri į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu, išlaikymo prievolė yra asmeninė N. A. prievolė.

Teismas sprendė, kad įsipareigojimų vykdymas kreditoriui yra pareiškėjo asmeninė prievolė, kadangi kreditoriumi yra jo ir suinteresuoto asmens L. Č. sūnus N. Sutiko su Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo motyvais, jog turto padalijimas leis suinteresuotam asmeniui nukreipti išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą į šį turtą, nes bus aiškiai identifikuotas pareiškėjui priklausantis turtas. Pažymėjo, jog kreditoriaus įstatyminė atstovė neprieštarauja dėl sutuoktinių turto pasidalijimo. Padarė išvadą, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų vaikų, taip pat kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str. 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo L. Č. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neatsižvelgus į apeliantės prieštaravimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir esamų prievolių padalinimo, patvirtinta pareiškėjų parengta sutartis, neatitinkanti įstatymo numatytų reikalavimų. Iš pareiškėjo N. A. sūnui N. išlaikyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4920769-2008 buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. sausio 8 d. iki vaiko pilnametystės. N. A. nevykdė šio teismo sprendimo, šiuo metu jo įsiskolinimas sudaro apie 22 000 Lt. Apeliantė pateikė vykdomąją raštą antstolės S. Ž. kontorai, kuri užvedė vykdomąją bylą ir pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus, t. y. areštavo pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 400/5058 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą sutuoktiniai kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pusiau pasidalino santuokos nutraukimo byloje, nors jis buvo areštuotas antstolės S. Ž. 2011 m. liepos 1 d. turto arešto aktu, todėl negalėjo būti dalijamas.

Tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos mėn. 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008 esančiais išaiškinimais.

Neatkreiptas dėmesys, kad pareiškėja, jau būdama ištekėjusi už pareiškėjo, 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 8655) įgijo žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 4658/5058 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Motociklas Suzuki DR 750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įvardintas kaip bevertis turtais, nors šiai išvadai pagrįsti nebuvo pateikta jokių vertės nustatymo duomenų.

Nevertinta, kad pareiškėjai skiriasi galimai iš anksto susitarę, taip siekdami išvengti santuokos metu bendrai įsigyto turto priverstinio pardavimo ir išlaikymo įsiskolinimo padengimo sūnui N. A.

Tinkamai sudarius turto balansą, turėjo būti įvertinta, kokio pobūdžio yra N. A. turimos išlaikymo įsiskolinimo prievolės sūnui N., ar yra suėjęs jos vykdymo terminas, kokia suma turi būti išminusuojama iš viso turto balanso ir koks turtas turėtų būti dalinamas tarp sutuoktinių (CK 3.118 str.). Kadangi tokie veiksmai galimi tik ginčo teisenoje, byla negalėjo būti nagrinėjama supaprastinta tvarka.

Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai prašo sprendimo nekeisti.

Nurodo, kad N. A. priteistino turto dalis yra didesnė, nes jam prašoma priteisti motociklą. Tai rodo, kad sutuoktiniai neturi tikslo trukdyti apeliantei išsiieškoti susidariusius įsiskolinimus, santuokos nutraukimo procesas vykdomas sąžiningai ir nepažeidžiant nei vienos iš šalių teisių ar interesų. Apeliantė nepagrįstai remiasi CK 3.118 straipsniu ir nurodo, kad iš bendro turto turi būti priteisiama skola, susidariusi N. A. sūnaus išlaikymui. CK 3.109 straipsnis numato baigtinį sąrašą prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tačiau jame nėra nurodyta, kad iš bendro sutuoktinių turto gali būti išieškoma skola, susidariusi vienam iš sutuoktinių nemokant išlaikymo ankstesnėje santuokoje gimusiam vaikui. Ši prievolė neginčytinai yra asmeninė N. A. prievolė, nes pareiga išlaikyti vaiką atsirado kartu su vaiko gimimu, o įsiskolinimas atsirado nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas sūnui N. datos, t. y. 2008 m. balandžio 1 d. Tai rodo, kad pareiga išlaikyti sūnų ir skola dėl pareigos nevykdymo atsirado dar iki santuokos tarp pareiškėjų sudarymo. CK 3.110 straipsnis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, atsiradusios iki santuokos įregistravimo. Apeliantė gali nukreipti išieškojimą tik į pareiškėjui N. A. po santuokos nutraukimo tenkančią turto dalį kaip į asmeninę jo nuosavybę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

1.Dėl galimybės patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjams sutartyje nenurodžius kreditorės

Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme yra įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. CK 3.126 straipsnyje yra nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus; ieškinį dėl turto padalijimo reiškiančio sutuoktinio pareiga ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Be to, sutuoktinis privalo kreditoriams pranešti apie bylos iškėlimą, išsiųsdamas jiems ieškinio kopiją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).

Nors 2012-06-13 teismui pateiktoje sutartyje dėl N. A. ir V. A. santuokos nutraukimo pasekmių N. A. kreditorė L. Č. nebuvo nurodyta, ją 2012-04-19 užregistruotame ieškinyje suinteresuotu asmeniu buvo įvardijusi ieškovė V. A. 2012-06-22 kreditorė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Bylos šalims susitarus santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutikimu, L. Č. dalyvavo teismo posėdyje, kaip suinteresuoto asmuo procesinę padėtį turinti bylos dalyvė yra nurodyta apeliacine tvarka vertinamame teismo sprendime, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl kreditorės neįrašymas į sutartį konkrečiu atveju nelaikytinas aplinkybe, reiškiančia, jog teismas patvirtino CK 3.53 straipsnio reikalavimų neatitinkančią sutartį.

2. Dėl CK 3.118 straipsnio reikalavimų taikymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės sudėties

Pagal CK 3.53 straipsnio trečiąją dalį teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. CK 3.109 straipsnis numato baigtinį sąrašą prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tačiau jame nėra nurodyta, kad iš bendro sutuoktinių turto gali būti išieškoma skola, susidariusi vienam iš sutuoktinių nemokant išlaikymo ankstesnėje santuokoje gimusiam vaikui. Apeliantės nurodomoje kasacinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje nr. 3K-3-384/2008 pagal pareiškėjų M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. P., pažymima, kad „...santuoka supaprastinto proceso tvarka nutraukiama tais atvejais, kai nėra sutuoktinių ginčo, teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra pagrįsti, teisėti ir nepažeidžia vaikų, sutuoktinių ar jų kreditorių teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3.118 straipsnis). Tokia pozicija išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006.“

Vadovaujantis nurodomais įstatymais ir suformuota jų taikymo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė nepagrįstai teigia apie būtinybę sudaryti turto balansą, išminusuoti N. A. turimos išlaikymo įsiskolinimo prievolės sūnui N. dydį ir tik po to spręsti apie tarp sutuoktinių dalintiną turtą.

4658/5058 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal galiojantį 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sandorį asmeninės nuosavybės teise priklauso V. A., todėl šis turtas negalėjo būti CK 6.53 straipsnio trečioje dalyje reglamentuotos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių objektu. Kitą to paties žemės sklypo dalį pareiškėjai nusipirko vėliau (2010 metais). Dovanos gavimas pradėjus gyventi santuokoje savaime nėra aplinkybė, leidžianti spręsti apie niekinį dovanojimo sandorio pobūdį bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaravimą viešajai tvarkai, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, sudarantį pagrindą netenkinti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Aplinkybė, jog motociklą pareiškėjai įvertino kaip bevertį turtą, kreditorės interesų nepažeidžia – motociklas atiteko N. A., todėl į jį galės būti nukreiptas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas.

3.Dėl išlaikymo prievolės pobūdžio ir galimybės padalinti vykdymo proceso metu areštuotą bendrąją jungtinę nuosavybę

Nesutiktina su apeliante, jog vaiko, kurio tėvas yra vienas iš apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu nutrauktos santuokos subjektų, išlaikymo prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Ši prievolė yra asmeninė N. A. prievolė, nes pareiga išlaikyti vaiką atsirado kartu su vaiko gimimu, o išlaikymo įsiskolinimas - nuo 2008-04-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje nr. 2-492-769/2008, kuriuo buvo priteistas išlaikymas N. A. ir apeliantės sūnui N., nurodytos datos (2008 m. sausio 1 d.). N. A. pareiga išlaikyti sūnų ir skola dėl šios pareigos nevykdymo atsirado iki santuokos tarp pareiškėjų sudarymo. CK 3.110 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, atsiradusios iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

Nagrinėjamu atveju tai nereiškia, kad N. A. asmeninei išlaikymo prievolei įvykdyti priverstine tvarka 2011-07-01 turto arešto aktu antstolės areštuota bendroji jungtinė pareiškėjų nuosavybė - 400/2058 dalys žemės sklypo, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini) - negali būti padalinta.

Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, išlaikymo išieškojimą apeliantė gali nukreipti tik į skolininkui - pareiškėjui N. A. tenkančią turto dalį kaip į asmeninę jo nuosavybę, todėl priverstinis nuosavybės teisių arba šios teisės sudėtinių dalių apribojimas taikomas tik skolininko turtui (CPK 675 str. 1 d.). Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas šių apribojimų nepažeidžia – santuokos nutraukimas, teismo sprendimu patvirtinus sutuoktinių susitarimą padalinti bendrą turtą, CK 3.100 straipsnyje yra reglamentuotas kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindas. Žemės sklypo pasidalijimas nepažeidžia nei CK 3.117 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos prezumpcijos dėl lygių bendro sutuoktinių turto dalių, nei CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos teismo sprendimu priteistą sumą dengti iš skolininko turto vertės ir tai atlikti teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Nesutiktina su apeliantės argumentu apie fiktyvų pareiškėjų santuokos nutraukimą, siekiant išvengti santuokos metu bendrai įsigyto turto priverstinio pardavimo ir išlaikymo įsiskolinimo padengimo. Pastaroji prievolė yra asmeninė. Bendrajai nuosavybei nepasibaigus santuokos nutraukimu, pareiškėja A. A. turėtų prievolės kilme pagrįstą vadą ginti savo nuosavybės teises priverstinio išieškojimo proceso metu pagal CPK 667 straipsnį.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pareiškėjų santuoką supaprastinto proceso tvarka ir patvirtindamas jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagrįstai rėmėsi CK trečiosios knygos IV skyriaus II skirsnio ir CPK XXXV skyriaus normomis bei kasacinio teismo suformuota šių normų taikymo praktika (CPK 4 straipsnis). Įstatyminių pagrindų panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija GudynienėGintautas Koriaginas