Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, kaltinamiesiems T. B. ir S. B., nukentėjusiajam R. O. (ne visuose posėdžiuose), jo atstovui gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui (ne visuose posėdžiuose), nukentėjusiajam A. R. ( ne visuose posėdžiuose), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 140 str. 1 d., padarymu;

T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis 10 klasių išsilavinimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 140 str. 1 d. ir 294 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. ir S. B. 2017-12-26 apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato, pažymėto Nr. 24, viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, R. O. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: T. B. nukentėjusiajam sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį, po ko R. O. nugriuvo ant žemės, po to kartu abu kaltinamieji nukentėjusiajam spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, padarydami dešinio antakio žaizdas, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinėje ausyje, odos nubrozdinimus dešiniame momenyje, dešiniame skruoste, nosyje, kaktoje, kaktos-smilkinio srityje, dešinėje ausyje, abiejose alkūnėse, kairėje plaštakoje, dešiniame rieše, tokiu būdu bendrais veiksmais T. B. ir S. B. nežymiai sutrikdė R. O. sveikatą.

Taip pat T. B. 2016-11-19 apie 15 val. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. J., kurio atžvilgiu procesinis sprendimas priimtas, savavaldžiavo, o būtent nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu, tai yra važiuodamas automobiliu sustojo prie keliu pėsčiomis einančio A. R., gim. (duomenys neskelbtini)išlipęs kartu su V. J. iš automobilio, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių į galvą, krūtinę, pilvą bei kojas, taip bendrais veiksmai sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą, bei savavališkai vykdė tariamą savo teisę, tai yra iš nukentėjusiojo reikalavo sugrąžinti neva nukentėjusiojo pagobtą jam – T. B. – priklausantį turtą – 80 eurų.

Pagal pareikštą kaltinimą dėl R. O. sumušimo S. B. ir T. B. prisipažino pilnai, taip pat T. B. pilnai pripažino kaltę dėl savavaldžiavimo A. R. atžvilgiu.

T. B. dėl R. O. sumušimo paaiškino, kad iš pradžių jis ir brolis S. šventė Kalėdas pas tokį R.. Pas R. atvažiavo ir R. O., kuris buvo nedraugiškai nusiteikęs. Vėliau pėsčiomis jis, brolis S. ir R. O. ėjo pas kitą draugą, R. O. buvo agresyviai nusiteikęs ir vartojo necenzūrinius žodžius. Prie parduotuvės S. ir R. vėl apsižodžiavo, ir jis supykęs vieną kartą smogė R. O.. Kai R. O. pargriuvo, abu su S. pradėjo spardyti nukentėjusįjį. Tiksliai neprisimena, ar abu su broliu galėjo R. O. suduoti 10 smūgių. R. O. buvo sužalotas ir stipriai kraujavo. Kai baigė mušti, R. O. parsivedė namo, nuprausė ir iškvietė greitąją med. pagalbą. R. O. taip pat buvo neblaivus. Su R. O. sudarė susitarimą dėl 650 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

T. B. kaltę pagal pakeistą kaltinimą dėl savavaldžiavimo A. R. atžvilgiu pripažino pilnai ir paaiškino, kad su V. J. nebūtų užpuolę A. R., jei R. jo nebūtų apgavę sakydami, jog A. R. paėmė jo pinigus. Visa R. šeima kalbėjo, kad A. R. paėmė iš jo piniginės 80 eurų. Supranta, jog įvykus vagystei reikia kreiptis į policiją, tačiau jis buvo neblaivus, todėl nutarė bandyti jėga atsiimti pinigus. Tiek jis, tiek V. J., tiek A. R. buvo neblaivūs, jis su V. J. galėjo A. R. suduoti kaltinime nurodytus smūgius. Gailisi dėl netinkamo elgesio A. R. atžvilgiu, tą patį vakarą po A. R. sumušimo sužinojo, kad pinigus paėmė R.. Netinkamai pasielgė todėl, kad 2016-11-18 girtavo su draugais, o sekančios dienos rytą pasigedo piniginėje 80 eurų. Iš A. R. norėjo pasiimti savo pinigus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad A. R. buvo nekaltas. Su A. R. buvo susitaikęs ir jam žalą yra atlyginęs.

Nukentėjusysis R. O. paaiškino, kad 2017-12-26 girtavo ir susitiko brolius B. Ne viską prisimena, tačiau kai išgėrė dar pas A. P., tai jį ir B. A. P. nuvežė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Visi buvo neblaivūs, neprisimena, dėl ko susiginčijo, galėjo pasakyti brolių atžvilgiu negražų žodį. Kai gavo vieną smūgį, pargriuvo, o tada pasipylė smūgių kruša. Pirmas jam smogė T., pargriuvęs jis užsidengė galvą. Kojomis ir rankomis jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių. Jį spardė abu broliai. Po sumušimo jį parvedė namo ir iškvietė greitąją med. pagalbą, šiuo metu pareikšto ieškinio nebepalaiko, nes su S. ir T. B. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. R. paaiškino, kad neprisimena įvyko, apklausiamas policijos pareigūnų įvykio aplinkybes pasakojo teisingai. Jis žinojo, kad T. B. ieško pavogtų pinigų, nes jam M. R. buvo skambinęs ir pranešęs apie dingusius pinigus. Pinigus 80 eurų iš jo piniginės T. B. paėmė, tačiau kodėl jį toliau spardė, nežino. Po to išsiaiškino, kad T. B. pinigų vagystę įvykdė M. R., nes girtaujant jis neturėjo pinigų, o sekančią dieną jau turėjo. Jam atrodo, kai T. B. pareikalavo pinigų, tai piniginę jis atidavė pats. Kiek jam smūgių buvo suduota neprisimena, ar nuo smūgių nugriuvo, ar pats paslydo, taip pat nežino. Rašyti pareiškimą policijai jį privertė R.

Liudytojas V. J. paaiškino, kad konfliktas tarp A. R. ir jo su T. B. kilo dėl dingusių T. B. pinigų. Tų pinigų ieškojo T. B., kai važiuodami automobiliu pamatė keliu einantį A. R.. Iš pradžių T. B. reikalavo atiduoti jo pinigus, tačiau A. R. atsakė, kad neėmė T. B. pinigų. A. R. ištraukęs piniginę parodė, kad tai jo pinigai, tačiau 80 eurų padavė T. B.. Po to susiginčijo su A. R. ir jį pradėjo mušti. Ne viską prisimena, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi, tik T. B. neištraukė piniginės iš A. R. kelnių kišenės, o A. R. pats padavė. Kiek kas smūgių sudavė A. R. neprisimena, nes visi buvo neblaivūs.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad 2017-12-26 apie 18 val. važiavo į Kupiškį ir kieme pamatė R. O. bei dar tris vyrus. Du iš tų trijų vyrų buvo čia esantys broliai. Rankose visi turėjo po butelį alkoholinių gėrimų. Jis visus pavežė iki (duomenys neskelbtini) centro ir paleido. Po kelių dienų sužinojo, kad R. O. primuštas. Paties įvykio nematė, pagalvojo kad visi girtavo ir susimušė.

Liudytoja Z. B. paaiškino, kad tą dieną pavakario metu S. ir T. B. užėjo į jos namus ir atsinešė butelį degtinės, kurį išgėrinėjo su jos sugyventiniu. Už valandos atėjo R. O. ir pradėjo ginčytis su broliais. Visus bandė išvaryti, tačiau svečiai greitai nesistengė išeiti. Kai pagrasino, kad iškvies policiją, R. O. ir broliai pasišalino. Jai matant niekas nesimušė, visi sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Liudytojas M. A. paaiškino, kad konflikto tarp S. ir T. B. bei R. O. jis nematė, tik žino, kad tie asmenys jo ieškojo, tačiau namuose nerado.

Liudytoja D. B. paaiškino, kad ji 2016-11-19 vairavo automobilį, kai T. B. su V. J. ieškojo A. R. ir bandė susigrąžinti pinigus. Išvakarėse girtavo T. B., M. R., V. J.. Kai ji užvažiavo pas R. paimti T., T. buvo stipriai neblaivus, todėl pasakė, kad užvažiuos paimti sekančią dieną. Ji perskaičiavo T. piniginėje buvusius pinigus ir padavė piniginę pasaugoti M. R.. Piniginę M. R. atidavė todėl, kad Tadas jau miegojo. Kai rytą atvažiavo ji paimti T., tuščią piniginę atidavė M. R. ir pasakė, kad pinigus galėjo paimti A. R.. A. R. ieškoti išvažiavo penkiese – vairavo automobilį ji, keleiviai buvo sūnus T., V. J., D. R. ir M. R.. Sustojo prie keliu ėjusio A. R., jos sūnus T. ir V. J. išlipę iš automobilio pradėjo aiškintis. Ji matė viską, tačiau pokalbio tiksliai negali pakartoti. T. reikalavo, kad A. R. atiduotų paimtus pinigus, A. R. prieštaravo ir teigė, kad piniginėje yra jo alga. Tadas A. R. sakė, jog jam M. sakė, kad jis paėmė pinigus. Ginčijosi, kol galiausiai A. R. padavė pinigus T., paskui A. R. su T. ir V. susistumdė. Muštynių nematė, po konflikto išvažiavo. Netrukus paaiškėjo, kad T. pinigus galėjo pavogti kažkuris iš R.

Liudytojas M. R. paaiškino, kad T. B. pinigai dingo kai jis girtavo išvakarėse. Girtavo T., jis, A. R., jo tėvas. Kai T. užmigo automobilyje, jis piniginę, kurią padavė T. motina, padėjo į tą automobilį, kuriame miegojo T. Sekančią dieną T. išvažiavo namo nepatikrinęs piniginės, o dar sekančią dieną atvažiavo T., T. motina D. ir V. J.. T. klausė – kur jo pinigai. Jis papasakojo ką darė su jam patikėta pinigine, ir netrukus visi išvažiavo ieškoti A. R.. A. R. pastebėjo einantį keliu, ir išlipę T. su V. pradėjo klausinėti A. R.-ar paėmė T. pinigus. A. R. gynėsi neėmęs ir ištraukęs parodė piniginę sakydamas, jog tai jo pinigai. T. paėmė pinigus ir pradėjo mušti A. R.. T. B. ir V. J. smūgiavo rankomis ir kojomis A. R. manydami, kad jis pavogė T. pinigus. Jis stengėsi apginti A. R..

Liudytoja D. R. paaiškino, kad prisimena, jog T. jo motina išsivežė iš vakaro, o A. R. išėjo į gretimą kaimą. Sekančią dieną atvažiavo D. B. su T. ir visi išvažiavo ieškoti A. R.. Kai pamatė keliu einantį A. R., išlipę T. su V. J. kažko reikalavo iš A. R. ir stumdėsi. Vėliau matė, kad A. R. nueina per laukus, o T. su V. J. įsėdo į automobilį.

Liudytojas U. R. paaiškino, kad konflikto tarp T. B. su V. J. ir A. R. nematė, tik buvo girdėjęs, jog T. B. dingo pinigai.

Iš R. O. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-12-26 apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės jį sumušė du pažįstami iš matymo jaunuoliai. Po pirminės medikų apžiūros jam nustatytas galvos sumušimas, dešinio antakio kirstinė žaizda. Asmenys savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo nubausti kaltus asmenis įstatymų nustatyta tvarka ( 1 t., b. l. 95-96).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), vieta, esanti prie parduotuvės "Naujoji vizonda". Prie parduotuvės ant asfalto matyti dvi skirtingos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Daugiau pėdsakų įvykio vietoje neužfiksuota ( 1 t., b. l. 109-111).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad R. O. dešinė akis ištinusi, kurios nesimato, matosi didelė kraujosruva aplink akis, voką. Dešinys antakis sutvarstytas. Galvoje, kairio pakaušio srityje matyti apie 2 cm ilgio ir 0,5 cm pločio žaizda, nėra plaukų. Kairė alkūnė nubrozdinta, dešinė alkūnė-nusilupusi oda (1 t., b. l. 128-131).

Iš specialisto išvados Nr. G 1481/2017 (05) matyti, kad, kad R. O. padaryta dešinio antakio žaizdos, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje ausyje, odos nubrozdinimai dešiniame momenyje, dešiniame skruoste, nosyje, kaktoje, kaktos-smilkinio srityje, dešinėje ausyje, abiejose alkūnėse, kairėje plaštakoje, dešiniame rieše, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t., b. l. 134-135).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas M. A. savanoriškai pateikė striukę ( 1 t., b. l. 179-181).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta striukė yra juodos spalvos, vyriška, segasi užtrauktuku. Ant striukės priekio yra emblema guminė su žalios spalvos baltai mėlyname fone esančiu užrašu „D&G“. Nuo peties per visą rankovių ilgį ant abiejų rankovių yra baltos, raudonos, juodos spalvos juostelės. Ant rankovių galų ir striukės apačioje taip pat eina juostos raudonos, juodos, baltos, pilkos spalvų. Vidinė striukės dalis yra tamsiai mėlyna, yra emblema su užrašu „Dolce&Gabbana“. Ant striukės nugaros yra baltos spalvos raidės „D&G“, apačioje užrašo yra baltos, raudonos, juodos spalvos juostelės (1 t., b. l. 182-186).

Pakvitavime nurodyta, kad R. O. iš policijos pareigūnų atsiėmė jam priklausančią striukę. Pretenzijų dėl striukės neturi ( 1 t., b. l.188).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. O. pareiškė, kad nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 4, asmuo yra matytas, kuris galėjo mušti jį (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. Asmuo smulkaus veido, trumpų, šviesių plaukų, nedidelio ūgio ( 1 t., b. l. 189-191).

Iš A. R. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016-11-19 apie 15 val. ėjo pėsčiomis keliu į (duomenys neskelbtini), kai sustojo raudonos spalvos ,,Ford" modelio automobilis, kurį vairavo moteris. Iš automobilio išlipo vieną kartą matytas T. ir dar vienas vaikinas, kurie priėjo prie jo. Vaikinas, vardu T., nieko nesakęs ranka bandė trenkti jam į veidą, jis neišlaikė pusiausvyros ir apgriuvo. Tuomet į jį gulintį ant kelio kojomis į įvairias kūno vietas abu vaikinai spardė jį padarydami sumušimą kairės kojos šlaunyje. Tada iš jo kelnių kišenės vaikinas, vardu T., ištraukė jo piniginę, kurioje buvo 80 eurų. Piniginę T. numetė ir susėdę į automobilį nuvažiavo. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo rasti kaltus asmenis ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Padaryta 80 eurų turtinė žala ( 1 t., b. l. 6-7).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), žvyrkelis, pakelė apaugusi žole. Matomi laukai aplink, žolė neištrypta, grumtynių žymių nerasta. Daugiau pėdsakų reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui nerasta (1 t., b. l. 17-21).

Iš blaivumo testo šaknelės matyti, kad T. B. 2016-11-20 02:33:51 val. nustatytas 1,36 promilės girtumas (1 t., b. l. 25).

Iš A. R. pranešimo matyti, kad jis T. B. ir V. J. jokių pretenzijų nebeturi, nes jam padaryta žala atlyginta, byloje civilinio ieškinio nereikš, su jais susitaikė, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti kaip nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (1 t., b. l. 84).

Susitaikymo protokoluose nurodyta, kad A. R. nei V. J., nei T. B. pretenzijų nebeturi, jiems atleido, susitaikė, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti ( 1 t., b. l. 85-86).

Iš prokurorės nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54313-16 pagal BK 180 str. 1 d. T. B. atžvilgiu yra atnaujinamas ( 1 t., b. l. 1-2).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad T. B. ir S. B. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai – kaltinamieji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., taip pat dar T. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d.

Tadas ir S. B., būdami neblaivūs, sumušė taip pat neblaivų R. O.. Kaltinamieji ir nukentėjusysis girtavo ir atskirai, ir kartu, tačiau niekas negali nurodyti tikslių priežasčių, dėl ko kilo konfliktas. Iš pradžių kilo žodinis konfliktas, po to T. ir S. B. užpuolė R. O. ir pastarajam nuo T. B. smūgio pargriuvus, spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas.

T. B. ir S. B. kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – pačių kaltininkų parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kitais rašytinais įrodymais, taip pat specialisto išvada.

Nesant ginčo dėl nusikalstamos veikos sumušant R. O. aplinkybių, teismas neapsistoja prie gilesnės įrodymų analizės.

T. B. pakeistą kaltinimą pagal BK 294 str. 2 d. taip pat pripažino pilnai – nurodė, jog gailisi, kad pats, nesikreipdamas į policiją, bandė išsiaiškinti pinigų vagystę. T. B. ne kartą kartojo – jis buvo suklaidintas dėl pinigų vagystės, o kadangi buvo neblaivus, tai bandė susigrąžinti pinigus naudodamas smurtą prieš A. R. – prieš asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, nekaltą dėl pinigų vagystės.

T. B. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d, įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Pirminiame kaltinime T. B. veika buvo kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d., tačiau vėlesnis kaltinimas pagal BK 294 str. 2 d. visiškai atitinka kaltinamojo veiksmus - T. B. savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu.

Savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos ar pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas. Civilinis kodeksas numato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, tai yra įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, gali atsirasti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą.

T. B. nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir savavališkai vykdė tikrą teisę išsiaiškinti jo pinigų – 80 eurų- vagis. Nuosavybę gina Konstitucija ir T. B. turėjo teisę kreiptis į policiją bei pranešti apie vagystę, kartu pasidalinti ir savo įtarimais. T. B. pinigai dingo po girtavimo su grupe asmenų, tarp kurių, tikėtina, ir buvo pinigų vagis. Todėl T. B., pakalbėjęs su kitais išgertuvių dalyviais, pasirinko kaip „vagį“ asmenį, kurio nebebuvo girtavimo vietoje. T. B. ne kartą pabrėžė, kad nenorėjo apiplėšti A. R., tačiau buvo suklaidintas ir manė, kad A. R. pavogė jo pinigus. Suradęs A. R. T. B. reikalavo atiduoti pinigus, tačiau manė, kad reikalauja savo pinigų, tai yra pinigų, kuriuos buvo „pavogęs“ A. R.. Konflikto metu, kai buvo reikalaujama iš A. R. pinigų, T. B. su V. J. A. R. atžvilgiu vartojo fizinę prievartą – sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Nors kaltinime nenurodyta, kad padaryta didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, teismų praktikoje laikoma, kad savavaldžiavimas, padarytas panaudojant fizinę prievartą, pripažįstamas nusikalstama veika ir kvalifikuojamas pagal BK 294 str. 2 d. net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio.

T. B. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d., pilnai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – kaltinamojo T. B. prisipažinimu, nukentėjusiojo A. R. parodymais, liudytojų V. J., D. B., M. R., D. R. parodymais, taip pat kitais įrodymais.

Dėl ieškinio.

Nukentėjusysis R. O. pateikė civilinį ieškinį ( 3 t., b. l. 2-3) solidariai S. B. ir T. B. dėl 2000 eurų neturtinės žalos priteisimo. Proceso eigoje S. B. susitaikė su R. O. ir sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, o T. B. taip pat susitaikė su R. O. ir sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo ( 3 t., b. l. 20). R. O. prašo civilinį procesą nutraukti ir patvirtinti susitarimus dėl žalos atlyginimo, todėl civilinis procesas nutraukiamas ir patvirtinami susitarimai dėl žalos atlyginimo, o nevykdant susitarimų bus išduodami vykdomieji raštai.

Dėl bausmės.

S. B. ir T. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės- prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje. Veikdami kaip bendrininkai S. B. ir T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., o T. B., veikdamas su bendrininku V. J., kurio atžvilgiu procesinis sprendimas priimtas, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d.

S. B. ir T. B. teisiami pirmą kartą. Prokurorė siūlė S. B. paskirti laisvės apribojimo bausmę, T. B. paskirti arešto bausmę. Pastebėtina, kad nukentėjusysis R. O., pasirašęs susitarimus dėl žalos atlyginimo su S. ir T. B., prašo atleisti S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., tai reiškia, kad nesiekia griežtų bausmių nei S. B., nei T. B..

Teismo nuomone, S. B. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės yra visos sąlygos, numatytos LR BK 38 str. 1 dalyje.

S. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ( atsakomybę lengvinanti aplinkybė ) ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir susitarė dėl žalos atlyginimo, su nukentėjusiuoju susitaikė ir sudarė susitarimą dėl susitaikymo bei žalos atlyginimo, pažadėjo daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. Nors S. B. veikoje yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio - kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, pastebėtina, kad S. B. nebuvo konflikto su R. O. iniciatorius. Konfliktas kilo tarp kartu girtavusių asmenų, dėl girtumo nei S. B., nei R. O. neprisimena konflikto priežasčių.

S. B. yra nedirbantis ( 2 t., b. l. 24), teisiamas pirmą kartą ( 2 t., b. l. 23), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus ( 2 t., b. l. 25-27), narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neįrašytas ( 2 t., b. l. 28). S. B. yra jaunas ( 22 metai), byloje nėra pateikta duomenų, itin neigiamai charakterizuojančių jį, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad S. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

T. B. teisiamas Lietuvoje pirmą kartą ( 2 t., b. l. 71-72), yra nedirbantis, nurodė turintis mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą.

Teismas, skirdamas bausmę T. B., atsižvelgia į LR BK 54 str. 2 d. nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, taip pat į bausmių skyrimo taisykles. T. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, jo padaryti nusikaltimai yra nesunkus ir apysunkis ( BK 11 str.). Prokurorė siūlė T. B. už abi nusikalstamas veikas paskirti arešto bausmę.

BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos šios bausmės – areštas ir laisvės atėmimas iki 5 metų. Nors T. B. teisiamas pirmą kartą, nagrinėjamu atveju T. B. skirtinos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslus geriausiai leistų pasiekti galutinė laisvės atėmimo bausmė atidedant bausmės vykdymą. Teismo nuomone, T. B. kaip asmenybė nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam, nesuteikiant šanso pasitaisyti, būtų tikslinga nors trumpam apriboti laisvę. T. B. yra jaunas, darbingas, turėtų dirbti ir išlaikyti vaiką, taip pat turi pareigą atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam R. O.. T. B. neturi kriminalinės praeities, nusikalstamos veikos iš esmės įvykdytos dėl nesaikingo girtavimo – vienas konfliktas kilo tarp kartu girtavusių ir stipriai neblaivių asmenų, kitas konfliktas kilo dėl pinigų vagystės tarp girtavusių asmenų. Lietuvoje arešto ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteisiama per daug kaltinamųjų, kurie nėra itin pavojingi, tačiau neatsakingai elgiasi dėl lengvabūdiškumo. Sveiko ir darbingo asmens laikymas įkalinimo įstaigoje, nors ir trumpą laiką, valstybei sukelia tik finansinius nuostolius, o asmuo tokioje įstaigoje paprastai įgyja tik neigiamos patirties.

Pažymėtina, kad nors šiuo metu T. B. yra nedirbantis, jis nurodė sieksiąs įgyti vidurinį išsilavinimą, anksčiau yra dirbęs įvairiose įmonėse ( 2 t., b. l. 62).

T. B. administracine tvarka baustas ( 2 t., b. l. 64-70), priklausomybės ir psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( 2 t., b. l. 75).

Atsižvelgtina, kad nusikalstamos veikos nesukėlė sunkių pasekmių, nukentėjusieji, duodami parodymus, neišreiškė pageidavimo, jog T. B. būtų griežtai nubaustas.

Teismo nuomone, T. B. tikslinga atidėti bausmės vykdymą, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors T. B. padarė tyčines nusikalstamas veikas, pažymėtina, kad jis netinkamu būdu bandė išsiaiškinti asmenis, pavogusius jo pinigus.

Atsižvelgiant į T. B. asmenybę, jam skirtina galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 294 str. 2 d., ir paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 140 str. 1 d., ir paskirti 35 parų arešto bausmę.

Remiantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti T. B. galutinę subendrintą bausmę – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 str. 1 bei 2 dalis ir T. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimą dirbti arba būti užsiregistravusiam užimtumo tarnyboje, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Remiantis BK 70 str., paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – paskirti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Įpareigoti T. B. 60 valandų nemokamų darbų atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Remiantis BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką T. B. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-11-20 iki 2016-11-21 ( vieną parą).

Civilinį procesą pagal R. O. ieškinį nutraukti ir patvirtinti T. B. ir R. O. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: T. B. atlygina R. O. 650 € neturtinę žalą tokiomis sumomis ir terminais – 1) 100 € sumoka iki 2018-10-25; 2) 100 € sumoka iki 2018-11-25; 3) 100 € sumoka iki 2018-12-25; 4) 100 € sumoka iki 2019-01-25; 5) 100 € sumoka iki 2019-02-25; 6) 100 € sumoka iki 2019-03-25; 7) 50 € sumoka iki 2019-04-25.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Baudžiamąją bylą dėl S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., nutraukti kaltininkui S. B. ir nukentėjusiajam R. O. susitaikius.

S. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d.

Remiantis BK 70 str., paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – paskirti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Įpareigoti S. B. 40 valandų nemokamų darbų atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Patvirtinti S. B. ir R. O. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: S. B. atlygina R. O. 650 € neturtinę žalą tokiomis sumomis ir terminais – 1) 100 € sumoka iki 2018-10-25; 2) 100 € sumoka iki 2018-11-25; 3) 100 € sumoka iki 2018-12-25; 4) 100 € sumoka iki 2019-01-25; 5) 100 € sumoka iki 2019-02-25; 6) 100 € sumoka iki 2019-03-25; 7) 50 € sumoka iki 2019-04-25.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.