Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Odetai Gruodienei, atsakovei E. V., jos atstovui advokatui Juozui Šilanskui, tretiesiems asmenims Veisiejų regioninio parko direkcijos direktorei Linai Žukauskienei, E. D., O. Č.,

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo bei statybvietės sutvarkymo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. V. su trečiaisiais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija, E. D., R. D., V. B., I. K., O. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Atsakovė pastatė vagonėlio tipo statinį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas patenka į Veisiejų regioninio parko teritoriją, o vagonėlio tipo statinys stovi Dumblinio ežero apsaugos zonoje, 47 m atstumu nuo Dumblinio ežero. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos; Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktas draudžia valstybiniuose parkuose statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas. Įvertinus šias įstatymo nuostatas, dabartinėje statinio buvimo vietoje, apskritai, negali būti statomas toks statinys, todėl tokio statinio statyba šioje vietoje negalima (b. l. 2-5, 129,130).

Atsakovė su ieškiniu iš dalies sutinka. Savo poziciją atsakovė grindžia šiais argumentais. Ji pripažįsta, kad vagonėlio tipo namelis, pastatytas prie ežero 1990 m., yra pastatytas neteisėtai, draudžiamoje vietoje bei draudžiamo tipo, tačiau ji ketina šiame sklype kurti naują sodybą leidžiamoje vietoje, todėl nori, kad vagonėlio tipo statinys stovėtų ten iki tol, kol ji pasistatys ten leidžiamą statinį. Todėl prašo vagonėlio tipo statiniui nugriauti terminą nustatyti ne 3 mėnesius kaip prašo ieškovė, bet du metus, nes mano, kad per šį laikotarpį pasistatys teisėtą statinį. Toks sprendimas būtų teisingas jos atžvilgiu, nes ji turi rimtų sveikatos sutrikimų, vagonėlio tipo statinį pasisitatė dar 1990 m., kai Veisiejų regioninis parkas nebuvo įkurtas, neturėdama šio statinio, neturėtų kur susidėti daiktų, kol vyktų teisėta statyba, o tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (b. l. 130).

Trečiasis asmuo Veisiejų regioninio parko direkcijos direktorė prašo ieškinį patenkinti, patvirtino, kad, apskritai, atsakovės sklype statyba galima, tačiau ne toje vietoje ir ne toks statinys, koks yra. Prašo patenkinti ieškinį ir nustatyti 3 mėn. terminą šiam Ilgininkų hidrografinio draustinio ribose stovinčiam vagonėlio tipo statiniui pašalinti (b. l. 130).

Tretieji asmenys E. D. ir O. Č. sutinka, kad vagonėlio tipo statinio statyba yra neteisėta, tačiau statinys pastatytas 1990 m., kai dar nebuvo Veisiejų regioninio parko, o, jeigu sklype statyba galima, tai atsakovei turėtų būti leista naudotis statiniu, kol pasistatys teisėtą statinį (b. l. 130).

Tretieji asmenys R. D., V. B., I. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie posėdį jiems pranešta tinkamai (b. l. 86,115,124).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad E. V. žemės ūkio paskirties 10,83 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistatė statinį – vagonėlio tipo pastatą (10,70 x 3,20 m dydžio, vidutinis aukštis – 3,60 m) su terasa (5,50 x 2,50 m dydžio, užstatymo bendras plotas 48 kv. m). 2012 m. gegužės 25 d. reikalavimus jai buvo nurodyta šį statinį pašalinti, tačiau atsakovė šio reikalavimo neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad tokia statyba atsakovei priklausančiame žemės sklype pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nėra galima, prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, atsakovė įpareigotina statinį pašalinti per teismo nustatytą terminą.

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2012 m. kovo 30 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pranešė, kad valstybiniuose parkuose yra vienuolika vagonėlio tipo statinių, kuriuos būtina pašalinti (b. l. 12). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu bei fotonuotraukomis 2012 m. balandžio 19 d. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 47 metrai nuo Dumblinio ežero vandens linijos rastas vagonėlio tipo statinys žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statytoja E. V. (b. l. 13-18). 2012 m. gegužės 25 d. E. V. pateiktas reikalavimas pašalinti vagonėlį su statinio požymiais ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 15 d. (b. l. 19). 2012 m. lapkričio 20 d., patikrinus, ar statytoja įvykdė reikalavimą pašalinti statinį, nustatyta, kad E. V. reikalavimo neįvykdė (b. l. 20-23). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 10,83 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). priklauso atsakovei ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bendrosios dalinės nuosavybės teise; kaip specialios naudojimosi sąlygos nurodytos: hidrografiniai draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos; E. V. teises į šį sklypą įgijo remiantis 2001 m. rugpjūčio 3 d. apskrities viršininko įsakymu (b. l. 24-27). Atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas – 11,0259 ha (b. l. 62-67). Sprendimas patvirtina, kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. E. V. atkurtos nuosavybės teisės į 10,83 ha žemės sklypą kartu su bendrasavininkais (b. l. 42). Veisiejų regioninio parko direkcijos raštas patvirtina, kad atsakovės sklypas patenka į Ilgininkų hidrografinį draustinį, Ekologinės apsaugos zoną, todėl remiantis Veisiejų regioninio parko tvarkymo planu, žemės sklype, kurio dydis yra ne mažesnis nei 5 ha galima kurti naują sodybą, kurios kūrimo projektines sąlygas nurodė (b. l. 43-45). ). Ištrauka iš Veisiejų regioninio parko tvarkymo plano patvirtina, kad atsakovės statinys stovi Ilgininkų hidrografinio draustinio teritorijoje (b. l. 77,78).

Iš Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad pagal dydį atsakovės statinys atitiktų I grupės nesudėtingų statinių kategirjai (STR 1.01.07:2010 1 lentelės 5 punktas), kuriems, statybos projekto rengti neprivaloma (STR 1.07.01:2010 6 priedo 3 punktas), tačiau atsakovės žemės sklypas patenka į Veisiejų regioninio parko teritoriją, todėl bet kokiems šioje teritorijoje esantiems statiniams keliami papildomi reikalavimai, numatyti Saugomų teritorijų įstatyme. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktas draudžia valstybiniuose parkuose statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas. Atsakovės statinys neatitinka šių reikalavimų, nes vagonėlio tipo statinys mažina kraštovaizdžio estetinę vertę, be to, jis pastatytas ne buvuvsioje sodybvietėje. Dėl šių dviejų, imperatyvių įstatymų reikalavimų pažeidimo, atsakovės statinys negali būti įteisintas, todėl atsakovė įpareigotina šį statinį pašalinti.

Atsakovė nurodo, kad trijų mėnesių terminas, per kurį ieškovas prašo pašalinti statinį yra per mažas, ji norėtų, kad šis terminas būtų bent dveji metai, per kuriuos ji galėtų teisėtai žemės sklype pasistatyti statinį. Šį savo reikalavimą grindžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nurodo, kad ji vagonėlio tipo statinį pasistatė dar 1990 metais, kai Veisiejų regioninis parkas nebuvo įkurtas, o jos sklype statybai esant galimai, būtų teisinga leisti jai statiniu naudotis iki tinkamo statinio pastatymo. Atsakant į šiuos atsakovės argumentus, pažymėtina, kad siekti teisingumo, tai siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros, protingumas reikalauja asmenims elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, o sąžiningas yra tas asmuo, kuris elgiasi rūpestingai ir teisingai. Šių principų kontekste vertinant atsakovės elgesį pažymėtina, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) jai atkurtos 2001 m. rugpjūčio 3 d., tačiau vagonėlio tipo statinį ji yra pasistačiusi nuo 1990 m., t. y. dar tuo metu, kai žemės sklypas jai nepriklausė nuosavybės teise. Nuosavybės teisių atsakovei atkūrimo metu jau buvo įkurtas Veisiejų regioninis parkas, atsakovės nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose įrašytos žemės sklypo specialios naudojimosi sąlygos, kurias atsakovė ignoravo, nes siekė realizuoti tik savo iteresus. Tai, kad statinys ilgą laiką pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, kenkia Veisiejų regioninio parko kraštovaizdžiui, atsakovei yra mažiau svarbu. Toks atsakovės elgesys negali būti pripažintas atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų turinį, o šių principų taikymas tik asmeniniams interesams ir poreikiams užtiktinti, negalimas. Įvertinus tai, kad atsakovės statinys yra apkaltas, įstatyti plastikiniai langai, įrengtas stogas, nutiesta vandens tiekimo linija, elektros kabelis, pristatyta pavėsinė, atsakovė turi sveikatos problemų, gyvena pakankamai toli nuo statinio buvimo vietos, neteisėtam statiniui pašalinti nustatytinas ilgesnis nei trijų mėnesių terminas, tačiau žymiai trumpesnis nei atsakovės prašomas dviejų metų terminas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 144 Lt – mokėtino žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 93,30 Lt. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą pažymėtina, kad byla iškelta teisme dėl atsakovės neteisėtos statybos, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jos statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pripažintas neteisėtu, ji įpareigotina pašalinti statinį, todėl kalta dėl bylinėjimosi proceso ir pripažintina, kad turi atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovę E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statinį – vagonėlio tipo pastatą (10,70 x 3,20 m dydžio, vidutinis aukštis – 3,60 m) su terasa (5,50 x 2,50 m dydžio, užstatymo bendras plotas 48 kv. m), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. 5910/0004:185) Dumblinio ežero apsaugos zonoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje bei sutvarkyti statybvietę; jei šio įpareigojimo atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys, suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Priteisti iš atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 237,30 Lt (du šimtus trisdešimt septynis litus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.