- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-837-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12325-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- J. A., J. A. Kauno
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. A. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių jo taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2020 m. spalio 14 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. A. (toliau – J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. kovo 27 d. apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su R. M., iš rakinamo prieangio slapta pagrobė svetimą turtą – D. T. priklausantį vyrišką dviratį ,,Boardman“ – 350 eurų vertės, moterišką dviratį ,,Rabeneick“ – 400 eurų vertės, tuo padarydami D. T. 750 eurų turtinę žalą.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi kaltinamajam J. A. neatvykstant į teisiamuosius posėdžius, jam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis J. A. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. spalio 14 d., 10.35 val.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis palikta galioti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2020 m. spalio 14 d.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui kaltinamasis J. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Kaltinamojo teigimu, jo tėvų sveikata labai prasta, todėl jiems būtina jo pagalba. Kaltinamasis žada įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, jei dėl pandemijos įsidarbinti jam nepavyktų. Žada nepraleidinėti teisiamųjų posėdžių.
6. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. A. skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, palikdamas galioti kardomąją priemonę – suėmimą, J. A., nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar pakeisti J. A. taikomą kardomąją priemonę švelnesne, teisinio pagrindo nėra.
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kurių pakako kaltinamajam aktui surašyti ir perduoti baudžiamąją bylą apylinkės teismui, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo (įtariamojo) kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų pateiktoje bylos medžiagoje pakanka.
9. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam paskirta ir palikta galioti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Abejoti šio suėmimo pagrindo egzistavimu, įvertinus kaltinamojo skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, nėra pagrindo.
11. J. A. kaltinamas vieno apysunkio, tyčinio ir baigto nusikaltimo padarymu. Praeityje jis buvo teistas ne kartą, be kita ko, ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Šiuo metu jam inkriminuojamą nusikaltimą galimai padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Šių duomenų kontekste įvertintina tai, kad jam inkriminuojamą nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas jauno amžiaus, niekus nesimokydamas ir nedirbdamas, jokio Lietuvoje registruoto turto, bylos duomenimis, neturintis. Tuo tarpu įvertinus finansinį kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo motyvą bei jo buvusius teistumus už finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikalstamų veikų darymas yra pagrindinis J. A. pajamų šaltinis laisvėje. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis nėra vedęs. Nors skunde apygardos teismui jis užsimena turintis sugyventinę, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, todėl konstatuoti tvirtus J. A. socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio ar jo slapstymosi, nėra pagrindo. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tvirti socialiniai, darbiniai ar turtiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, galintys užkirsti kelią kaltinamojo slapstymuisi (bėgimui) nuo teismo, J. A. nesieja.
12. Atmetant kaltinamojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. A. ankščiau buvo taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau šios kardomosios priemonės sąlygų, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis nesilaikė. Bylos duomenimis, kaltinamasis neatvyko į 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. teisiamuosius posėdžius, apie kurių vietą ir laiką jis buvo informuotas tinkamai. Duomenų, pateisinančių savo neatvykimą, kaltinamasis teismui nepateikė. 2020 m. rugpjūčio 19 d. J. A. buvo taikytas atvesdinimas, tačiau jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu jis nebuvo rastas, todėl jo atvesdinti nepavyko. Dėl kaltinamojo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius pirmosios instancijos teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo ne kartą atidėtas. Kaltinamojo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, sulaikytas jis buvo tik 2020 m. spalio 14 d. Savo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius priežasčių kaltinamasis nepaaiškino ir apeliacinės instancijos teismui. Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis vengia jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso, todėl pagrindo sušvelninti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, nėra.
13. Esant šių duomenų visumai, daroma išvada, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ką skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Akivaizdu ir neginčytina, kad J. A. atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas, priešingai nei teigiama J. A. skunde, yra adekvati kardomoji priemonė kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones, šioje proceso stadijoje galimybės nėra.
14. Kartu pažymėtina, kad ši nutartis nesudaro kliūčių pasikeitus aplinkybėms, kuriomis kaltinamajam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, svarstyti suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone (ar keliomis jų) klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,
nutarė:
kaltinamojo J. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.