Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-09-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-146-875/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
AN2-146-875/2019
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00101-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Pažeidėjas
R. S.
Advokatai
Henrikas Oseckis
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-146-875/2019
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00101-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.19.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. S.,jo atstovui advokatui Henrikui Oseckiui,Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui D. V.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas R. S. skundas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2019 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 73-ANR_N-523-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK 19097690556 paliktas nepakeistu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2019 m. kovo 12 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį nubaustas 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2019 m. vasario 16 d. 9.04 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve (pagrindiniu keliu) lenkė kitą automobilį sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. (šalutinis), tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 punktą.

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutartimi atmestas R. S. skundas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos pakeitimo į ANK 417 straipsnio 3 dalį arba 2019 m. kovo 12 d. nutarimo pakeitimo, paskiriant švelnesnę nuobaudą, sumažinant administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo terminą arba visai neskiriant administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį ir tenkinti jo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, bei paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, arba sušvelninti nuobaudą - sutrumpinti arba visai neskirti administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį.

3.1. Skunde nurodo, kad važiavo (duomenys neskelbtini), T. S. kryptimi. Priekyje jo važiavo automobilis, kadangi kelio juosta jo važiavimo kryptimi toje vietoje gana plati 3,53 m (viso kelio plotis 7,06 m), beveik prisivijo priekyje važiavusį automobilį ir jau pravažiavus sankryžą su šalutine (duomenys neskelbtini) g., lenkė priekyje važiavusį automobilį, tuo metu iš priekio jokių kitų automobilių nevažiavo. Sutinka, kad pravažiavus sankryžą kirto ištisinę liniją, tačiau ištisinė linija buvo kirsta pravažiavus sankryžą ir tai matosi iš prie administracinės bylos medžiagos pridėto vaizdo įrašo, kuris darytas iš policijos automobilio. Automobilį lenkė jau pravažiavus važiuojamųjų kelio dalių sankirtą ir pačią sankryžą, nes įraše matyti, kad lenkimas vyksta ties metalinio atitvaro pradžia. Tai, kad lenkimas buvo atliktas pravažiavus sankryžą patvirtino 2019 m. birželio 25 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja N. R., kuri nurodė, kad jos automobilio lenkimas buvo atliktas pravažiavus sankryžą ir jam kirtus ištisinę liniją, jau esančią už sankryžos, tačiau pirmos instancijos teismas priimdamas nutartį dėl šių įrodymų nepasisakė ir jų nevertino.

3.2. Pažymi, kad iš vaizdo įrašo, kuris padarytas iš policijos automobilio ir kuris pridėtas prie bylos medžiagos, kelio ženklinimo linijų nei punktyrinės, nei ištisinės linijos nesimato, taip pat iš vaizdo įrašo nesimato ir kuriuo metu jo automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą atliekant priekyje važiavusios transporto priemonės lenkimą.

3.3. Nesutinka su Nutarimu nurodydamas, kad pareigūnas, priėmęs Nutarimą, neteisingai vertino surinktus įrodymus, nes lenkimas kitos transporto priemonės buvo atliktas ne sankryžoje, o jau pravažiavus, pirmos instancijos teismas neištyrė ir nepatikrino įrodymų, teismo padaryta išvada, kad lenkimą atliko sankryžoje, neatitinka faktinių aplinkybių. Policijos pareigūnas stebėjo kelią sėdėdamas tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) g., t. y. daugiau nei už 16 metrų iki (duomenys neskelbtini) g., kuria važiavo jis, nes eismo įvykio vietos schemoje iki kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“, schemoje pažymėto Nr. 1 yra 15,15 m, o automobilis stovi dar prieš šį ženklą, tai matyti ir vaizdo įraše. (duomenys neskelbtini) g., lyginant su (duomenys neskelbtini) g., yra gerokai žemiau, todėl sėdint automobilyje neįmanoma matyti (duomenys neskelbtini) g. eismo juostų ženklinimo linijų, jų nesimato taip pat ir vaizdo įraše, todėl A. B. negalėjo matyti, kada jo automobilis įvažiavo į priešingą eismo juostą, taip pat jam nebuvo jokio reikalo važiuoti priešinga eismo juosta jau nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g. Pirmos instancijos teismas, pateikus prašymą nuvykti į įvykio vietą ir apžiūrėti bei patikrinti, ar policijos pareigūnas V. B. galėjo matyti aplinkybes, apie kurias nurodo, teismas prašymą atmetė (teismo posėdžio 2019 m. birželio 25 d. garso įrašas nuo 46 iki 51.40 min), įrodymai, kuriais remiasi pirmos instancijos teismas, patikrinti nebuvo, t. y., teismas neištyręs ir nepatikrinęs, vertina juos kaip patvirtinančius jo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

3.4. Nurodo, kad jo padarytas pažeidimas KET 3 priedo 1.1. punkte horizontaliojo žymėjimo siaurosios ištisinės linijos kirtimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas ir už tai turėtų būti baudžiamas.

3.5. Pažymi, kad jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, kadangi dirba AB „(duomenys neskelbtini)” pardavimų direktoriaus pareigose - vairuoti transporto priemonę jam tenka tikrai dažnai. Nėra chuliganiškas vairuotojas, padarytą nusižengimą padarė nepiktybiškai. Dėl jo padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai. Teisė vairuoti būtina darbe, nes neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės pilnai atlikti savo darbines pareigas, nukentės įmonės interesai, o tuo pačiu ir jo šeimos materialinė padėtis, jo darbo užmokestis yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Teismui pateikė darbdavio prašymą, kuriuo įmonė prašo esant galimybei neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Teisė vairuoti reikalinga ne tik tiesiogiai vykdant darbo pareigas, bet ir teikiant pagalbą senyvo amžiaus mamai R. T. S., kuri yra pensininkė ir turi sveikatos problemų. Už analogiškus pažeidimus nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, o padarytas pažeidimas nesukėlė avarinės situacijos ar tikro, realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Atsiliepimas

4. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į R. S. skundą prašoma skundą atmesti ir Nutartį palikti galioti, nes ji priimta objektyvi, teisiškai motyvuota ir pagrįsta.

5. Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė skundą atmesti. R. S. ir jo atstovas advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Kaip matyti R. S. nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo jo nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, bei neskirti administracinės nuobaudos arba sutrumpinti jos terminą. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, patikrina nutarties teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. S. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. R. S. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai.

10. Šioje administracinio nusižengimo byloje R. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis vairuodamas automobilį ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve (pagrindiniu keliu) lenkė kitą automobilį sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. (šalutinis), tokiais veiksmais pažeidė KET 140.1 punktą ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

11. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

12. Pažymėtina, kad R. S., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis prieš atlikdamas lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų, šiuo atveju KET 140.1 punkte numatyto draudimo lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

13. R. S., ginčydamas jo veikos kvalifikavimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, teigia, kad lenkė priekyje važiavusį automobilį jau pravažiavus sankryžą su šalutine (duomenys neskelbtini) g., bei, kad ištisinę liniją kirto pravažiavus sankryžą, tačiau nesukėlė pavojingų padarinių, nesudarė pavojingos situacijos, todėl tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Aukštesnysis teismas su tokia pozicija nesutinka.

14. Administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį užtraukia reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

15. KET 3.14. punkte nurodyta, kad pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose. KET 3 priedo 1.1 punkte numatytas draudimas įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kertant siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją.

16. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad R. S. su pažeidimu nesutiko (b. l. 17-18). Iš pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad R. S. iš pradžių su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, tačiau nunešus pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą ir pasakius, kad paskirta 85 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, su pažeidimu nebesutiko (b. l. 19). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. S. nurodė, kad pažeidė KET, nes lenkė kitą automobilį per ištisinę liniją ir nedarė lenkimo sankryžoje (lenkimo manevrą atliko už sankryžos, tačiau lenkė kirsdamas ištisinę juostą). Liudytojos N. R. paaiškinime nurodyta, kad jai važiuojant (duomenys neskelbtini) g., ties sankryža ją aplenkė Audi markės automobilis, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir kirsdamas ištisinę juostą. Buvo šokiruota tokiu vairuotojo pavojingu elgesiu kelyje ir dar miesto ribose (b. l. 20). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja N. R. paaiškino, kad automobilis ją aplenkė išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tuo metu priešais atvažiuojančių automobilių nebuvo. Automobilis pralėkė pro šalį, nes lenkė tris automobilius, priešpriešinė eismo juosta buvo laisva. Automobilis tikrai kirto ištisinę liniją, nes neužilgo yra posūkis į (duomenys neskelbtini) sodus. Pravažiavusi sankryžą, kur matė stovintį policijos ekipažą, pamatė, kad ją lenkia tas automobilis, t. y. automobiliai susigretino. Automobilis tikrai ją lenkė kirtęs ištisinę liniją, o baigė manevrą ties punktyrine linija, kur baigiasi ištisinė linija. Viskas vyko už sankryžos, kur stovėjo policija. Liudytojas A. B. (policijos pareigūnas) apylinkės teisme parodė, jog lenkimas vyko sankryžoje, sėdėdamas automobilyje aukščiau, nei yra filmuojama su kamera, matė, kaip automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tai yra pradėjo lenkimo manevrą už įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę „(duomenys neskelbtini)“ stadioną. Patvirtino, jog lenkimo manevrą automobilis pradėjo nuo pirmojo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) sodus, o užbaigė prieš antrąjį įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) sodus. Analizuojant byloje esantį CD kompaktą su vaizdo įrašu matyti, kad policijos pareigūnų automobilis stovi šalutiniame kelyje, prieš juos pastatytas kelio ženklas - trikampis su raudonais kraštais nurodantis, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Audi markės tamsios spalvos automobilis prieš pat sankryžą pradėjo lenkimo manevrą automobiliui Opel Zafira ir baigė savo manevrą už sankryžos, akivaizdu, kad R. S. lenkimo manevrą atliko būtent sankryžoje su šalutiniu keliu, kas paneigia R. S. nurodytą aplinkybę, kad jis tik lenkė kirsdamas ištisinę juostą, tačiau jau būdamas už sankryžos. Pažymėtina ir tai, kad vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kad automobilis Audi aplenkia automobilį Opel Zafira nekeisdamas važiavimo krypties, t. y. ne pasukdamas vairo į kairę pusę, o tiesiog lenkė važiuodamas priešinga eismo juosta.

17. Pritartina apylinkės teismo nurodytai aplinkybei, kad R. S. nubaustas ne už KET 3 priedo 1.1 punkte numatytą draudimą įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kertant siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, o būtent už lenkimą sankryžoje, t. y., KET pažeidimo esmė buvo ne ištisinės kelio ženklinimo juostos kirtimas, o pavojingos situacijos sukėlimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, šiuo atveju lenkiant automobilį sankryžoje, todėl KET pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą. Kadangi prašymą administracinio nusižengimo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį apeliantas iš esmės grindžia netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu sprendžiant dėl padaryto administracinio nusižengimo sudėties, toks prašymas negali būti tenkinamas.

18. Administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, be kita ko, užtraukia įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, o atsakomybė už pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, minėta, nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju R. S. KET pažeidimo esmė buvo ne draudimo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą kertant ištisinę juostą, bet draudimo lenkti nesilaikymas, kuris atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą. R. S. paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kaip jo gynybos poziciją, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę, be to, jo nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

19. Nors R. S. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apelianto kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai atsižvelgė į įvykio vietoje buvusių ir jį užfiksavusių policijos pareigūnų bei liudytojos nurodytas įvykio aplinkybes, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei R. S. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti pareigūnų ar liudytojos šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi.

20. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl R. S. kaltei pagrįsti įrodymų pakankamumo ir jo kaltės tinkamo kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, neturi teisinio pagrindo.

21. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. R. S. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas minimalia 170 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam – trijų mėnesių laikotarpiui.

22. Nagrinėjamoje byloje skiriant R. S. tiek administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemonę atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Aukštesnysis teismas pažymi, kad R. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios kartojamos ir buvo nurodytos apylinkės teismui nagrinėjant skundą, jog jis nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, galiojančių nuobaudų neturi, o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje veikloje ir rūpinantis mama, nepatvirtina, kad R. S. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Visa tai įvertinęs aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta pagrįsta išvada, kad R. S. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal teisės akto, nustatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijos ribas, ir nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jos turėtų būti švelninamos. Pažymėtina, kad nors nusižengimo padarymu metu R. S. ir neturėjo galiojančių nuobaudų, tačiau iš baustumų pažymos matyti, kad R. S. anksčiau baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (b. l. 23-27), o be to, jis padarė tyčinį administracinį nusižengimą, keliantį realų pavojų transporto eismo saugumui.

23. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Įvertinus bylos medžiagą ir aplinkybes, į kurias atsižvelgė institucija ir teismas, vertindami R. S. paskirtos minimalios baudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimaliam laikotarpiui pagrįstumą, darytina išvada, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis jam netaikyta pagrįstai.

24. Atsižvelgiant į visa tai, kas anksčiau paminėta, konstatuotina, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti R. S. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Masiulis