Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-988-1038/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-10
Bylos Nr.
T-988-1038/2016
Teisminio proceso Nr.
1-65-00956-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Rimkevičienė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. T-988-1038/2016
Proceso Nr. 1-65-00956-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 2 metams laisvės atėmimo, į bausmę įskaitant nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. 1 mėnesį ir 19 dienų.

Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 16 d., pabaiga – 2017 m. spalio 27 d. 1/3 paskirtos bausmės A. B. atliko 2016 m. birželio 28 d. Neatliktos bausmės dalis 2016 m liepos 14 d. – 1 metai 3 mėnesiai ir 13 dienų.

Komisijos 2016 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 59-178 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B. duomenimis, nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, sutinka su intensyvia priežiūra. A. B. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2016 m. kovo 24 d. Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas nepatvirtino šio Komisijos sprendimo. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurias A. B. įvykdė pilnai: konsultavosi su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais; savanoriškai atliko gerbūvio darbus – atliko sekcijoje remontą, nudažė palanges, išvalė laiptinės langus.

Komisijos nutarime nurodyta, kad, nors A. B. nusikaltimą padarė su bendrininkais, tačiau nėra įtakojamas kriminalinių kompanionų. Pats A. B. teigia, kad narkotinių medžiagų nėra bandęs, tai jo netraukia; neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgeria tik per šventes ir labai saikingai. Nuteistasis linkęs apsvarstyti situacijas ir įvertinti galimą riziką, tačiau pasitaiko, kad iki galo neįvertina padėties. Teisės pažeidėjas nenaudoja smurto, siekiant kitus kontroliuoti, turi išugdytus pakankamai gerus savitvardos įgūdžius. Atpažįsta priežastis ir aplinkybes, kurios susijusios su jo įsitraukimu į nusikalstamą veiką. Supranta, kad turi problemų, ir jaučia poreikį jas spręsti. Gali realistiškai įvertinti ir pateikti galimas savo veiksmų pasekmes turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus 6–12 mėnesių laikotarpiui, susijusius su darbu, rūpinimusi šeima, ekonomikos mokslų tęsimu, ūkininkavimu. Atrodo dėmesingas, atidus, gebantis suprasti kitų požiūrį. Negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nefiksuojama. Priežiūrą vertina palankiai, laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Supranta poreikį turėti bendras visuomenės pripažintas vertybes, motyvuotas grįžti į socialią visuomenę. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2015 m. gruodžio 30 d. paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, baustas vieną kartą, šiuo metu nuobauda galioja, neskatintas. A. B. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonių programoje. Nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. kovo 3 d. – Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose.

A. B. turi vidurinį išsilavinimą, vairuotojo profesionalo specialybę; darbo stažas apie 5 metus. Motyvuotas dirbti laisvėje. A. M. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja priimti į darbą A. B. sandėlio vadovu. Nuteistasis šiuo metu nedirba, gauna pinigines perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Iki bausmės dirbo A. M. ĮM. Įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl ieškinio. A. B. ryšiai su artimaisiais išlikę, palaiko su tėvais, žmona, dukra telefonu, laiškais. Pasimatymų metu lankomas. Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą. Po paleidimo planuoja apsistoti gyventi pas žmoną (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 27 d. gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. 2016 m. vasario 29 d. gautas raštas Nr. 8-2065 dėl galimybės taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą.

Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei – 9 balai, sumažėjo 2 balais. 7 balai yra statiniai, 2 dinaminiai. Rizika sumažėjo 4 balais, buvo 13 balų; atsižvelgus į nuteistojo A. B. žemą nusikalstamos elgesio rizikos laipsnį – 9 balus, nors asmuo šiuo metu turi galiojančią nuobaudą, pirmą teistumą, įvykdytas Komisijos rekomendacijas, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, formalų/neformalų užimtumą pataisos įstaigoje, trumpalaikius ir ilgalaikius planus, bei motyvaciją keistis bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Komisijos nuomone, nuteistasis A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisija siūlo nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatant intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tik teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas, ar netvirtintinas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti jo nusikalstamo elgesio riziką, tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, privalu visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, nustatyta, kad A. B. bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 16 d.; pabaiga – 2017 m. spalio 27 d.; 1/3 paskirtos bausmės A. B. atliko 2016 m. birželio 28 d.; neatliktos bausmės dalis 2016 m liepos 14 d. – 1 metai 3 mėnesiai ir 13 dienų. Taigi, A. B. jau yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jis taip pat sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos Nr. 11561 duomenų A. B. lygtinio paleidimo klausimas Komisijoje buvo svarstomas antrą kartą. Pirmąjį kartą Komisijos 2016 m. kovo 29 d. nutarimu buvo siūlyta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą su intensyvia priežiūra, tačiau šio nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi, nepatvirtino (Asmens bylos Nr. 11561 t. 1, b. l. 29-36). Komisijos 2016 m. balandžio 21 d. nutarimu „Dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo“ Nr. 59-96 nutarta rekomenduoti nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo: atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose; dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (Asmens bylos Nr. 11561 t. 2, b. l. 25).

Bylos duomenimis A. B. įvykdė Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – konsultavosi su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais; savanoriškai atliko gerbūvio darbus – atliko sekcijoje remontą, nudažė palanges, išvalė laiptinės langus. Taip pat nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonių programoje. Nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. kovo 3 d. – Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose. Be to, A. B. turi vidurinį išsilavinimą, vairuotojo profesionalo specialybę; darbo stažas apie 5 metus; motyvuotas dirbti laisvėje: (duomenys neskelbtini) įsipareigoja priimti į darbą A. B. sandėlio vadovu (b. l. 14); teismui pateiktas ir nuteistojo tėvo – G. B. 2016 m. birželio 15 d. prašymas suteikti jo sūnui galimybę padėti jam ūkininkaujant dėl prastos sveikatos (b. l. 15-16).

Nuteistasis A. B. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, sutinka dėl intensyvios priežiūros taikymo, nurodo, kad gyvens adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo sutuoktinė (Asmens bylos Nr. 11561 t. 2 b. l. 20, 41), nurodytu adresu jam galėtų būti taikoma intensyvi priežiūra (Asmens bylos Nr. 11561 t. 2 b. l. 21).

A. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žema (naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei – 9 balai). Taip pat iš komisijos nutarimo bei 2016 m. liepos 11 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-154 matyti, kad nuteistasis nenaudoja smurto, siekiant kitus kontroliuoti, turi išugdytus pakankamai gerus savitvardos įgūdžius, atpažįsta priežastis ir aplinkybes, kurios susijusios su jo įsitraukimu į nusikalstamą veiką, turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus, susijusius su darbu, rūpinimusi šeima, ekonomikos mokslų tęsimu, ūkininkavimu. Be to, šiuo metu A. B. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka paprastosios grupės sąlygomis (b. l. 2-6; Asmens bylos Nr. 11561 t. 2, b. l. 16).

Taigi, byloje yra nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, taip pat akivaizdu, kad jis atitinka visas formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Kita vertus, sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam A. B., tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal teismų praktiką, būtina įvertinti, ar jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals ir kad bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas.

Iš teismui pateikto Komisijos nutarimo, Socialinio tyrimo išvados turinio bei nuteistojo A. B. asmens bylos Nr. 11561 duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu A. B. režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą – Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-455(1) A. B. paskirtas papeikimas (Asmens bylos Nr. 11561 t. 2, b. l. 31), t. y. baustas vieną kartą, pakankamai neseniai, šiuo metu nuobauda galioja. Tokia aplinkybė, ypatingai įvertinus A. B. bausmės atlikimo laikotarpį – bausmės pradžia tik 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. pažeidimas padarytas būnant laisvės atėmimo vietoje tik daugiau kaip pusmetį, neigiamai charakterizuoja asmenį, kad nuteistasis nesielgia taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to nuteistasis A. B. per bausmės atlikimo laikotarpį nei karto neskatintas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nebuvo priimtas vienbalsiai – yra išreikšta atskiroji motyvuota vieno nario nuomonė, kuria siūloma netaikyti lygtinio paleidimo A. B. dėl nuteistojo turimos galiojančios nuobaudos (b. l. 3).

Teismas pažymi, kad A. B. bausmę atlikinėja nuo 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. mažiau nei 8 mėnesius, be to, į bausmės laiką jam įskaitytas vienas mėnuo ir devyniolika dienų, kai jis buvo suimtas. Taigi A. B. yra atlikęs nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. A. B. padarytas nusikaltimas, už kurio įvykdymą jis šiuo metu atlieka bausmę, yra ypatingai pavojingas, labai sunkus, susijęs su psichotropinių medžiagų platinimu, kuris sukelia didelį pavojų žmonių sveikatai. A. B., veikdamas bendrininkų grupėje pasikėsino neteisėtai disponuoti psichotropine medžiaga turėdamas tikslą ją platinti, esant savanaudiškiems veikos padarymo motyvams, siekiant praturtėti. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, jog už šią nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų, tačiau Kauno apygardos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, A. B. paskyrė žymiai švelnesnę nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo įgyvendinimas sietinas su nukentėjusiųjų bei visuomenės interesu, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų bylas yra nurodęs, kad kuo sunkesnis nusikaltimas, už kurį asmuo yra nuteistas, tuo didesnė bausmės dalis turi būti atlikta. Svarbu užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui.

Be to, A. B. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta. Iš 2016 m. liepos 11 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-154 matyti, kad nuteistasis linkęs apsvarstyti situacijas ir įvertinti galimą riziką, tačiau pasitaiko, kad iki galo neįvertina padėties. Be to kriminogeniniais veiksniais kintama rizika tebelieka įvardijamas netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Toks nuteistojo požiūris į nusikaltimo padarymo priežastis, kaltės nepripažinimas, teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam atlikus tik nedidelę teismo nuosprendžiu paskirtos pakankamai švelnios bausmės dalį ir neizoliuojant jo nuo visuomenės.

Teismo nuomone, A. B. neparodė ypatingai teigiamų elgesio pokyčių, netgi po paskutinio svarstymo dėl jo lygtinio paleidimo pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, kas rodo, jog šiuo metu A. B. nepadarė tokios pažangos, kad jį galima būtų vertinti kaip ypatingai teigiamą.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Vertindamas išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į nustatytą asmens pavojingumą, turimą galiojančią nuobaudą laisvės atėmimo vietoje, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, Komisijos nario atskirąją nuomonę, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį A. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, todėl nuteistajam A. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina partvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 59-178 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Indrė RimkevičienėNuorašas tikrasTeisėja Indrė Rimkevičienė