- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- Ik-269-281/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01796-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- V. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui V. O., atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai Čepaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. O. 2010-06-14 teismui paduotu skundu, kurio reikalavimai patikslinti 2012-11-22, prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2010-04-15 sprendimą Nr. (10.20)3-25987 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2010-05-26 sprendimą Nr. (6.5)I-3096; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo pensijos dalį bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2, 12-14, 79).
Pareiškėjas ginčija jam paskirtos valstybinio socialinio draudimo pensijos sumažinimą nuo 2010-01-01. Paaiškino, kad 2009 m. pensijos dydis buvo 1652,70 Lt, tačiau 2010 m. sausį ir vasarį pareiškėjas gavo 561,60 Lt, o nuo kovo – tik 434,35 Lt. Toks pensijos sumažinimas prieštarauja Konstitucijos 52 str., teisinės valstybės principui, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. 2010-04-20 Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. Pareiškėjo nuomone, sprendimas sumažinti pensiją yra diskriminacinis.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Vilniaus skyriaus, ir VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23-26, 88-91).
Nurodė, kad senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka nustatyta Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 ir 7 str., o šių pensijų mokėjimas asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, - 8 str. Taikant laikinojo įstatymo 6 str. nuostatas, perskaičiuotos pareiškėjo pensijos dydis nuo 2010-01-01 buvo 1447,82 Lt. Pareiškėjas 2010 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais buvo draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu kaip savarankiškai dirbantis asmuo, turintis draudžiamųjų pajamų, todėl pagal laikinojo įstatymo 8 str. jam išmokėta po 561,60 Lt. 2010 m. kovo mėn. gauti duomenys, kad pareiškėjas nuo 2010-01-01 sustabdė įmonės veiklą, taigi pareiškėjas nuo 2010 m. tapo asmeniu, kurio senatvės pensija, perskaičiuota pagal 6 ir 7 str., turi draudžiamųjų pajamų, todėl jam turėjo būti perskaičiuota senatvės pensija pagal laikinojo įstatymo 2 priedo nuostatas. Nuo 2010-04-01 senatvės pensijos mokėjimas pareiškėjui vykdomas taikant laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 susidarė 375,01 Lt permoka. Nuo 2010-06-01 vykdomas susidariusios permokos grąžinimas, išskaitant kas mėnesį po 20 proc. Nuo 2010-03-14 pareiškėjui pensija paskirta iš naujo, įgijus 1 metų papildomą stažą, jos dydis buvo 1698,95 Lt, o perskaičiuotos pagal laikinojo įstatymo 6 str. – 1486,50 Lt. Kadangi po skyrimo iš naujo pensija padidėjo, pareiškėjui 2010 m. gegužės mėn. buvo išmokėta 11,60 Lt pensijos nepriemoka. Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas baigėsi 2011-12-31, todėl nuo 2012-01-01 pareiškėjui mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija. Nuo 2011-03-14 iš naujo paskirta 1739,38 t senatvės pensija, o nuo 2012-03-14 – 1773,88 Lt senatvės pensija. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų konstitucingumo, įsigaliojo 2012-09-21, nutarimas taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl negautos pensijos išmokėjimo.
Per teismo posėdį atsakovų atstovė skundą prašė atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36-39, 85-86).
Nurodė, kad pareiškėjo senatvės pensija perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis. Pareiškėjui skirta 1652,70 Lt senatvės pensija viršijo 650 Lt ribinį dydį, todėl perskaičiuota pensija buvo 1447,83 Lt (432 Lt pagrindinė pensijos dalis), 886,23 Lt papildoma dalis, 129,60 Lt priedas už stažo metus). 2010 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais pareiškėjui, kaip individualios įmonės savininkui, mokėta 561,60 Lt senatvės pensija (432 Lt pagrindinė dalis, 129,60 Lt priedas už stažo metus). 2010 m. kovo mėn. gauti duomenys, kad pareiškėjas sustabdė įmonės veiklą nuo 2010 m. sausio mėn. Kadangi pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, kurios sausio-kovo mėn. viršijo 4200 Lt, taikant 0,3 koeficientą, pareiškėjui turėjo būti mokama po 434,35 Lt, taigi šiuo laikotarpiu susidarė 375,01 Lt permoka, kuri išskaitoma iš pareiškėjo pensijos. Pareiškėjui nuo 2010-03-14 senatvės pensija paskirta iš naujo, jos dydis buvo 1698,95 Lt, perskaičiavus pagal laikinojo įstatymo 6 str. – 1486,50 Lt (432 Lt pagrindinė dalis, 914,10 Lt papildoma dalis, 140,40 Lt priedas už stažo metus), kuri perskaičiuota pagal 8 str., atsižvelgiant į turėtas draudžiamąsias pajamas, ir sudarė 445,95 Lt. Pažymėtina, kad minėtas įstatymas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl buvo galiojantis ir taikytinas.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui 2009-03-23 sprendimu Nr. 11-17-6304 buvo paskirta 1652,70 Lt dydžio senatvės pensija (b. l. 27-30).
2010-03-08 pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, prašydamas paaiškinti, kodėl 2010 m. sausį ir vasarį jam išmokėta 561,60 Lt dydžio pensija (b. l. 40).
2010-04-15 VSDFV Vilniaus skyrius raštu Nr. (10.20)3-25987 informavo pareiškėją, kad pensija jam mokama vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatomis. Nustatyta, kad nuo 2010-01-01 pareiškėjui pensija mokama teisingai kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui. Gavus duomenis apie tai, kad pareiškėjo įmonė nevykdo veiklos nuo 2010-01-01, senatvės pensija mokama atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas (8 str.). Nustatyta, kad nuo 2010-01-01 pareiškėjui turi būti mokama 30 proc. pensijos pagal šio įstatymo 2 priedo formulę (b. l. 3-4).
2010-04-20 VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 11-22-29 nustatė, kad nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 susidarė 375,01 Lt senatvės pensijos permoka, nes pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2010-03-31 turėjo draudžiamųjų pajamų (b. l. 31).
2010-04-28 pareiškėjas padavė skundą VSDFV dėl 2010-04-15 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (10.20)3-25987 (b. l. 42-43).
2010-04-29 VSDFV Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 11-17-8110 pareiškėjui nuo 2010-03-14 skirta 1698,95 Lt senatvės pensija. Šią pensiją perskaičiavus pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 ir 8 str., jos dydis – 1486,50 Lt (b. l. 33-34).
2010-05-26 VSDFV raštu Nr. (6.5)I-3096 informavo pareiškėją, kad pensija jam mokama vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatomis. Paaiškino, kad perskaičiavus pareiškėjo senatvės pensiją pagal 6 str. jos dydis nuo 2010-01-01 yra 1447,83 Lt. Kadangi pareiškėjas yra individualios įmonės savininkas, jam 2010 m. sausį, vasarį, kovą, remiantis 8 str. 2 d., mokėta po 561,60 Lt. Gavus duomenis, jog įmonės veikla nuo 2010-01-01 sustabdyta, tačiau pareiškėjas turi draudžiamųjų pajamų, pensija apskaičiuota pagal 8 str. 1 d.: pareiškėjo pajamos 2009 m. gruodį, 2010 m. sausį, vasarį viršijo 4200 Lt, todėl taikytinas 0,3 koeficientas, o 2010 m. sausį, vasarį, kovą pensija turėjo būti 434,35 Lt dydžio, taigi šiuo laikotarpiu susidarė 375,01 Lt permoka. Informavo, kad nuo 2010-03-14 pensiją paskyrus iš naujo, jos dydis buvo 1698,95 Lt, tačiau ją perskaičiavus pagal 6 str. gautas 1486,50 Lt dydis. Nurodė, kad minėtas įstatymas yra galiojantis, jo vykdymas privalomas, todėl pensija pareiškėjui paskirta ir mokama teisėtai (b. l. 5-6).
2010-05-28 VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. 2-6 išieškoti iš pareiškėjo senatvės pensijos 20 proc. pensijos kiekvieną mėnesį, iki bus atlyginta 375,01 Lt permoka, susidariusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 (b. l. 32).
2011-03-21 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 11-17-5454 pareiškėjui nuo 2011-03-14 iš naujo paskirta 1739,38 Lt dydžio senatvės pensija (b. l. 92-93).
2012-02-06 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012-09-21.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos dalies pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą teisėtumo.
1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 7 str. nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas - iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už šios stažo metus. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individualioji įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka (3 d.). Draudėjai duomenis apie dirbančių pensijų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka (4 d.).
Laikinojo įstatymo 8 str. buvo panaikintas ir neteko galios nuo 2012-09-01.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija, būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.
Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Taigi Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.
Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 str. 1 d., o pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. apibrėžtą pensijų gavėjų sąvoką pensijų gavėjais yra laikomi ir senatvės pensijų gavėjai, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (iki Laikinojo įstatymo galiojimo pabaigos) nepagrįstai buvo neišmokėta senatvės pensijos dalis dėl jo turėtų draudžiamųjų pajamų.
Nustatyta, kad pareiškėjui 2009 m. kovą paskirta 1652,70 Lt dydžio (396 Lt pensijos pagrindinė dalis, 1127,10 Lt papildoma dalis, 129,60 Lt priedas už stažo metus) senatvės pensija. Taikant Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas iki 1447,83 Lt (432 Lt pensijos pagrindinė dalis, 886,23 Lt papildoma dalis, 129,60 Lt priedas už stažo metus); atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo individualios įmonės savininkas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d., pareiškėjui 2010 m. sausio, vasario, kovo mėn. mokėta 561,60 Lt senatvės pensija (432 Lt pagrindinė dalis, 129,60 Lt priedas už stažo metus). Nustačius, kad pareiškėjo individualios įmonės veikla sustabdyta nuo 2010-01-01, bet pareiškėjas turi draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija pareiškėjui nuo 2010-01-01 turėjo būti skaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, t. y. pensijos dydis turėjo būti ne 561,60 Lt, bet 434,35 Lt. Nustatyta, kad pareiškėjui senatvės pensija nuo 2010-03-14 paskirta iš naujo, jos dydis buvo 1698,95 Lt, bet pritaikius Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatas, sumažinta iki 1486,50 Lt (432 Lt pagrindinė pensijos dalis, 914,10 Lt papildoma dalis ir 140,40 Lt priedas už stažo metus). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, jam pritaikytas Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. ir pensija perskaičiuota pagal šio įstatymo 2 priedo formulę, pagal kurią pensijos dydis buvo 445,95 Lt. Be to, nuo 2011-03-14 pareiškėjui senatvės pensija dar kartą paskirta iš naujo, jos dydis buvo 1739,38 Lt, pritaikius Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatas, sumažinta iki 1520,60 Lt (432 Lt pagrindinė pensijos dalis, 937,40 Lt papildoma dalis ir 151,20 Lt priedas už stažo metus), o atsižvelgus į draudžiamąsias pajamas, pensiją perskaičiavus pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., mokėta 456,18 Lt dydžio senatvės pensija.
Kaip matyti iš atsakovo atsiliepime pateiktos nepriemokos paskaičiavimo lentelės, dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjui apskaičiuota 25 009,92 Lt neišmokėtos senatvės pensijos suma.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje adm. byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas analogiškai daro išvadą, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėta senatvės pensijos dalis – 25 009,92 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus.
Pareiškėjas prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-15 sprendimą Nr. (10.20)3-25987 ir VSDFV 2010-05-26 sprendimą Nr. (6.5)I-3096. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taikydama analogiją, daro išvadą, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens skundžiami sprendimai jų priėmimo metu buvo teisėti ir pagrįsti, nes priimti dar nepaskelbus Konstitucinio Teismo nutarimo, todėl naikinti jų nėra pagrindo. Ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Pareiškėjas prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šiame sprendime išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 2 p., žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti.
Nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį šioje byloje. Kadangi 100 Lt žyminis mokestis sumokėtas be pagrindo, jis grąžintinas pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 42 str., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo V. O. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti V. O. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, 25 009,92 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai devyni litai 92 centai) neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Kitoje dalyje pareiškėjo V. O. skundą atmesti.
Grąžinti V. O. 100 litų žyminį mokestį, 2010-06-11 sumokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, esančią AB „Swedbank“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.