Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas 16 kartų, iš kurių paskutinius:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Švedijos Vanersborgs tingsratt Avdelning 1 teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu už vagystę ir pasikėsinimą / pasirengimą įvykdyti vagystę – 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

6) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 14 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2024 m. kovo 12 d. apie 16.33 val. būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos salėje paėmė vieną akumuliatorinį grandininį pjūklą „DEWALT DCM565P1-QW, 30CM (40031085)“, 499 Eur vertės, kurį įsidėjo į su savimi atsineštą kuprinę, praėjo pro kasą nesumokėjęs už minėtą prekę, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 499 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 12 d. vyko į teismo posėdį Vilniuje. Po posėdžio nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kuri yra šalia teismo. Į parduotuvę ėjo neturėdamas tikslo vogti. Neprisimena, ko jam reikėjo toje parduotuvėje. Vaikščiodamas po parduotuvę užėjo į įrankių skyrių. Tada jam kilo spontaniška mintis pavogti grandininį pjūklą. Jis pjūklą įsidėjo į su savimi atsineštą kuprinę. Apsaugos darbuotojų aplink nematė. Jis su pjūklu praėjo pro kasą už jį nesumokėjęs. Iš karto už kasos jį sulaikė parduotuvės apsaugos darbuotojas. Šis jį nusivedė į kambarį, kur liepė atiduoti pavogtą pjūklą. Jis atidavė pjūklą apsaugos darbuotojui. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Vogdamas pjūklą negalvojo, ar jį parduos, ar pasiliks sau, nes viskas vyko spontaniškai. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Be M. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – 2024 m. kovo 12 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolu, 2024 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) patikslintu pareiškimu, 2024 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. Š. 2024 m. kovo 12 d. apie 16.33 val. būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos salėje paėmė vieną akumuliatorinį grandininį pjūklą „DEWALT DCM565P1-QW, 30CM (40031085)“, 499 Eur vertės, kurį įsidėjo į su savimi atsineštą kuprinę, praėjo pro kasą nesumokėjęs už minėtą prekę, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 499 Eur vertės turtą. Apibendrinant išdėstytą, M. Š. tyčiniai veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį.

Paskelbus M. Š. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę M. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skiriant bausmę M. Š., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – pasikėsinta padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, nusikalstama veika nebaigta nuo kaltininko valios nepriklausančios aplinkybės – buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, veikė tiesiogine tyčia, reali turtinė žala nepadaryta. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. Š. – teistas, per paskutinius vienerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų – smulkių vagysčių įvykdymą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, nustatytos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. kovo 12 d. 19.27 val. iki 2024 m. kovo 13 d. 09.56 val. (viena diena), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vaizdo įrašai, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. Š. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 12 d. 19.27 val. iki 2024 m. kovo 13 d. 09.56 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vaizdo įrašus, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.