Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovui advokatui A. P., atsakovei V. Ž., jos ir atsakovo R. Ž. atstovui advokatui R. V., institucijos, teikiančios išvadą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei R. K. (prisijungę nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-92-839/2023 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams V. Ž. ir R. Ž. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, institucija, teikianti išvadą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. Ž. atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs.

Institucija, teikianti išvadą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad departamento pareigūnai 2023 m. vasario 1 d. esamą situaciją apžiūrėjo vietoje. Apžiūros metu nustatyta, kad sklype Nr. 1 auga 8 beržai ir 2 pušys. Medžiai nuo tinklinės tvoros (ir nuo sklypo ribos) auga 1,10 – 2,20 metrų atstumu. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, žemės sklypo Nr. 1 pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šiame sklype augantiems želdiniams taikomi Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 (2018-05-30 nutarimo Nr.521 redakcija), (toliau - Nutarimas) priedo 4.2. p. apribojimai, t. y. augantys (šiame punkte išvardintų medžių rūšys, tame tarpe beržai ir pušys) medžiai 1,3 m. aukštyje – 30 cm ir didesnio skersmens, priskiriami saugotiniems medžiams. Siekiant nustatyti, ar sklype Nr. 1 augantys medžiai atitinka Nutarimo 4.2 p. kriterijus, pamatuoti medžių kamienai 1,3 m aukštyje. Nustatyta, kad 1 (vieno)beržo (koordinatės 55.582886, 24.889618) 1,3 m aukštyje kamieno skersmuo yra 31 cm, kitų 9 medžių 1,3 m aukštyje kamieno skersmenys yra 18-28 cm. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – Leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – Sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Šio straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys kada galima saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo.

2023-03-23 departamento pareigūnai apžiūrėjo ir iš naujo pamatavo augančių medžių kamienų skersmenis 1,3 m aukštyje. Apžiūros metu nustatyta, kad privačiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) auga 4 beržai ir 2 pušys. Šiame sklype augantiems želdiniams taikomi Nutarimo priedo 4.2. p. apribojimai, t. y. čia augantys (šiame punkte išvardinti, tame tarpe beržai ir pušys) medžiai 1,3 m. aukštyje didesnio kaip 30 cm skersmens, priskiriami saugotiniems medžiams. Siekiant nustatyti, ar augantys medžiai atitinka Nutarimo 4.2 p. kriterijus, pamatuoti medžių kamienai 1,3 m aukštyje. 1 beržo kamieno skersmuo 1,3 m. aukštyje ploniausioje vietoje 31 cm, o storiausioje 32,7 cm, todėl šis medis saugotinas. Dviejų medžių (1 pušies ir 1 beržo) skersmenys 1,3 m aukštyje, pamatavus skirtingose vietose artimi ribiniam 30 cm, t. y. ploniausioje kamieno vietoje 28 cm, o storiausioje 31,3 ir 33 cm. Šių medžių kamienų skersmens vidurkiai atitinkamai 30,5 ir 29,65 cm, todėl, institucijos nuomone, jie, atsižvelgiant aplinkos apsaugos pricipus, priskirtini saugotiniems. Apžiūrėti ir pamatuoti besiribojančiame Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype augantys 4 beržai. Šiame sklype augantiems želdiniams taikomi Nutarimo priedo 7.1. p. apribojimai, t. y. čia augantys (šiame punkte išvardinti, tame tarpe beržai) medžiai 1,3 m. aukštyje didesnio kaip 20 cm skersmens, priskiriami saugotiniems medžiams. Pamatavus 4 medžių kamienus, visų jų skersmenys buvo didesni negu 20 cm, todėl visi 4 beržai priskiriami saugotiniems želdiniams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,2885 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklauso 0,4000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyriaus vedėjo 2012-06-08 įsakymu Nr. VĮ-(14.38.2)-1596 atsakovui R. Ž. taip pat yra suteiktas 0,21 ha ploto laikinai naudotis valstybinės žemės plotas žemės ūkio veiklai vykdyti, kuris nesuformuotas atskiru žemės sklypu ir kuris pažymėtas Aukštakalnio kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plane Nr. 146. Suteiktas naudotis žemės plotas ir dalis atsakovams nuosavybės teise priklausančio sklypo ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu (apie 53,04 m ilgio). Iš ieškovės pateikto jai priklausančio žemės sklypo plano bei atsakovų pateikto naudotis suteikto valstybinės žemės ploto plano matyti, jog ribojimosi linija turi nuokrypį į šiaurės rytinę pusę (atskaitos tašku imant ieškovės žemės sklypo plane pažymėtą ribų posūkį Nr. 1 link posūkio taško Nr. 4).

Byloje nėra įrodinėjama ir ginčijama, kad medžiai pasodinti mažesniu nei 3 m. atstumu nuo sklypų ribos. Institucijos, teikiančios išvadą, 2023-02-01 apžiūros akte užfiksuota, kad medžiai auga 1,10 – 2,20 metrų atstumu nuo tinklinės tvoros, kuris atsakovų teigimu pastatyta prie pat sklypų ribos. Raštiškų susitarimų dėl medžių sodinimo atstumo tarp šalims priklausančių žemės sklypų šalys byloje neteikė ir neįrodinėjo. Objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų pusės teiginius buvus tarp šalių žodinį susitarimą dėl medžių sodinimo, byloje taip pat nėra pateikta.

Ieškovės teigimu, medžiai sodinti 2007-2008 m., atsakovų teigimu, medžiai sodinti 2006 m.

Nagrinėjant bylas dėl žemės sklypų savininkų teisių pažeidimų, CK 4.99 straipsnio pagrindu yra reiškiami negatoriniai ieškiniai, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškiniai dėl neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo, reiškiami siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui, o antruoju – vien imperatyvaus pobūdžio viešųjų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuomet papildomai įrodinėti, kad pažeistos dar ir žemės sklypo savininko daiktinės teisės, nereikalaujama.

Iš ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovė reikalavimą grindžia tiek aplinkybėmis dėl atsakovų padarytų imperatyvaus pobūdžio viešųjų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, tiek ir aplinkybėmis dėl augalų neigiamo neleistino poveikio žemės sklypui.

Nesutikdami su ieškiniu atsakovai turėjo įrodyti, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).

Ieškovė viso bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad jos interesai būtų apginti tik nukirtus medžius. Nors pradiniu ieškiniu jos interesų pažeidimą ji siejo tik su mažesniais nei 20 cm skersmens medžiais (2022-12-27 pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo), tačiau vėliau tikslindama reikalavimus pažeidimą siejo tik su beržais (2023-01-13, 2023-02-07 patikslinti ieškiniai), dar vėliau jos interesų pažeidimas sietas su 8 beržų (4 esantys valstybinės žemės plote, 4 esantys atsakovams priklausančiame žemės sklype) bei 2 pušų pašalinimu (2023-04-04 pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo). Tokia ieškovės pozicija, teismo nuomone, nėra pakankamai nuosekli ir taip pat leidžia abejoti ieškovės teiginių pagrįstumu dėl itin neigiamo medžių šešėlio poveikio ieškovės sklypo dirvožemio ir jame augančių augalų būklei, nes iš pradžių galimas interesų pažeidimas nebuvo siejamas su visais atsakovų pasodintais medžiais, o tik dalimi jų.

Pagal byloje pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo prieiti prie išvados, kad saulės šviesą ieškovės sklypui užstoja tik atsakovų medžiai, kurie pasodinti mažesniu nei 3 m atstumu nuo sklypų ribos, nes iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog dienos eigoje šešėlį meta ir ūkinis pastatas, esantis vakarinėje ieškovės žemės sklypo pusėje besiribojančiame kaimyniniame žemės sklype. Pastebėtina ir tai, kad pateiktose nuotraukose matyti, jog žolė sklype yra vešli, gan aukšta, žydi. Nors ieškovė nurodė, kad sudaromas pavėsis slopina augalų augimą ir vystymąsi, sulaiko drėgmę, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog jos nurodomoje žemės sklypo dalyje buvo sodinamos daržovės ar kiti augalai, kurie negalėjo augti, nėra pateikta. Atsakovė V. Ž. nurodė, jog per jų gyvenimo kaimynystėje laikotarpį, ji nematė, jog už ribos esančioje ieškovės žemės sklypo dalyje būtų vykdyta kokia nors ūkinė veikla.

Įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kokią įtaką ieškovės žemės sklypui (jo daliai) konkrečiai daro atsakovų medžių metamas šešėlis, t. y. ar jis krenta ant ieškovės žemės sklypo dalies didžiąją dalį dienos, ar tai trunka ganėtinai neilgai, koks tenkančio saulės apšvietimo intensyvumas, ar jis pakankamas augalams, ar ne, ieškovė neteikė. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog medžių šešėlis ir jo susidarymo vieta bei aprėptis dienos eigoje nėra nuolatiniai bei pastovūs. O atsakovams išpjovus plonesnius medžius likęs medžių tankis nėra didelis ir į ieškovės sklypą pro medžių tarpus patenka saulės šviesa, o dienos eigoje apšvietimo vieta keičiasi priklausomai nuo saulės padėties.

Iš pateiktų nuotraukų taip pat matyti, kad žemės sklype, kurį valdo ieškovė, yra ir daugiau medžių, kurie meta lapus. Taigi padaryti išvadą, kad ieškovei nepatogumai kyla tik dėl nuo atsakovų medžių nukritusių lapų bei vėjo atnešamų į jos žemės sklypo dalį, nėra pakankamo pagrindo.

Pažymėtina, kad ieškovė bylą nagrinėjant teisme nurodė, jog dabartinė užstatyta teritorija „sovietmečio metu buvo dirbami laukai. Melioruota buvo tarybiniais laikais, po to pastatė namus ir pasidarė gyvenvietė. Pas visus kaimynus pilni rūsiai vandens dėl blogos melioracijos“... „Buvau pasikvietusi specialistus, sakė kad blogai atlikta melioracija, todėl pilni laukai vandens“. Atsakovė nurodė, jog jos žiniomis žemės drėgmė yra dėl senų vandentiekio vamzdžių trūkinėjimo. Šalys nurodė, jog melioracijos sistemos niekas neprižiūri (2023-09-13 13:38:18 - 2023-09-13 13:40:49). Taigi padaryti išvadą, kad dėl atsakovų medžių metamo šešėlio ieškovės sklype susidaro drėgmė, dėl ko, jos teigimu, pieva samanoja bei negali augti ar negalėtų augti daržovės bei kiti augalai, nėra pagrindo, nes teikti paaiškinimai leidžia konstatuoti, jog žemės drėgnumui įtakos neabejotinai turi tiek seniai įrengta neprižiūrima melioracijos sistema bei jos būklė ir netinkamas veikimas, tiek galimi vandentiekio sistemos gedimai. Nagrinėjamu atveju, šalių pateiktos nuotraukos, kuriuose užfiksuota vien tik pievos augmenijos plotai, nėra pakankami duomenys nustatyti ir įvertinti medžių šešėlio poveikį augmenijai, be to, nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokia sklypo vieta nuotraukose užfiksuota.

Byloje nėra duomenų, jog buvo atlikti tam tikri tyrimai ir pan., kurie leistų įvertinti ieškovės sklype augančių augalų bei dirvožemio būklę ir kokį poveikį jiems turi nenuolatinis medžių šešėlis. Ieškovė nurodo, jog dėl negalėjimo normaliai naudotis savo žemės sklypu patiria žalą, tačiau įrodymų ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tai, kokia žala yra patiriama, jos dydį, apskaičiavimą ar pan., nėra pateikta, nors tokius duomenis ieškovei buvo siūlyta pateikti 2023-06-06 vykusio posėdžio metu.

Teismo vertinimu, ieškinio pagrindas dėl augalų neigiamo neleistino poveikio žemės sklypui nėra įrodytas, tačiau ieškinys dalyje dėl medžių sodinimo metu galiojusių teisės aktų pažeidimo iš dalies yra pagrįstas.

Šalių teigimu medžiai buvo pasodinti 2006-2008 m., medžių atstumas nuo sklypų ribos ne didesnis nei 2,60 m.

Nuo 2004 m. balandžio 7 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. D1-128 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos Ministro 2003 m. gruodžio 24 d. Įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo pakeitimo numatė įpareigojimą, jog kaimyninių sklypų ribų krūmų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi būti ne mažesni kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – 2 m, kitų medžių – 3 m; formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m (1 priedas „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5-6 punktai). Tokia Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ redakcija galiojo iki 2012-10-07. Nuo 2006-01-01 galiojo ir Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 9 priede įtvirtinti analogiški reikalavimai – nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m; kitų medžių – 3 m; formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.

Taigi yra pagrindas konstatuoti teisės aktų reglamentuojamą ieškovės teisių pažeidimą, ir tuo pagrindu spręsti dėl atsakovų per arti prie sklypų ribos pasodintų medžių pašalinimo.

2008-03-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 206 (redakcija nuo 2021-12-24) patvirtinti Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems (toliau - Nutarimas). Pagal Nutarimo priedo 4, 4.2. p. privačiame kitos paskirties žemės sklype ne mieste augantys medžiai 1,3 m aukštyje didesnio kaip 30 cm skersmens priskiriami saugotiniems. Pagal Nutarimo 7. 7.1. p. žemės ūkio paskirties, kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose augantys medžiai 1,3 m aukštyje didesnio kaip 20 cm skersmens priskiriami saugotiniems.

2023-03-23 apžiūros metu nustatyta, kad atsakovų privačiame žemės sklype auga 4 beržai ir 2 pušys. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Utenos valdybos Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijos pateikto 2023-03-23 apžiūros akto matyti, kad 1 beržo kamieno skersmuo 1,3 m. aukštyje ploniausioje vietoje 31 cm, o storiausioje 32,7 cm, taigi šis medis saugotinas. Dviejų medžių (1 pušies ir 1 beržo) skersmenys 1,3 m aukštyje, pamatavus skirtingose vietose artimi ribiniam 30 cm, t. y. ploniausioje kamieno vietoje 28 cm, o storiausioje 31,3 ir 33 cm. Šių medžių kamienų skersmens vidurkiai atitinkamai 30,5 ir 29,65 cm, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į viešąjį – aplinkos apsaugos – interesą šie medžiai taip pat priskirtini saugotiniems. Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės plote augančių 4 beržų skersmenys didesni negu 20 cm, todėl jie taip pat priskiriami saugotiniems želdiniams.

Valstybė, įgyvendindama Konstitucijos 53 ir 54 straipsnių nuostatas, rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, saugo aplinką nuo kenksmingų poveikių. Užtikrinti šių nuostatų laikymąsi yra viešasis interesas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sveikų saugotiniems priskirtinų medžių išsaugojimas yra svarbesnis interesas negu teisės aktų, galiojusių medžių sodinimo metu, formalaus pažeidimo pašalinimas. Iš ieškovės žemės sklypo plano matyti, kad jos gyvenamasis namas nuo sklypo ribos stovi pakankamai atokiai, tiek ieškovės, tiek atsakovų valdomi sklypai yra pakankamai dideli ir erdvūs (ieškovės - 28,85 arai). Duomenų, kad medžiai keltų pavojų ieškovei ar jos nuosavybei, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, jog šalys medžių sodinimo metu ar vėliau tarėsi dėl jų aukščio ribojimo, nors jau sodinimo metu ar po jų pasodinimo turėjo būti suprantama, kad tokie medžiai kaip beržai, pušys augs ir jų aukštis žymiai didės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki šio ginčo kilimo atsakovams būtų reiškusi pretenzijas dėl medžių aukščio nulemto savo teisių pažeidimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė tik 2021-10-08 kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administraciją dėl pasodintų medžių, t. y. praėjus beveik 14-16 metų nuo medžių pasodinimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, reikalaudama vien tik visiškai iškirsti medžius, ir nesutikdama su atsakovų pasiūlymu surinkti lapus ar nugenėti medžių šakas, kiek tai būtų leidžiama pagal teisės aktų reikalavimus saugotinų medžių atžvilgiu, kad į ieškovės sklypą patektų daugiau šviesos, savo interesus iškelia virš kitų asmenų, t. y. atsakovų bei valstybės teisėtų interesų įgyvendinant gamtos išteklių apsaugą. Todėl, teismo nuomone, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas nėra tinkamas ir negali būti taikomas visa jos reikalaujama apimtimi šiuo konkrečiu atveju, nes toks ieškovės elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei interesų pusiausvyros (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendžia, kad yra pagrindas pašalinti atsakovų pasodintus medžius, kurie nėra priskirtini saugotiniems, t. y. 1 pušį, kurios kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje ploniausioje vietoje 18 cm, o storiausioje 20 cm; beržą, kurio kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje ploniausioje vietoje 23 cm, o storiausioje 24 cm; beržą, kurio kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje ploniausioje vietoje 22 cm, o storiausioje 23 cm. Teismo vertinimu, 2 mėn. terminas tokio įpareigojimo įvykdymui yra pakankamas.

Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas per nustatytą terminą, ieškovės naudai atsakovams skirtina 5 EUR dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad daugelis teisinių santykių yra tęstiniai. Todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam teisės aktui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam teisės aktui, paprastai taikomos tuo metu galiojančio teisės akto nuostatos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taigi, kad tokios aplinkybės neatleidžia atsakovų nuo pareigos ateityje saugotinus medžius genėti ir tinkamai prižiūrėti.

Teismo vertinimu, atsakovų argumentai, jog ieškovė praleido senaties terminus ieškiniui pareikšti, nepagrįsti. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-537/2008).

Pateiktais duomenimis ieškovė sumokėjo 134 EUR žyminio mokesčio bei patyrė 1200 EUR išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovė pateiktais duomenimis patyrė 1500 EUR išlaidų už advokato pagalbą.

Pateiktų sąskaitų, mokėjimo dokumentų duomenimis šalių atstovavimo išlaidos patirtos už ieškinio, atsiliepimo, kitų dokumentų surašymą, atstovavimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, konsultavimą, t. y. iš esmės už veiksmus, kurie buvo reikalingi bylos nagrinėjimui, atstovai atstovavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 4 val. Pagal pateiktus dokumentus ieškovo išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.16., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 1729,90 EUR 2022 m. I ketvirtyje kilo iki 1959,9 Eur 2023 m. I ketvirtyje.

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškinys laikytinas patenkintu apie 75 proc., nes dalis medžių pašalinti pačių atsakovų bylos nagrinėjimo metu, o reikalavimas pašalinti likusius medžius tenkinta tik iš dalies (iš viso prašyta pašalinti 29 medžius, reikalavimai atmesti dėl 7 medžių).

Pagal tenkintų reikalavimų dalį ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 100 EUR žyminio mokesčio ir 900 EUR atstovavimo išlaidų (CPK 93 str.), atsakovės V. Ž. naudai (nes būtent ji yra sumokėjusi atstovavimo išlaidas) iš ieškovės priteistina 375 EUR atstovavimo išlaidų.

Byloje patirta 33,70 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, į valstybės biudžetą iš atsakovų priteistina po 12,64 EUR iš kiekvieno, o iš ieškovės 8,42 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės sklypo dalies, besiribojančios su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 1 pušį, kurios kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje ploniausioje vietoje 18 cm, o storiausioje 20 cm; beržą, kurio kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje ploniausioje vietoje 23 cm, o storiausioje 24 cm; beržą, kurio kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje ploniausioje vietoje 22 cm, o storiausioje 23 cm (medžių kamieno skersmuo 2023-03-23 duomenimis).

Neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, skirti solidariai atsakovams V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Priteisti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 8,42 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Priteisti iš atsakovų V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai po 12,64 EUR iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.