Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1982 m. gegužės 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 146 straipsnio 2 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 1991 m. kovo 20 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

3) 1994 m. rugsėjo 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 3 dalį, 90 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnį, 195 straipsnio 1 dalį, taikant 1961 m. BK 42 straipsnį, 43 straipsnį, 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu; Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 14 d. nutartimi pagal BK 90 straipsnio 4 dalį paskirta bausmė sumažinta 1 metais, galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2003 m. kovo 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 300 Lt turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams su 300 Lt turto konfiskavimu;

5) 2005 m. gruodžio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (3 veikos), taikant BK 63 straipsnį, subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausme; 2006 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendis pakeistas ir nuteistas 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2011 m. gruodžio 9 d.;

6) 2012 m. lapkričio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2013 m. rugpjūčio 23 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę;

7) 2016 m. gruodžio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, BK 64¹ straipsnį, 50 parų arešto bausme, kurią atliko 2017 m. sausio 24 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2022 m. balandžio 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), paimdamas neteisėtai įgijo G. V. vardu išduotą AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 516793* * * * * *4477, ir tokiu būdu neteisėtai laikė svetimą mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko.

Be to, R. K. 2022 m. balandžio 9 d. nuo 1.39 val. iki tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko neteisėtai panaudodamas iš G. V. neteisėtai įgytą AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę ir žinodamas jo asmeninį identifikavimo kodą (PIN), suklaidino AB banką ,,Swedbank“, kurio žinioje buvo G. V. turtas, bei nuo AB banko ,,Swedbank“ esančios G. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudodamas G. V. išduota kortele bei G. V. vardu išduotais AB banko ,,Swedbank“ PIN kodais, atliko tris finansines operacijas, iš AB ,,Swedbank“ bankomato, esančio S. Dariaus ir S. Girėno g. 13, Alytuje, per tris kartus nuėmė 800 eurų, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš AB ,,Swedbank“ bankomato, esančio Savanorių g. 5, Varėnoje, atliko vieną finansinę operaciją, nuimdamas 250 eurų, po to, Perlo terminale, esančiame Senojoje Varėnoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu ir tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atliko vieną finansinę operaciją, nuimdamas 25 eurus, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. V. priklausantį turtą – iš viso 1 075 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. V. turtinę 1 075 eurų žalą.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Parodė, jog G. V. pažįsta iki mėnesio laiko, kartu gyveno tame pačiame bendrabučio aukšte. G. V. gyvena (duomenys neskelbtini), o jis (kaltinamasis) gyveno (duomenys neskelbtini) kambaryje. Iki tol, kol pasinaudojo G. V. mokėjimo kortele, alkoholį gėrė kelis mėnesius be sustojimo. To laikotarpio įvykius dėl didelio kiekio alkoholio prisimena prastai. 2022 m. balandžio 8 d. kartu su G. V. ir kažkokia N. gėrė degtinę. Baigus gerti, reikėjo nueiti į parduotuvę ir nupirkti daugiau alkoholio. Pats G. į parduotuvę nėjo, o siuntė jį, iš pradžių davė grynuosius pinigus, už kuriuos vis parnešdavo alkoholio. Kiek kartų ėjo į parduotuvę, tikrai nepasakys. Neradęs savo pinigų, padavė savo AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę, paprašė parnešti dar alkoholio, iš pradžių parduotuvėje atsiskaitinėjo bekontakčiu būdu. Prisimena, kad vieną kartą parduotuvėje bandant atsiskaityti už alkoholį, jo paprašė suvesti PIN kodą. Kadangi jis jo nežinojo, tą kartą prekių nusipirkti negalėjo, todėl nuėjo į kambarį ir paklausė, koks yra kortelės PIN kodas. G. jam pasakė PIN kodą, todėl jis grįžo į parduotuvę nusipirkti išsirinktų prekių. Po to toliau gėrė alkoholį, tikrai nepasakys, ar jį gėrė dviese, ar buvo dar kas nors. Iš G. kambario nusprendė pereiti į jo kambarį ir ten toliau gerti alkoholį. Neatsimena, ar G. V. priklausančią banko mokėjimo kartelę grįžęs iš parduotuvės atidavė, ar ją pasiliko sau. Baigus gerti alkoholį, kartu su G. nuvyko pas pažįstamą D., gyvenančią kažkur (duomenys neskelbtini). Ten išsimaudė, toliau gėrė alkoholį su D.. Tada kartu vėl grįžo į bendrabutį. Jis nuėjo į savo kambarį, o G. - į savo. Kaip jis sugalvojo nuvykti į kazino, paaiškinti negali. Prisimena, kad nuvyko į ,,Swedbank“ bankomatą, esantį S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, nusiėmė pinigus, kokia tai buvo suma, tikrai nepasakys. Prisimena tai, kad kazino nuimtus pinigus pralošinėjo. Tikrai negali pasakyti, nei kiek pinigų, nei per kiek kartų juos paėmė. Prisimena tai, kad paskambino taksistei ir paprašė, kad jį nuvežtų į Varėną. Varėnoje toliau su kažkuo gėrė alkoholį, taip pat prisimena, kad bankomate nuo G. V. banko sąskaitos nuėmė dar kartą pinigų, kokią sumą nuėmė, nepamena. Kažkuriuo metu Senojoje Varėnoje Perlo terminale nusiėmė dar pinigų. Prisipažįsta, kad pasisavino G. V. priklausančius pinigus. Tikrai negali paaiškinti, kur padėjo G. V. banko mokėjimo kortelę, kadangi jos pas save neturi. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, buvo stipriai pergėręs, todėl visiškai nesuprato savo veiksmų. Jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai nebūtų pasisavinęs savo naudai G. V. pinigų. Su G. susisieks, jam žalą tikrai atlygins, jo atsiprašys.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

G. V. 2022 m. balandžio 14 d. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2022 m. balandžio 10 d. apie 9.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) piniginėje pasigedo 400 Eur, ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelės bei kambario raktų ryšulio. Tą pačią dieną pasitikrinęs per elektroninę bankininkystę savo banko sąskaitą, pamatė, kad 2022 m. balandžio 9 d. po pietų per penkis kartus nuo jo banko kortelės nuimta 1075 Eur. Įtaria, kad pinigus galėjo pavogti kaimynas iš (duomenys neskelbtini) kambario R. K. arba kaimynystėje gyvenantys romai. Padaryta 1075 Eur turtinė žala.

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu G. V. parodė, kad nuomojasi kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 8 d. iš vakaro pas jį atėjo kaimynas R. K. iš (duomenys neskelbtini) kambario su savo drauge N., pavardės nežino. Jie trise vakarojo, gėrė alkoholį. Kiek buvo valandų, nežino, N. išėjo namo, R. dar liko. Kelintą jis išėjo, nepamena. Ryte, t. y. balandžio 9 d., pas jį vėl atėjo kaimynas R., jis buvo vienas, norėjo dar išgerti, todėl davė jam pinigų. R. nuėjo į parduotuvę ir parnešė 0,7 litrų talpos degtinės butelį. Išgėrus degtinę, dar norėjo išgerti. Jis pasisiūlė dar parnešti. Kadangi buvo jau apgirtęs, sutiko, davė savo ,,Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę. R. nuėjo į parduotuvę ir parnešė degtinės butelį. Po šio išgerto butelio jis susiruošė eiti trečią kartą į parduotuvę parnešti degtinės. R. vėl davė savo banko kortelę, pasakė savo banko kortelės PIN kodą ir R. parėjo su degtinės buteliu, gražino jo banko kortelę. Banko kortelę įdėjo į piniginę, kurioje buvo 400 eurų, ir piniginę padėjo į komodos pirmą stalčių. Išgėrus trečią degtinės butelį, jis užmigo. Kiek buvo valandų, nežino, bet kai pabudo, R. jau nebuvo. Jis niekur nėjo, o vėliau atsigulė ir užmigo, nepatikrinęs, ar jo kambario durys užrakintos. 2022 m. balandžio 10 d. ryte, apie 9.00 val. prabudęs pastebėjo, kad kambario durys neužrakintos. Jis pradėjo ieškoti kambario rakto, bet niekur jo nerado, tiksliau, nerado viso raktų ryšulio, į kurį įeina kambario raktas, bendro tualeto, bendro dušo raktai ir lyg tai pašto dėžutės raktas. Tada atsidarė komodą, kur laiko savo piniginę, ir pamatė, kad piniginės nėra. Piniginę rado kitos komodos pirmame stalčiuje. Patikrinęs piniginę, pamatė, kad ji yra tuščia, t. y. nėra ten buvusių 400 eurų, po 100 eurų popierinėmis kupiūromis, bei jo ,,Swedbank“ mokėjimo kortelės. Pasigedęs banko kortelės, jis prisijungė prie savo elektroninės bankininkystės ir pamatė, kad 2022 m. balandžio 9 d. nuo jo sąskaitos Alytaus m. S. Dariaus ir S. Girėno g. iš bankomato nuimta per tris kartus 800 eurų, t. y. vieną kartą 1.39 val. 50 eurų, antrą kartą 1.42 val. 700 eurų, trečią kartą 3.17 val. 50 eurų, toliau pamatė, kad Varėnos r., Varėnoje Savanorių g. 11:46 val. nuimta 250 eurų, o Senojoje Varėnoje, Varėnos r., per Perlo terminalą 4.02 val. nuimta 25 eurai. Kortelėje liko tik 4,22 Eur. Jis iškarto užblokavo savo banko kortelę. Tada nuėjo iki R., bet jo namuose nerado, pradėjo kalbėti su kaimynais ir jam pasakė, kad jis dabar nepasirodys, kol nepragers pinigų. Į policiją nesikreipė ir dėl vagystės niekam nepranešė, nes norėjo pats susirasti R. ir gražiuoju iš jo išsireikalauti pinigų. Jis neturėjo R. telefono numerio ir nežinojo, kur jo ieškoti, bet 2022 m. balandžio 12 d. jam paskambino jo draugė N. ir pasakė R. telefono numerį, kuriuo paskambino R., paklausė, kur jo pinigai, šis atsakė: ,,aš jokių pinigų nepaėmiau, bet grąžinsiu“. Pokalbis tuo baigėsi. Fone girdėjosi moteriški, vyriški balsai. Daugiau su juo nekalbėjo ir jo sutikęs nebuvo. Kadangi R. niekur negalėjo rasti, nusprendė kreiptis pagalbos į policiją, parašyti pareiškimą. Jis pats niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, tai buvo visi jo pinigai, santaupos. R. niekur nedirba ir pinigų, kiek žino, su savimi neturi. Tuos du vakarus visą laiką vaišino jis. Be šio kaimyno dar įtaria, kad be jo viską pavogti galėjo ir kaimynystėje gyvenanti (duomenys neskelbtini), nes ji ankščiau yra bandžiusi, jam būnant namuose, užeiti pas jį, bet jis jos neįsileido. Viso jam padaryta 1 075 eurų. turtinė žala. Kas tiksliai pavogė jo pinigus ir banko kortelę su raktais, pasakyti negali, bet kaip sakė, įtarimų turi. Banko Pin kodo niekur neužsirašęs ir piniginėje nelaikė, jį žinojo tik jis vienas, kol nepasakė kaimynui R..

2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. birželio 20 d. apklaustas papildomai G. V. parodė, kad 2022 m. balandžio 14 d. apie 12.50 val., kol vyko į ,,Swedbanką“ išsiimti savo sąskaitos išrašo, jam paskambino N. ir pasakė, kad kalbėjo su R. ir jis prisipažino padaręs vagystę. Jis pats su R. nekalbėjo ir jo sutikęs nebuvo. Su R. K. susipažino šių metų balandžio pradžioje. Nuo kurios dienos pradėjo vartoti alkoholį, negali pasakyti, tačiau pagal banko sistemos išrašus mato, kad jau nuo birželio 7 dienos atsiskaitinėjo banko kortele didesnėmis sumomis. Tačiau galėjo būti, kad alkoholį vartojo ir dar anksčiau. Alkoholį vartojo tiek jo bute, tiek pas R.. Su jais kartu alkoholį vartojo ir kiti asmenys - A. K., kuris mirė po kelių dienų, taip pat N., kurios pavardės nežino. Alkoholį vartojo tiek 7, tiek 8 dieną. Iš pradžių alkoholio pirkti eidavo jis, tačiau kai stipriai apsvaigdavo, tada prašydavo, kad jo parneštų R.. Dėl girtumo tikrai nepasakys, ar R. yra davęs grynųjų pinigų pirkti, ar tik banko kortelę, kuria jis atsiskaitydavo. Po kažkurio pirkimo R. jam pasakė, kad duotų PIN kodą, kadangi jis daugiau negali pirkti bekontakčiu būdu. Iš pradžių pasakyti savo PIN kodo jis nesutiko, tačiau po įkalbinėjimo nusileido. Jie ir toliau vartojo alkoholį. Kuriuo tiksliai metu R. išėjo iš jo buto, tikrai nepasakys, nes dėl girtumo nepamena. Savo banko kortelės pasigedo balandžio 9 dieną, kuomet truputį prablaivėjo. Tą pačią dieną pasigedo ir savo piniginės. Jeigu gerai pamena, balandžio 9 dieną iš ryto pas jį į svečius atėjo N., kuriai pasiskundė, kad neranda savo banko kortelės ir piniginės. N. atidarė visai kitos komodos stalčių ir pasakė, va tavo piniginė, iš kur ji žinojo, jog ten yra piniginė, pasakyti tikrai negali. Atidaręs piniginę, pamatė, kad joje trūkta 400 eurų, visi banknotai buvo po 100 eurų. Kas galėjo pavogti jo 400 eurų, jis tikrai negali pasakyti, juos paskutinį kartą matė tą dieną, kai R. padavė banko kortelę. R. paskutinį kartą matė balandžio 8 dieną, 9 dienos rytą jis pas jį tikrai nebuvo užėjęs. Kad banko kortelę pasiėmė R., jam jokių abejonių ir nekilo, dar prisimena, kad balandžio 9 d. N. parašė SMS žinutę, prašydamas, kad ji atsiųstų R. telefono numerį. Negali pasakyti, kurią tiksliai dieną, tačiau nuėjo į ,,Swedbank“ ir, paaiškinęs situaciją, paprašė pažiūrėti jo sąskaitos išrašą. Tą dieną sužinojo, kad iš jo banko sąskaitos yra nuimti 1 075 eurai. Pamatęs tokį pinigų trūkumą nusprendė paskambinti R. ir su juo išsiaiškinti, tačiau R. su juo bendravo nepagarbiai, todėl jis nusprendė parašyti pareiškimą policijoje. Šiai dienai R. jam grąžino 1 075 eurų, todėl jam jokių pretenzijų dėl jo banko kortelės vagystės neturi ir ateityje tikrai neturės. Su juo susitaikė, jis jo atsiprašė, jam atleido. Kas galėjo pavogti 400 eurų, tikrai nepasakys, tačiau žino viena, kad tai padarė ne R.. Jokių įtariamųjų dėl minėtos vagystės neturi.

Iš 2022 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Iš 2022 m. balandžio 14 d. G. V. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. balandžio 9 d. nuo G. V. banko sąskaitos Alytaus m. S. Dariaus ir S. Girėno g. iš bankomato nuimta per tris kartus 800 eurų, t. y. vieną kartą 1.39 val. 50 eurų, antrą kartą 1.42 val. - 700 eurų, trečią kartą 3.17 val. - 50 eurų, toliau Varėnos r., Varėnoje Savanorių g. 11.46 val. nuimta 250 eurų, o Senojoje Varėnoje, Varėnos r., per Perlo terminalą 4.02 val. nuimti 25 eurai.

Iš 2022 m. gegužės 6 d. AB ,,Swedbank“ rašto matyti, kad 2022 m. balandžio 9 d. laikotarpyje nuo 1:39:57 iki 3:17:19 AB ,,Swedbank“ bankomate, esančiame S. Dariaus ir S. Girėno g. 13 Alytuje, per tris kartus iš G. V. priklausančios to pačio banko sąskaitos nuimti 800 eurų. Po to 2022 m. balandžio 9 d. 11:46:21 AB ,,Swedbank“ bankomate, esančiame Savanorių g. 5 Varėnoje, per vieną kartą nuimti 25 eurai. Paskutinis nuėmimas 2022 m. balandžio 9 d. 19:53:37 Perlo terminale, esančiame Senojoje Varėnoje, nuimti 25 eurai.

Ikiteisminio tyrimo metu specialiąja liudytoja apklausta N. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), G. V. pažįsta apie mėnesį laiko, juos supažindino R. K.. 2022 m. balandžio 6 d. kartu su R. nuėjo pas G. V., gyvenantį bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Tą dieną jie gėrė alkoholinį gėrimą - degtinę, ji gėrė nedaug, kadangi kitą dieną jai reikėjo į darbą. Namo grįžo po 18 valandos. Tik pradėjus gerti alkoholį, G. paprašė R. nueiti į parduotuvę ir nupirkti daugiau alkoholio, matė, kad jam davė grynų pinigų, tačiau kokią sumą davė, nepasakys. Parnešęs alkoholį, R. parnešė ir grąžą, tačiau jis grįžo jau su G., gyvenančia (duomenys neskelbtini). Jeigu gerai pamena, tai R. prie jos alkoholio pirkti ėjo vieną kartą. Tą dieną viskas tuo ir baigėsi, ji išėjo iš G. namo į savo namus. Kitą dieną ryte sužinojo, kad į darbą nereikės, todėl apie 6.30 val. paskambino G., jis pasiūlė ateiti į svečius ir atnešti cigarečių. Jai atėjus į jo kambarį, G. pasiskundė, kad dingo jo piniginė, nurodė, kad piniginę visada laiko stalčiuje po televizoriumi, prie jos jokių stalčių nedarinėjo. Ji jo paklausė, ar negalėjo sumaišyti stalčių ir kitur padėti piniginę. Iš vakaro prieš išeidama matė, kad jo piniginė yra kelnių priekinėje kišenėje. Atidarė stalčių, esantį prie įėjimo durų, jis iš karto pamatė, kad yra piniginė, tačiau joje buvo likę apie 20 eurų. Jis pasakė, kad buvo daugiau, tačiau kiek tiksliai, pasakyti negalėjo. R. padavė likusius 15 eurų, 10 ir 5 eurų banknotus ir išsiuntė į parduotuvę parnešti alkoholio. Neužilgo į butą grįžo R. ir A. K., toliau visi gėrė alkoholį. Išgėrus alkoholį, G. padavė R. banko kortelę, tačiau PIN kodo nesakė ir liepė parnešti degtinės bei sūrio. Neužilgo R. parėjo, parnešė degtinės ir alaus, dar pasakė, kad sūrio nedavė. Baigus vartoti šį alkoholį, ji su A išėjo iš G. kambario. Daugiau pas G. nebuvo nuėjusi nei balandžio 7 dieną, nei 8 dieną. Balandžio 9 dieną 18.40 valandą sulaukė iš G. skambučio, jis paprašė atsiųsti R. numerį, kadangi dingo jo banko kortelė ir jis įtaria, kad pavogė R.. Ji pati balandžio 9 dieną buvo Seirijuose. G. grynųjų pinigų tikrai nepavogė, kas juos galėjo pavogti, nežino. Po kelių dienų G. pats jai paskambino ir pasakė, kad iš banko išsiėmė sąskaitos išklotinę, kurioje matė, kad tiek Alytuje, tiek Varėnoje nuimti pinigai. R. pats jai sakė, kad pasisavino G. kortelę ir nuo jos nuėmė pinigus, tačiau nurodė, kad grynų pinigų tikrai nevogė.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 214 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. K. neteisėtai įgijo bei laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – G. V. vardu išduotą banko kortelę ir tuo jis padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taip pat byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. K. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – G. V. vardu išduotą banko kortelę ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiojo G. V. banko sąskaitoje buvusius 1 075 Eur. Tokie R. K. veiksmai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis ir jie teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis R. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. K. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis R. K. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, dvi iš kurių baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Abi šias nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis R. K. anksčiau buvęs teistas, nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas padarė vos tik išnykus ankstesniems teistumams, daug kartų baustas administracine tvarka, nei vienos iš skirtų baudų nesumokėjęs). Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra išsituokęs, veda asocialų gyvenimo būdą, girtauja, nepilnamečių išlaikytinių neturi. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis R. K. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos ir priklausomybių ligomis, tačiau iš specialisto išvados matyti, jog jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, taigi baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tiek už BK 214 straipsnio 1 dalyje, tiek ir už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta už nusikalstamas veikas jam paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, tačiau ilgesniam terminui, nei siūlė prokuroras, kadangi tik ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį, todėl, remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, už jas skirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, ir ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintina su už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama bausme, jas iš dalies sudedant.

Kaltinamojo R. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Prokuroras taip pat siūlo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), kuri numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Bausmės vykdymo laikotarpiu prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas aktualias šios bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, neatsakingą paties nukentėjusiojo elgesį, sąlygojusį nusikaltimų padarymą, sprendžia, jog bausmės tikslai R. K. atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, paskiriant jam intensyviąją priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti namuose ((duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskiriant pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė R. K. panaikinama pradėjus bausmės vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu šešiasdešimčiai parų.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu šešiasdešimčiai parų.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, skirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir skirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 ir 7 punktais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti devyniems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose ((duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskirti jam pareigą – dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam R. K. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.