- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2YT-9468-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01126-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, M. B.
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: valstybės įmonei Turto bankui ir M. B., dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas pareiškėjo R. A. pareiškimas, kuriuo jis prašo atnaujinti jam terminą palikimui priimti po jo tėvo G. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai G. A. ir A. A. nebuvo susituokę ir po pareiškėjo gimimo kartu faktiškai nebegyveno. 2009 m. balandžio 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-232-650/2009 pareiškėjo tėvams buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia jo atžvilgiu. Pareiškėjo globėja ir turto administratore buvo paskirta jo sesuo I. A.. Tais pačiais metais pareiškėjas su globėja I. A. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), ten gyvena iki šiol. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) gyveno su globėja, tačiau vėliau į (duomenys neskelbtini) gyventi atvyko ir pareiškėjo motina A. A., kuri pakeitė netinkamą gyvenimo būdą. Pareiškėjas apsigyveno su motina, nes globėja juo nebesirūpino. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tuo metu buvo dar nepilnametis ((duomenys neskelbtini)), jam nebuvo žinoma ir suprantama paveldėjimo teisė, nebuvo žinoma, ar jo tėvas G. A. mirties dieną turėjo paveldimo turto. Šiuo metu pareiškėjui tapo žinoma, kad jo globėjai I. A. buvo išduotas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio pareiškėjo vardu po tėvo G. A. mirties, tačiau globėja dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo nepadavė. Pareiškėjo tėvas G. A. nepaliko testamento, todėl turtas, likęs po jo mirties, yra paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, tačiau yra praleidęs terminas palikimui priimti. Šį terminą jis praleido ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad, būdamas nepilnamečiu tėvo mirties dieną, jis neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, motinai buvo apribota tėvo valdžia, o globėja teisės paveldėti iki galo neįgyvendino. Po tėvo mirties liko nekilnojamas turtas – žemės sklypas. Suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukiama M. B., G. A. dukra. Pareiškėjo žiniomis, daugiau įpėdinių G. A. neturėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo M. B. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. A., mirė (duomenys neskelbtini). Testamento sudaręs nebuvo. Po jo mirties teisę priimti palikimą galėjo jo pirmo eilės įpėdiniai pagal įstatymą – vaikai R. A. ir M. B.. Palikimo metu pareiškėjas dar buvo nepilnametis, todėl jam atstovauti privalėjo globėja I. A., kuri kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio globotinio vardu, tačiau gavusi leidimą, tolimesnių veiksmų, palikimui priimti, neatliko.
P. R. A., kaip vienintelį argumentą dėl ko nustatytais terminais nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodė, tai, kad palikimo priėmimo metu buvo nepilnametis, be to, tik nesenai sužinojo, kad po tėvo mirties liko turto ir šio turto niekas nepaveldėjo.
Šiuo nagrinėjimu atveju terminas palikimui priimti praleistas žymiai, t. y. (duomenys neskelbtini) metai nuo palikėjo mirties, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju galima pateisinti pareiškėjo elgesį dėl palikimo laiku nepriėmimo. Visų pirma, pareiškėjas palikimo atsiradimo metu dar buvo nepilnametis, jo vardu palikimą turėjo priimti globėja, tačiau to nepadarė. Visų antra, pareiškėjas su tėvu nebendravo, šiam buvo apribotos tėvystės teisės pareiškėjo atžvilgiu, todėl manytina, kad pareiškėjas galėjo nežinoti, jog tėvas turėjo savo vardu registruoto nekilnojamo turto, todėl ir sulaukęs pilnametystės nesikreipė dėl paveldėjimo.
Tuo pačiu pastebėtina, kad kita galima mirusiojo G. A. įpėdinė M. B. dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė, be to, gavusi pareiškėjo pareiškimą dėl termino atnaujinimo, atsiliepimo į jį nepateikė, todėl darytina išvada, kad į mirusio tėvo palikimą nepretenduoja.
Teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių egzistavo ir jos laikytinos svarbiomis pateisinti termino praleidimą. Pareiškėjas yra pirmos eilė įpėdinis (mirusiojo sūnus). Bylos duomenys patvirtina, kad pagal savo išvystytus socialiai orientuotus gebėjimus pareiškėjas tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jo valios ir galėjo būti jo kontroliuojami, pas jį buvo susiformavusi valia priimti palikimą. Vertinant termino praleidimo priežastis pažymėtina, kad pareiškėjas po sužinojimo apie palikimo nepriėmimo fakto tinkamą neįforminimą ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rūpestingas ir, vertinant pareiškėjo elgesį, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas elgėsi ir savo teises įgyvendino nerūpestingai bei aplaidžiai (CK 1.5 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju niekas dėl palikimo, likusio po G. A. mirties nesikreipė, kita galima įpėdinė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo nepateikė, nenustatyta, kad teigiamu teismo sprendimu būtų pažeisti kitų suinteresuotų asmenų interesai.
Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir R. A. pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas terminas palikimui, atsiradusiam po V. K. mirties, priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo R. A. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.