Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L.-B. įgaliotai atstovei advokatei R. J. –M.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą), atstovams R. P. ir Ž. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. L.-B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-10389-2023 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. P. 2023 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-10389-2023 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovė D. L.-B. nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1170 Eur bauda.

Skundžiamame nutarime nurodyta, jog D. L. –B. buvo nubausta už Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymo A30-4552/2022 (toliau – Įsakymas) 2.1.2. papunkčio, kuriuo Bendrovė, kaip buvusi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) administratorė, buvo įpareigota per 30 dienų nuo Įsakymo pasirašymo dienos perduoti (duomenys neskelbtini) įsteigtai Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija) turtą jo buvimo vietoje, įskaitant patalpų savininkų sukauptas lėšas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius (toliau – Skyrius) 2023 m. sausio 25 d. gavo Bendrijos kreipimąsi, kuris buvo adresuotas ir Bendrovei, raginant sugrąžinti namo patalpų savininkų sukauptas lėšas, bei priminta, kad Bendrija dar 2022 m. spalio 19 d. Bendrovę ragino sugrąžinti sukauptas lėšas. Skyrius 2023 m. kovo 1 d. raštu įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. kovo 10 d. pateikti Skyriui veiklos, susijusios su administruotu Namu, ataskaitą, dokumentus, patvirtinančius, kad ataskaita buvo pateikta Bendrijos pirmininkei, Namo patalpų savininkų sukauptos lėšos pervestos į Bendrijos pirmininkės nurodytą Bendrijos depozitinę banko sąskaitą. Dokumentai Skyriui nebuvo pateikti. Bendrovė 2023 m. kovo 10 d. Bendrijai ir Skyriui pateikė raštą, kuriuo pateikė ataskaitą, ir informavo, kad į Bendrijos depozitinę banko sąskaitą buvo pervesta (duomenys neskelbtini) Eur suma. Taip pat nurodė, kad Namo įsiskolinimas – (duomenys neskelbtini) Eur, kuris bus pervestas į nurodytą banko sąskaitą, kai Namo gyventojai, turintys susidariusią skolą, padegs Bendrovei įsiskolinimą už suteiktas paslaugas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.11 papunkčiu, Bendrovė privalėjo per 30 dienų nuo administravimo pabaigos Namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui, t. y. Bendrijai, perduoti visas Namo patalpų savininkų sukauptas lėšas, tačiau nepervesdama Bendrijai visų patalpų savininkų sukauptų lėšų nepilnai įvykdė Įsakymo 2.1.2 papunkčio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Bendrovės vadovė D. L.-B. nevykdydama Įsakymo 2.1.2 papunkčio perduoti Bendrijai patalpų savininkų sukauptas lėšas, padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos įgaliota atstovė nurodė, jog palaiko skundą skunde nurodytais motyvais, papildomai paaiškindama, jog neneigia, kad Įsakymu 2.1.2. papunkčio reikalavimas buvo įvykdytas pavėluotai, tačiau pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patraukta D. L. –B. nubausta ne už tai, kad lėšos Bendrijai buvo pervestos pavėluotai, o už tai, kad Įsakymas buvo įvykdytas nepilnai, t. y. pervestos neva ne visos sukauptos namo patalpų savininkų lėšos. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad su tokia Institucijos pozicija nesutinka, kadangi buvo pervestos ne visos kaupiamosios lėšos – t. y. ne tiek kiek jų buvo apskaičiuota, o tik de facto savininkų sumokėtas lėšas. Jų vertinimu, tiek pagal Įsakymą, tiek pagal galiojančius teisės aktus administratorius turi pareigą pervesti ne priskaičiuotas kaupiamąsias lėšas, o tik tą ką faktiškai administratorius yra gavęs. To ko administratorius faktiškai nebuvo gavęs, to jis ir negalėjo pervesti Bendrijai. Todėl manytina, kad Įsakymas buvo įvykdytas tinkamai, o administracinėn atsakomybėn pareiškėja patraukta nepagrįstai. Pagal teisės aktus administratorius turi pervesti sukauptas, o ne kaupiamas lėšas. Administratorius turi perduoti, tai ką yra faktiškai gavęs, o ne tai, ką jis galėtų, turėtų turėti ar ateity gaus, todėl reikalavimas pervesti ne faktiškai sukauptas lėšas, bet apskaičiuotas sumas, yra neteisėtas ir nenumatytas jokiuose teisės aktuose. Į teismo klausimą, kodėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu (duomenys neskelbtini), ataskaitos II skyriuje „Lėšų kaupimas ir panaudojimas“ nurodoma, kad ataskaitinių metų kaupiamųjų įmokų likutis sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, o ne, kaip teigia (duomenys neskelbtini) Eur, pareiškėjos atstovė nurodė, jog ataskaitoje gyventojų įsiskolinimai atskirai nėra fiksuojami, ataskaitoje yra fiksuojama tiek, kiek kaupiamųjų lėšų yra priskaityta, kiek jų yra panaudota ir koks yra likutis. Kiek yra de facto sukaupta lėšų, yra aišku iš to, kiek yra pervesta į sąskaitą. Bendrijai ir Institucijai teiktuose raštuose buvo ir nurodoma, kiek faktiškai sukaupta lėšų, o koks yra įsiskolinimas.

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Bendrovei kaip buvusiam administratoriui nebuvo pateiktas reikalavimas sugrąžinti negautas lėšas, pateiktoje ataskaitoje pati Bendrovė nenurodė, jog yra įsiskolinimas, susijęs su kaupiamosiomis lėšomis, nors minėtoje ataskaitos formoje yra numatyta grafa „Įsiskolinimas“. Likutis formoje nurodomas (duomenys neskelbtini) Eur, tokia suma ir buvo reikalaujama grąžinti. Visoje ataskaitos formoje niekur nėra užsimenama apie tai, kad buvo kažkoks įsiskolinimas, o (duomenys neskelbtini) Eur yra nefaktiškai sukauptos lėšos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pasibaigus administravimui buvęs administratorius turi pateikti tik du dokumentus – ataskaitą, kurią pats administratorius parengia ir kuria pats turi vadovautis, ir būtent administratorius turi tinkamai užpildyti tą ataskaitą, ir pavedimą, kad pinigai yra sumokėti. Šiuo atveju buvo pateikta ataskaita ir pavedimas, iš kurio matyti, jog pinigai buvo sumokėti ne visa apimtimi kaip nurodyta ataskaitoje. Ataskaitoje, kaip minėta, niekur nėra nurodoma – nei atskiroje skiltyje, nei prie kitos informacijos, kad yra kažkoks įsiskolinimas. Apie tai, kad yra lėšų įsiskolinimas Bendrovė nurodė siunčiamuose raštuose, tačiau nebuvo pateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių tokio įsiskolinimo buvimą. Buvo pateiktas tik lėšų panaudojimo išrašas, tačiau jis nedetalizuotas, nėra jokių parašų ant tokio dokumento. Taip pat pažymėtina, jog atsižvelgiant į taikomą tarifą kaupiamosioms lėšoms bei Bendrovės nurodomą įsiskolinimo sumą, kuri yra beveik (duomenys neskelbtini) Eur, tai paskaičiuojant pagal namo bendrą plotą ir tarifą, gaunasi, kad tokia skola susidarytų, reikėtų jog visi namo gyventojai neapmokėtų sąskaitų net kelis mėnesius, nes pagal tarifą skaičiuojant, tai šiame konkrečiame name per mėnesį turėtų būti sukaupiama apie (duomenys neskelbtini) Eur kaupiamųjų lėšų. Jeigu neapmokėtų sąskaitų tik pavieniai gyventojai, tai tokiam įsiskolinimui susidarytų reikėtų dar ilgesnio laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonės, ar galėjo būti toks įsiskolinimas, nes reikštų, kad administratorius buvo abejingas ne tik kaupiamųjų lėšų nemokėjimui, bet ir apmokėjimui už savo teikiamas paslaugas, nes kaupiamosios lėšos nėra apmokamos kažkaip atskirai, jos įrašomos į bendrą sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju D. L.-B. nubausta už tai, kad ji, būdama Bendrovės vadove, nustatytu terminu neįvykdė Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymo A30-4552/2022 2.1.2. papunkčio reikalavimo, t. y. per įsakyme nustatytą terminą perduoti Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) turtą jo buvimo vietoje, įskaitant patalpų savininkų sukauptas lėšas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymo (b. l. 40-41). Bendrovė, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigė daugiabučio namo administravimas, 2.1.1 punktu buvo įpareigota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui pateikti veiklos Ataskaitą, o 2.1.2 punktu – perduoti Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) šio namo turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydama pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Bendrovė 2022 m. lapkričio 30 įsakymo 2.1.1. punktą įvykdė ir pateikė veiklos Ataskaitą, kurioje be kitų duomenų II skyriuje „Lėšų kaupimas ir panaudojimas“ nurodė, kad ataskaitinių metų pabaigos kaupiamųjų lėšų likutis yra (duomenys neskelbtini) Eur. Minėto Įsakymo 2.1.2. punktu Bendrovė buvo, kaip minėta, perduoti bendrijai sukauptas lėšas, kurios, kaip matyti iš metinės Ataskaitos sudaro būtent (duomenys neskelbtini) Eur. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad Bendrovė turėjo pareigą perduoti sukauptas lėšas, tačiau kilo ginčas dėl to, jog Bendrovei kilo pareiga perduoti tokią sukauptų lėšų sumą, kokią nurodė pati Bendrovė savo pačios parengtoje ataskaitoje. Tiek skunde, tiek ir teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė laikėsi pozicijos, jog Bendrovė neturėjo pareigos perduoti, vykdant įsakymo 2.1.1. punktą, (duomenys neskelbtini) Eur sukauptų lėšų Bendrijai, kadangi neva tiek lėšų faktiškai sukaupta nebuvo. Teismo vertinimu, tokia pozicija yra neparemta bylos medžiaga, yra nepagrįsta ir nepašalina skundžiamu nutarimu nubaustos D. L. –B. atsakomybės. Pažymėtina, jog veiklos ataskaitą parengė būtent Bendrovė ir ją pasirašė pati Bendrovės vadovė – D. L. –B., taigi, ji savo parašu patvirtino, kad veiklos Ataskaitoje pateikti duomenys yra teisingi. Minėtoje ataskaitoje, kiek tai susiję su kaupiamosiomis lėšomis, yra nurodoma vienintelė suma, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur; minėtoje ataskaitoje nėra nieko nurodoma apie tai, jog faktiškai kaupiamųjų lėšų likutis yra mažesnis ar kad yra koks nors įsiskolinimas, kurio pagrindu turėtų būti mažinamos Bendrijai perduotinos sukauptos lėšos. Apie tai nėra pažymėta nei II skyriaus „Lėšų kaupimas ir panaudojimas“ lentelės grafoje „Įsiskolinimas“, nei pastabose VI skyriuje „Kita svarbi informacija“. Taigi, įvertinus pačios Bendrovės parengtą ir Bendrovės vadovės pasirašytą veiklos Ataskaitos turinį, darytina išvada, jog vykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymo 2.1.2 punktą būtent tokia lėšų suma ir turėjo būti pervesta naujai įsteigtai Bendrijai, tačiau to padaryta nebuvo, taip iš esmės nevykdant minėto Įsakymo. Nors pareiškėja savo skunde ir jos atstovė laikėsi pozicijos, kad minėta suma Bendrijai pervesta neturėjo būti, kadangi faktiškai tiek lėšų sukaupta nebuvo, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaip minėta nei pačioje Ataskaitoje, nei iki bylos nagrinėjimo Institucijoje nebuvo pateikta duomenų, paneigiančių Ataskaitoje nurodytų sumų teisingumą, teismas sprendžia, jog Institucija teisingai ir pagrįstai įvertino, kad Įsakymas įvykdytas nepilnai ir pagrįstai Bendrovės vadovę D. L. –B. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Skunde pareiškėja nurodė ir tai, kad jos vertinimu, administracinėn atsakomybėn už minėtą nusižengimą turėjo būti patraukta ne ji, o įgaliota darbuotoja V. R. Visgi, įvertinus bylos medžiagą, su tokia pareiškėjos pozicija nesutiktina, kadangi, kaip matyti iš į bylą pateikto Įgaliojimo Nr. MBV-ĮAB-22-198, minėta Bendrovės darbuotoja, nors ir buvo įgaliota atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, tokius kaip dokumentacijos perdavimą, perdavimo – priėmimo aktų pasirašymą, kaupiamųjų lėšų ataskaitų pateikimą bei kt. įgaliojime nurodytus veiksmus, tačiau pažymėtina, jog ši darbuotoja minėtu įgaliojimu nebuvo įgaliota perduoti sukauptas lėšas. Pažymėtina, jog V. R., atsižvelgiant į jai išduotą įgaliojimą, santykyje su trečiaisiais asmenimis, t. y. išoriniuose atstovavimo santykiuose, galėjo veikti tik tiek, kiek tai numatyta jos įgaliojime, savo ruožtu – tretieji asmenys, kaip šiuo atveju skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, iš įgalioto asmens gali reikalauti tik tokių veiksmų, kurie yra aiškiai apibrėžti įgaliotam asmeniui išduotame įgaliojime; įgaliojime apibrėžtos atstovo teisės negali būti aiškinamos plečiamai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad V. R. atstovaudama Bendrovę ir veikdama jos vardu nebuvo įgaliota perduoti kaupiamųjų lėšų, todėl už Įsakymo nevykdymą, neperduodant lėšų, V. R. negalėjo būti laikoma ir šio administracinio nusižengimo subjektu.

Skundžiamu nutarimu D. L. –B. už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda – 1170 Eur bauda. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai paskirta sankcijos vidurkį atitinkant nuobauda, o skundžiamame nutarime apskritai nėra aptartas paskirtos nuobaudos individualizavimas. Nors sutiktina su Institucija, jog pareiškėja padarė jai inkriminuotą nusižengimą, tačiau teismo vertinimu, skiriant nuobaudą, būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėjos nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatytą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas nebuvo įvykdytas tik iš dalies, ir pažymėtina, didžiąja dalimi įsakymas visgi buvo įvykdytas, taip at atsižvelgtina į tai, kad nei pačiame nutarime, nei kartu su nutarimu pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, jog D. L. –B. praeityje būtų buvusi bausta už analogiško pobūdžio nusižengimus, todėl teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio keistinas ir D. L. –B. skirtina 600 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pateikė prašymą atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas. ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamoje byloje, nors pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, tačiau administracinė teisena pareiškėjai nėra nutraukiama, todėl nėra pagrindo spręsti ir atstovavimo išlaidų priteisimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

D. L. –B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. P. 2023 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-10389-2023 ir už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje D. L. –B. skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.