Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2691-390/2017 pagal ieškovės Marijampolės savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Ž. B. (trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, registravimo valstybės vardu ir nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Marijampolės savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama: 1) iš atsakovės Ž. B. visuomenės poreikiams – (duomenys neskelbtini) gatvės infrastruktūrai plėsti – paimti 0,0294 ha dydžio žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0280 ha dydžio žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,0097 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) leisti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu įregistruoti ir naudoti sprendime paimti žemę visuomeniniams poreikiams nurodytus žemės sklypus; 3) nustatyti atsakovei Ž. B. nuostolių dėl 0,0294 ha dydžio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams dydį – 155 Eur; ; dėl 0,0280 ha dydžio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 147,06 Eur ir dėl 0,0097 ha dydžio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – 50,94 Eur. Ieškovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorius 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1 P-111-(1.3) patvirtino žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvei plėsti, sąrašą. Tuo pačiu įsakymu buvo pradėta žemės sklypų dalių, nurodytų savininkų sąraše, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apie šį įsakymą NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius registruotais laiškais informavo žemės sklypų savininkus. Atsakovė Ž. B. pasirašė sutikimą, kad nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose visuomenės poreikiams paimamose dalyse būtų vykdomi (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai. Atsakovė nurodžiusi, kad pinigai už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį būtų pervesti į jos asmeninę sąskaitą. Ieškovė 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. vasario 20 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Buvo atliktas turto vertinimas ir apskaičiuota paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų dalių rinkos vertė, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 47 straipsnio 1 dalyje, žemės sklypai padalinti ir po padalijimo nustatytos dalys įregistruotos atskirais sklypais Nekilnojamojo turto registre. Tačiau atsakovė iki šiol į Marijampolės savivaldybės administraciją nesikreipė ir sutarčių nepasirašė. Ieškovės teigimu, NŽT direktorius 2017 m. rugpjūčio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-389-(1.17E) paimti visuomenės poreikiams 0,0294 ha dydžio žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatė nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydį – 155 Eur, taip pat 2017 m. rugpjūčio 25 d. priėmė įsakymą Nr. lP-404-(1.17E) paimti visuomenės poreikiams 0,0280 ha dydžio žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,0097 ha, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė nuostolių dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams dydį – 147,06 Eur ir 50,94 Eur. Apie šiuos įsakymus NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius informavo atsakovę 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu. Ieškovė 2017 m. birželio 8 d. pervedė sprendimuose paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į Marijampolės savivaldybės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. depozitinę sąskaitą, t. y. visas privalomas įstatyme sąlygas įvykdė, taip pat išnaudojo visas galimybes ginčą spręsti taikiai.Atsakovė Ž. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo teismą atsisakyti leisti įregistruoti paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus valstybės vardu, nes žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodė paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos. Be to, ieškovė nurodė, kad galimai buvo pažeistos ŽĮ 46 straipsnio nuostatos, nes nėra sprendimo pagrindimo visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais bei nėra atlikta sąnaudų ir naudos analizė, kuria turi būti pagrįstas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi leido NŽT direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1 P-389-(1.17E) paimtą visuomenės poreikiams 0,0294 ha dydžio žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. lP-404-(1.17E) paimtus visuomenės poreikiams 0,0280 ha dydžio žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,0097 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiuose sprendimuose nurodytiems tikslams, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės infrastruktūrai plėsti.Teismas pažymėjo, kad jis neturi duomenų, jog atsakovė per įstatymų nustatytus terminus būtų apskundusi NŽT priimtus sprendimus, o ŽĮ 46 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais. Todėl teismas sprendė, kad pagal ieškinyje nurodytus žemės sklypų panaudojimo tikslus ieškovė įrodė paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbą. Be to, teismas pastebėjo ir tai, kad ieškovė yra pateikusi turto vertinimo ataskaitas ir yra įmokėjusi į notarės depozitinę sąskaitą sprendimuose paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytas pinigų sumas, kaip nustatyta ŽĮ 47 straipsnio 6 dalyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė Ž. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:ŽĮ 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad viena iš aplinkybių, dėl kurios teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams yra tai, jog žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos. Teismas neteisingai vertino šią aplinkybę, konstatuodamas tik tai, kad nėra duomenų apie NŽT sprendimų pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras apskundimą, todėl tokio poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais tokios procedūros etapais. Tačiau ieškovės patikslintame ieškinyje nebuvo pateikta įrodymų, kad yra svarbu neatidėliotinai panaudoti kiekvieną iš paimamų žemės sklypų visuomenės poreikiams. Priešingai, buvo konstatuota, kad yra pasirašytas Ž. B. sutikimas vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbus, o jie šiuo metu yra pabaigti bei gatve faktiškai naudojasi visi suinteresuoti asmenys, todėl nėra svarbaus neatidėliotino poreikio įregistruoti paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus valstybės vardu ir pradėti šiuos žemės sklypus naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.Pateiktame atsiliepime į ieškinį buvo atkreiptas dėmesys, kad pagrindimo, jog konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad toks poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, nebuvo, taip pat nėra duomenų apie tokio sprendimo pagrindimą visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais bei atliktą sąnaudų ir naudos analizę, kuria turi būti pagrįstas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams. Taigi, vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą galimai buvo pažeistos ŽĮ 46 straipsnio nuostatos, tačiau dėl šių aplinkybių Kauno apygardos teismas nepasisakė.Ieškovė Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Visi procedūros pradžios dokumentai, įskaitant Marijampolės savivaldybės administracijos prašymą, parengtą aiškinamąjį raštą, duomenis apie savininkus, kurių žemės sklypų dalis numatoma paimti visuomenės poreikiams, bei ieškovės užsakymu parengtą žemės sklypų (jų dalių), esančių (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę, yra patalpinti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS), ir visi suinteresuoti asmenys bei visuomenė gali su jais susipažinti, taip pat sekti įvykių eigą, susipažinti su institucijų parengtais dokumentais ir projekto erdviniais duomenimis. Tačiau per visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams laikotarpį nuo 2016 m. vasario 8 d. iki dabar Ž. B. nė karto nei žodžiu, nei raštu į Marijampolės savivaldybės administracijos specialistus nesikreipė.Apeliantė per įstatymų nustatytus terminus neskundė NŽT priimtų sprendimų. Todėl tokiu atveju manytina, kad teismas teisingai sprendė, jog pagal ieškinyje nurodytus žemės sklypų panaudojimo tikslus ieškovė įrodė paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbą. ŽĮ 47 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant reiktų atsisakyti leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti, byloje nėra, teismas tinkamai įvertino teisinį reglamentavimą ir pagrįstai tenkino ieškovės prašymą.Trečiasis asmuo NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:NŽT direktorius 2016 m. kovo 15 d. įsakymu pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Atsakovė apie šį įsakymą informuota ir per įstatymų nustatytus terminus nėra apskundusi NŽT priimtų sprendimų, todėl pagal ŽĮ 46 straipsnio 6 dalį konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais.Šiuo atveju nėra ŽĮ 47 straipsnio 6 dalyje išvardintų aplinkybių, trukdančių leisti įregistruoti paimtą žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti. Žemės sklypai reikalingi (duomenys neskelbtini) gatvės infrastruktūrai plėsti, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Yra pateikta turto vertinimo ataskaita ir žemės paėmimu suinteresuota institucija įmokėjo į notarės depozitinę sąskaitą sprendimuose paimti žemę nurodytas pinigų sumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.Nagrinėjamu atveju buvo iškilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pagal ŽĮ 47 straipsnio 6 dalies nuostatas leista įregistruoti paimtus visuomenės poreikiams ginčo žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šiuos sklypus naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams iki bus išspręstas ginčas dėl nuostolių už paimtus sklypus atlyginimo dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodė vienos iš būtinųjų ŽĮ 47 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų – paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad dar iki apeliantės Ž. B. atskirojo skundo dėl 2017 m. spalio 30 d. nutarties paskyrimo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme dienos, Kauno apygardos teismas išnagrinėjo Marijampolės savivaldybės administracijos ir Ž. B. ginčą iš esmės ir 2018 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį visiškai tenkino, be kita ko nustatydamas atsakovei mokėtinus nuostolių už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus atlyginimo dydžius.Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, šio sprendimo Ž. B. per įstatymo nustatytą terminą neapskundė ir šiuo metu pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimas jau yra įsiteisėjęs.Pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo iš esmės išnagrinėtas šalių ginčas ir visiškai tenkintas ieškovės ieškinys (nustatyti tokie pat atlyginimo atsakovei dydžiai, kuriuos ieškovė buvo pervedusi į notarės depozitinę sąskaitą), atsakovė (žemės savininkė) tapo pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija (ieškovė) pervedė į notaro depozitinę sąskaitą dar iki bylos inicijavimo, savininke, savo ruožtu pagal ŽĮ 47 straipsnio 10 dalį, jeigu ginčas dėl atlyginimo už žemės paėmimo visuomenės poreikiams dydžio nagrinėjamas teisme, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę po to, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju.Iš pirmiau nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių akivaizdu, kad įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimui, ŽĮ 47 straipsnio 10 dalyje nurodyta sąlyga buvo įvykdyta ir Nacionalinės žemės tarnyba įgijo nebeskundžiamą teisę įregistruoti paimtus žemės sklypus valstybės vardu, todėl klausimo dėl išankstinio leidimo pagal ŽĮ 47 straipsnio 6 dalį įregistruoti paimtus visuomenės poreikiams ginčo žemės sklypus valstybės vardu ir juos naudoti nurodytiems tikslams nagrinėjimas nebeteko teisinės reikšmės, nes šio klausimo išsprendimas negali sukelti ir nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių padarinių, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės Ž. B. atskirąjį skundą dėl 2017 m. spalio 30 d. nutarties nebetikslingas, taigi nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės Ž. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties.