- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- AN2-58-768/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00127-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko R. Č. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarimo E. K., administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. rugpjūčio 31 d. Institucijos vyresnioji tyrėja K. S. surašė E. K. administracinį nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 9 d., 9.30 val., neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nepatektų į viešąsias vietas ir matydamas, kad palaidas šuo kelia grėsmę svetimam turtui ir žmonių sveikatai, t. y., bando įkąsti į tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratą bei neleidžia iš jo išlipti D. Š., M. P. ir J. A., nesiėmė jokių veiksmų sutramdyti šunį, t. y. neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės svetimam turtui ir žmonių sveikatai. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 10 punkto ir Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.Utenos apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. vasario 8 d. nutarimu E. K. administracinio nusižengimo bylą nutraukė, pripažinęs, kad byloje nesurinkta duomenų, įrodančių kad E. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 346 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad pažeidimas užfiksuotas garso ir vaizdo įraše, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo nuosekliais, tiesiogiai įvykį mačiusiais nukentėjusiųjų D. Š., M. P. ir J. A. parodymais, jog jie išlipti iš automobilio negalėjo dėl šuns keliamos grėsmės. Šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, teismas motyvų šiuo aspektu taip pat nenurodė.D. Š., M. P. ir J. A. byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, todėl teismas apklausdamas juos liudytojais, nesudarė sąlygų realizuoti įstatymo suteiktas jiems teises. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. K. prašo Institucijos skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad vaizdo įrašai bei nuotraukos patvirtina, kad atliekant parodymų patikrinimą joks šuo pareigūnams netrukdė. Šuns neagresyvumą patvirtina ir dviratininkas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
Sutinkamai su ANK 652 straipsnio nuostata, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad Institucijos viršininkas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių E. K. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 2 dalyje. ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, sukėlusius grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Ši administracinio nusižengimo norma yra blanketinė, t. y. ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-762 patvirtintų Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – taisyklių) 10 punkte gyvūnų laikytojai įpareigojami užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas.Pirmiausia pažymėtina, kad kiekvienoje byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinio nusižengimo protokolą surašę Institucijos pareigūnai, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad šioje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog E. K. palaidas šuo buvo agresyvus, kando į tarnybinio automobilio padangą, neleido išlipti automobilyje sėdėjusiems pareigūnams, nukentėjusiajam, t. y., kad E. K. būtų padaręs nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje. Iš apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas išsamiai aiškinosi bylos aplinkybes, visus byloje surinktus įrodymus vertino tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienai įrodymų grupei nesuteikdamas pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus, ir taip teisingai nustatydamas jų patikimumą bei įrodomąją vertę, skundžiamame nutarime aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, o taip pat ir tų įrodymų įvertinimo bei kitų įrodymų atmetimo motyvus, išsamiai argumentavo savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad E. K., tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, pareiškimą, tiek ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nuosekliai teigė, kad situacijos, jog jo šuo elgtųsi agresyviai (kąstų į tarnybinio automobilio padangą, neleistų išlipti automobilyje buvusiems asmenims) nebuvo. Šiuos jo parodymus, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, iš esmės patvirtina ir į bylą jo pateiktos foto nuotraukos minučių tikslumu iš vaizdo kamerų, įrengtų jo sodyboje, ir kurios išsamiai detalizuotos skundžiamame nutarime. Jokių kitų, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog E. K. šuo, kaip teigia Institucijos atstovas, buvo agresyvus, dėl ko automobilyje sėdėję asmenys bijojo išlipti ir atlikti numatytus parodymų patikrinimo vietoje veiksmus, ir kai tuo tarpu E. K. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad jo šuo būtų sutramdytas, byloje nėra. Vien tai, kad pareigūnų ir D. Š. nuomone, E. K. atlydėjęs šuo kėlė grėsmę, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad šuo buvo iš tiesų pavojingas, juolab, kad iš vaizdo įrašo taip kategoriškai tvirtinti tikrai negalima. Sutiktina su apylinkės teismo pastebėjimais, kad šuo tikrai neatrodo agresyvus, atvirkščiai, matyti, jog stovi ramiai, vizgina uodegą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš D. Š. pateikto garso įrašo, kaip visiškai teisingai akcentavo ir apylinkės teismas, girdėti, ne pasipiktinimas situacija, kai nėra galimybės išlipti iš automobilio dėl aršiai besielgiančio šuns, tačiau pasyvus situacijos stebėjimas apskritai (iš pradžių pareigūnai tiesiog sėdi automobilyje, nieko nekalba). Po to E. K. paprašius pasiimti šunį, jis kartu su juo nueina. Situacijos, kad reikėtų kažkaip tramdyti šunį iš viso nebuvo. Visiškai sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad D. Š. vaizdo įrašas niekaip nepatvirtina, kad E. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje.Pažymėtina, kad abejonių dėl E. K. šuns agresyvumo kelia ir tolimesnis šuns elgesys apskritai, kadangi iš foto nuotraukų matyti, kad kitoje situacijoje jis pravažiuojančio dviratininko nepuolė, o tiesiog trumpai sekė jam iš paskos nekeldamas jokios grėsmės. Kad E. K. šuo, kuris matyti vaizdo įraše prie automobilio, yra neagresyvus patvirtina ir Lietuvos kinologų draugijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad įvertinus šuns pakankamai jauną amžių, šuo yra ramus ir smalsus. Svetimus žmones priėjęs pauosto, leidžiasi glostomas, ima maistą iš rankų. Gerai klauso šeimininko komandų (b. l. 67). Beje, kaip jau minėta, vaizdo įraše nei nekontroliuojamas šuns elgesys (kandimas į padangą, neleidimas išlipti iš automobilio), nei pats įvykis neužfiksuotas. Dar daugiau, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad parodymų patikrinimas vietoje, pradėtas 2017 m. rugpjūčio 9 d. 9.20 val., baigtas – 2017 m. rugpjūčio 9 d. 9.55 min. (b. l. 59). Reiškia, laiko užfiksuoti agresyviai besielgiantį šunį, išties buvo pakankamai, kai tuo tarpu fragmentinis vaizdo įrašas analizuojamu aspektu ne itin informatyvus. Kita vertus, apylinkės teismas skundžiamame nutarime išsamiai išanalizavo to ryto įvykius ir motyvuotai pasisakė ne tik dėl procesinio veiksmo atlikimo laiko, tačiau ir dėl galimybės jį trukdyti atlikti, todėl apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo motyvams, to paties nekartoja, tačiau tik pabrėžia, kad byloje pateiktos foto nuotraukos minučių tikslumu nepatvirtina nei D. Š., nei policijos pareigūnų parodymų (b. l. 69-84).Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad byloje yra ne vienas tarnybinis pranešimas apie įvykį, tačiau juose nurodytos įvykio aplinkybės išties nesutampančios, vis tikslintos (b. l. 1, 3-4, 5-6, 28-29, 30, 32). Be to, pritartina apylinkės teismo pozicijai, kad pareigūnų parodymai taip pat nenuoseklūs, todėl Institucijos skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad laikyti parodymus patikimais vien dėl to, kad jie yra duoti policijos pareigūnų, negalima. Taigi visos šios paminėtos ir kitos skundžiamame nutarime išdėstytos aplinkybės, kurios iš naujo nebekartojamos, iš tiesų leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje.Atkreiptinas dėmesys, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės nusižengimas galėjo būti padarytas būtent to asmens, nepakanka išvados apie to asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, skundžiamame nutarime teisingai konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikšmiškai išvadai, kad E. K. ne tik nesiėmė jokių veiksmų savo šuns sutramdymui – neužtikrino, kad jo šuo nekeltų grėsmės svetimam turtui ir žmonių sveikatai, tačiau, kad jo šuo apskritai kėlė grėsmę, todėl visiškai pagrįstai prieš jį pradėtą administracinių nusižengimų teiseną nutraukė. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija, ginčydama šios bylos teisenos nutraukimą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.Papildomai pažymėtina, kad skundo argumentas, jog apylinkės teismas apklausdamas policijos pareigūnus liudytojais, o ne nukentėjusiaisiais padarė procesinius teisės pažeidimus, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje nėra duomenų, kad įvykio metu buvę policijos pareigūnais byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius duomenis, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti kategorišką išvadą, jog E. K. padarė administracinį nusižengimą, apeliaciniame skunde nenurodyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.