Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. T. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Šilutės rajono policijos komisariatui dėl 2007 m. spalio 25 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. spalio 25 d. Šilutės rajono policijos komisariato nutarimu S. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 750 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2007 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 17-18 val., Vainuto k., Vainuto sen., Šilutės raj., J. M. sodybos kieme, S. T. priklausantis šuo, būdamas be pavadėlio, be antsnukio ir neregistruotas nustatyta tvarka, užpuolė J.M. ir sudraskė jai priklausantį turtą – sijoną, tuo padarė 10 litų žalą. S.T. neužtikrino2004-04-27 Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1090 patvirtintų gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 36, 49, 50, 52,53, 57, 61punktų reikalavimų.

Nukentėjusioji J.M. apie teismo posėdžio laiką informuota tinkamai (b.l.39).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

S. T. 2007 m. spalio 25 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini)patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 750 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn S.T. patrauktas už tai, kad 2007 m. rugsėjo pabaigoje, tikslus laikas nenustatytas, apie 17-18 val., Šilutės rajone, Vainuto seniūnijoje, Vainuto kaime, J.M. sodybos kieme, jam priklausantis šuo, būdamas be pavadėlio ir antsnukio, neregistruotas nustatyta tvarka užpuolė J..M. ir sudraskė jai priklausantį sijoną, tuo padaryta 10 litų turtinė žala. S.T. pažeidė Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. T1-1090 patvirtintų Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 36;49;50;52;53;57; 61 punktus.

ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietos taisyklių pažeidimą, kai šiomis veikomis padaroma žala asmens sveikatai ar turtui.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Šilutės rajono policijos komisariato Švėkšnos policijos nuovados tyrėja A. S. paaiškino, kad buvo gautas J.M. pareiškimas, kuriuo ji nurodė, jog 2007 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje į jos sodybą atvažiavo S.T., kuris pirko grūdų. Kartu su juo buvo didelis, rudos spalvos šuo. S.T. išlipus iš automobilio, iš automobilio iššoko ir rudos spalvos didelis šuo, kuris lakstė po kiemą, lojo bei užpuolęs ją sudraskė jos vilkėtą sijoną. Ji dėl to labai išsigando, nebegali užmigti, vartoja vaistus. Patirtą žalą J.M. įvertino 10 litų. Liudytoja taip pat nurodė, kad apklausiant J.M. ji paaiškino, jog S.T. pardavė grūdus, tačiau pastarasis išsivežė didesnį kiekį nei buvo už juos sumokėjęs. Dėl šio fakto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo apgaule ir atliekamas tyrimas. S.T. pirkdamas grūdus parašė lapelį kiek maišų paėmė, tačiau ten taip pat nėra datos. S.Toleikis rašant paaiškinimą neneigė fakto, kad šuo lakstė J.M. sodybos kieme be pavadėlio ir antsnukio, tačiau teigė, kad nelojo ir nieko neužpuolė. Duomenų dėl padarytos žalos ar sutrikdytos sveikatos, tyrimo metu surinkta nebuvo, apsiribota nukentėjusiosios žodiniu turtinės žalos dydžio įvertinimu.

Šie liudytojos paaiškinimai iš dalies patvirtina nukentėjusiosios J.M. pirminės apklausos metu nurodytas aplinkybes (b.l.20-25), bei pačio S.T. paaiškinime (b.l. 24-24) nurodytas aplinkybes, kuriame jis pripažino, kad jam atvykus pas J.M.pirkti grūdų, iš jo vairuojamo automobilio išlipus jam, iššoko ir jo atsivežtas šuo, kuris lakstė po kiemą. Šis paaiškinimas S.T. pasirašytas, jokių pastabų nepareikšta. Liudytoja A.S. taip pat nurodė, kad S.T. paaiškinimas surašytas pagal jo išdėstytas aplinkybes, surašius paaiškinimą jis pats jį perskaitė ir pasirašė, patvirtindamas, kad paaiškinimas surašytas teisingai. Taigi akivaizdu, kad skunde (b.l.6) nurodomos aplinkybės, kuriomis S.T. tvirtina, kad šuo tikrai nebuvo paleistas bėgioti privačioje J.M. valdoje be pavadėlio, yra paneigiamos jo paties paaiškinimu (b.l.36).

Kaip jau minėta, administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį gali kilti tik tuomet, kai dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietos taisyklių pažeidimo yra padaroma žala asmens sveikatai ar turtui. Kaip nustatyta iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojos A.S. paaiškinimo, jokių duomenų, kuriais būtų pagrindžiama ir įrodoma, kad S.T. veika, pažeidus gyvūnų įsigijimo, laikymo, gabenimo, registravimo gyvenamosiose vietos taisykles, būtų padaryta žala asmens sveikatai ar turtui, nėra. Turtinės žalos faktas ir dydis nustatytas tik pagal žodinį J.M. paaiškinimą ir nėra pagrindžiamas jokiais kitais faktiniais duomenimis. Teismas konstatuoja, kad žalos dydis ir faktas turi būti pagrįstas ne tik žodiniu paaiškinimu, bet ir kitais leistinais įrodymais, juolab, kad iš bylos duomenų akivaizdu, kad tarp S.T. ir J.M. yra turtinio pobūdžio nesutarimų dėl javų pirkimo-pardavimo sandorio aplinkybių, kas gali įtakoti ir subjektyvų vertinimą dėl žalos buvimo fakto. Taigi, veikos kvalifikavimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis aplinkybėmis, todėl teismas konstatuoja, kad nesurinkus faktinių duomenų apie turtinės žalos padarymo faktą, S.T. veika pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį kvalifikuota nepagrįstai. Esant šioms aplinkybėms analizuojama ar S.T. veikoje yra kito administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, ar jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal kitą ATPK straipsnį. Šių aplinkybių įvertinimui analizuotinas teisinis reguliavimas dėl naminių gyvūnų laikymo ir auginimo.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. Pagal šio straipsnio 3 dalį savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

2006-04-27 Šilutės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr.T1-1090 „Dėl Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“, patvirtino gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros Šilutės rajono mieste taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2 punktas apibrėžia jų taikymą ir numato, kad jos galioja Šilutės rajone ir privalomos vykdyti visiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Taisyklių 36 punktas numato, kad savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai gyvybei ar nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; 49 punktas numato, kad šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba Šilutės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą; 50 punktas numato, kad viešoje vietoje esantis šuo turi turėti patvirtintą (pvz. prie antkaklio) registracijos žetoną; 52 punktas numato, kad savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas; 57 punktas numato, kad savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai būtų vedami tik su pavadėliu; agresyvūs šunys – ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 m ir šunys vedami prie vedančiojo kojos. Šunys žmonių susibūrimo vietose turi būti su antsnukiais, 61 punktas numato, kad savininkų ar kitų asmenų viešojoje vietoje vedamas ar vedžiojamas šuo turi būti su žetonu, liudijančiu gyvūno registraciją. Pagal jau minėtų Taisyklių 141-142 punktą, šunys nuo 4 mėnesio amžiau privalo būti įregistruoti seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą ir turėti registracijos pažymėjimą.

Taigi, 2006-04-27 Šilutės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-1090 „Dėl Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės, kurių teisinis reguliavimas aptartas šioje nutartyje, numatė, kad šuns savininkas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas, užtikrinti, kad gyvūnai vedami tik su pavadėliu, šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Todėl S. T. 2007 m. rugsėjo 10 d. (kaip nurodė savo paaiškinimu teisme), atvykęs pirkti javų, į Šilutės rajoną, Vainuto seniūniją, Vainuto kaimą, su savimi atsivežęs 7 mėnesių amžiaus šarpėjų veislės šunį, kuris nebuvo registruotas nustatyta tvarka ir kuris jam išlipant iš automobilio kartu iššoko laukan ir lakstė nukentėjusiosios J.M. sodybos kieme be pavadėlio ir antsnukio, tuo ją išgąsdindamas, pažeidė aukščiau cituotų gyvūnų laikymo taisyklių reikalavimus ir įvykdė teisės pažeidimą, todėl S.T. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už gyvūnų laikymo ir gabenimo taisyklių pažeidimą.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Kaip matyti 2007 m. spalio 25 d. nutarimo, S.T. atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį, tačiau ši veika yra inkriminuota nepagrįstai ir dėl aukščiau aptartų argumentų turi būti keičiama į 110 straipsnio 1 dalyje numatytą veikos kvalifikaciją. Teisės pažeidimo protokole ir nutarime yra inkriminuota veika, numatanti atsakomybę už sunkesnę veiką, tuo pačiu numatant ir griežtesnę administracinę atsakomybę, dėl teisės pažeidimo įvykdymo fakto aukščiau išdėstytais motyvais teismui abejonių nekyla, todėl teismas nepažeis teisinio reguliavimo, jeigu ši veika bus perkvalifikuota. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina įvykdyto teisės pažeidimo įvykį, teisės pažeidimo veika pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį įrodyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2007 m. spalio 25 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. S.T. už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įvykdymą skiriama administracinė nuobauda – 100 bauda. Skiriamas administracinės nuobaudos dydžio vidurkis atsižvelgiant į tai, kad S.T. veikoje nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Dėl procesinių pažeidimų.

S.T. savo argumentus dėl nutarimo panaikinimo grindžia ir procesiniais pažeidimais, kuriais įvardija netikslią protokole fiksuojamą tariamo pažeidimo laiką, neįteiktą protokolo nuorašą, neišaiškintas teises ir kt.

ATPK 297 str. numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismo posėdžio metu iš bylos medžiagos, pačio S.T. paaiškinimų nustatyta, kad teisės pažeidimo protokolas ir jame išdėstytos aplinkybės yra užfiksuotos pagal liudytojų, nukentėjusiosios parodymus. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė pažeidimo įvykdymo laiką nurodė pagal nukentėjusiosios paaiškinimą ir tai atitinka reikalavimus keliamus protokolo duomenų fiksavimui ir protokolas pilnai atitinka ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui. Be to, teisminio nagrinėjimo metu S.Toleikis nurodė, kad pas J.M. buvo nuvykęs 2007 m. rugsėjo 10 d., taigi bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta ir tiksli teisės pažeidimo įvykdymo data.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2003-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr.29-03, bylų kategorija 34, 41, biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl konstatuojama, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. S.T. bylos nagrinėjime dalyvavo, pateikė paaiškinimus, susipažino su bylos medžiaga, todėl akivaizdu, kad jei ir buvo padaryta procesinių pažeidimų, jie yra pašalinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. T. skundą tenkinti dalinai.

Šilutės rajono policijos komisariato 2007 m. spalio 25 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį, panaikinti ir priimti naują nutarimą.

Stasį Toleikį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 100 litų baudą.

Kitoje dalyje S. T. skundo nepatenkinti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.