Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-849-370/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-02
Bylos Nr.
2A-849-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
UAB „Palangos komunalinis ūkis“
Ieškovas
R. S.
Trečiasis asmuo
A. B., UADB „Seesam Lietuva“
Advokatai
Artūras Jaskelevičius
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-849-370/2009

Teisėja D. Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.2.4.2;

44.5.2.2; 44.5.2.16; 44.8; 73.2.6.1; 99.5; 99.9 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gruodžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-50-588/2009 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., UADB „Seesam Lietuva“, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-02-23 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė iš atsakovės priteisti 132,07 Lt turtinės ir 13 136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojas trečiasis asmuo A. B. sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sugadintas jos sūnui priklausantis automobilis bei sužalota jos sveikata – prakirstas antakis, traumuota galva. Sveikatos būklės ištyrimui ir sužalojimų gydymui patirta turtinė žala bei neturtinė žala, kuri iš dalies atlyginta draudiko trečiojo asmens UADB „Seesam Lietuva“. Nurodė, kad iki šiol yra randas ant antakio, jaučia padaryto sužalojimo pasekmes. Neturtinę žalą vertina pagal patirtus ir iki šiol patiriamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl rando veide, fizinio skausmo požymius, baimę dėl ateityje galinčių kilti galvos traumos pasekmių.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei atsakovės veiklos ir turto draudikas UADB „Seesam Lietuva“ atlygino turtinę ir neturtinę žalą, kurią laiko esant pakankamą kompensuoti nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus dėl įvykio. Nurodė, kad ieškovei priteisus papildomai žalos atlyginimo, šios žalos atlyginimo išieškojimą paskirtų iš žalą padariusio asmens –buvusio darbuotojo A. B., nes dėl autoįvykio metu kilusios žalos nėra jokios atsakovės kaltės.

Tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovės atsikirtimus.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2009-02-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 132,07 Lt turtinės ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1/2 dalį, t. y. 764 Lt, būtinųjų išlaidų, susijusių su šios bei administracinės bylų nagrinėjimu, ir išlaidų reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrindimui pagal pateiktus dokumentus (kelionės, konsultacijų, pažymų). Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat iš atsakovės priteisė 1/2 dalį žyminio mokesčio, t. y. 64 Lt, ir 1/2 dalį, t. y. 220 Lt, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Atsakovei turėtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų nepriteisė, nes ieškinys iš dalies patenkintas, be to, ieškovė šios kategorijos bylose atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismas nustatė, kad 2007-05-24 autoįvykio metu sužalota ieškovės, kaip automobilio keleivės, sveikata. Ieškovei autoįvykio metu nuo smūgio į galvą prakirstas kairysis antakis, kuris susiūtas medikų. Ieškovės sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Autoįvykio kaltininku pripažintas trečiasis asmuo A. B., autoįvykio metu vairavęs atsakovui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ priklausantį automobilį. Trečiasis asmuo UADB „Seesam Lietuva“, kaip draudimo sutarties su atsakovu UAB „Palangos komunalinis ūkis“ šalis, ieškovei atlygino 141,20 Lt turtinės žalos, kompensuojant sužaloto antakio gydymosi (medikamentų) išlaidas, bei 700 Lt neturtinės žalos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei ne iki galo atlyginta jai padaryta žala, todėl neatlygintos žalos dalies atlyginimo pareiga tenka atsakovei. Ieškovės išlaidos vitaminams ir vaistams, gerinantiems kraujotaką ir kitas gyvybines sistemas bei stiprinantiems sveikatą vertintinos kaip būtinosios išlaidos sveikatai sugrąžinti. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad ieškovei autoįvykio metu sužalotas veidas, yra išlikęs ir matomas prakirsto antakio randas, kilusias sužalojimo pasekmes – ieškovės dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, besitęsiančias sveikatos sužalojimo pasekmes nukentėjusiajai iki šiol, nes, būdama jauno amžiaus, moteris nuolat patiria nepatogumus dėl rando veide bendraudama su aplinkiniais, padarė išvadą, kad draudiko atlygintos neturtinės žalos dydis yra nepakankamas patirtiems išgyvenimams kompensuoti. Teismas nustatė 2000 Lt neturtinės žalos dydį, įvertindamas tai, kad 700 Lt neturtinės žalos jau atlyginta draudiko, bei laikydamas, kad šis dydis atitinka šalių turtinę padėtį, patirtu sveikatos sužalojimu kilusias pasekmes, taikydamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir formuojamą teismų praktiką žalos atlyginimo bylose.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2009-02-23 sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovės reikalavimai, panaikinti ir ieškinį atmesti visiškai. Nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra iki 2009-12-10 – 5 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. CK 6.254 str. 2 dalyje nustatyta, kad tik tais atvejais, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, t. y. šiuo atveju atsakovė. Todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovei pareikštas ieškinys turėjo būti atmestas. Dėl autoįvykio ieškovė patyrė kairio antakio muštinę žaizdą, medikai šį sužalojimą įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškovė dėl sužalojimo nebuvo ilgai gydyta, patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės nėra tęstinės, ilgalaikės ir nepašalinamos. Ieškovė nepateikia įrodymų, jog dėl 2007-05-24 autoįvykio metu patirtos reakcijos buvo sužalota jos sveikata, nepateikė įrodymų sveikatos sužalojimo faktui dėl patirto streso nustatyti, o pateiktuose medicininiuose dokumentuose nenurodyti jokie sveikatos liekamieji reiškiniai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovei nepriteisė pastarosios patirtų atstovavimo išlaidų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė 2007-10-07 kreipėsi į draudimo bendrovę prašydama atlyginti 273,27 Lt gydymo išlaidų, patirtų dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų. Draudimo bendrovė atlygino 141,20 Lt turtinę žalą pagal pateiktus čekius, o likusi 132,07 Lt suma nebuvo atlyginta, nes ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra nurodytas vitaminų būtinumas sužalojimams gydyti. Be to, dalyje pateiktų kasos kvitų nėra nurodyta, kokie vaistai ar kitos medicininės priemonės buvo pirktos. Remiantis 2001-06-14 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 dalimi, neturtinė žala negali viršyti 500 eurų. Didžiausia suma turi būti atlyginama tik tuo atveju, jei eismo įvykio metu žūsta žmogus, jam labai sunkiai ar sunkiai sutrikdoma sveikata. Ieškovei autoįvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl draudimo bendrovės ekspertai nukentėjusiajai nustatė bei išmokėjo 250 eurų dydžio draudimo išmoką.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2007-05-24 autoįvykio metu ieškovė buvo sužalota – nuo smūgio į galvą prakirstas kairysis antakis, kuris susiūtas medikų. Ieškovės sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Autoįvykio kaltininku pripažintas trečiasis asmuo A. B., vairavęs atsakovei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ priklausantį automobilį. Atsakovės draudikas trečiasis asmuo UADB „Seesam Lietuva“ ieškovei atlygino 141,20 Lt turtinės žalos, kompensuojant sužaloto antakio gydymosi (medikamentų) išlaidas, bei 700 Lt neturtinės žalos.

Dėl civilinės atsakomybės subjekto.

Apeliantė nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti žalos atlyginimo suma neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų maksimalių dydžių, todėl pagal CK 6.254 str. 2 dalį ieškovė negali reikšti reikalavimų atsakovei, nes reikalavimai gali būti patenkinti draudiko. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes apeliantė neteisingai supranta minėtos įstatymo normos esmę. CK 6.254 str. 2 d. neriboja žalą patyrusio asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš ją padariusio asmens A. B. (CK 6.263 str. 2 d., 6.270 str. 2 d.) ar jo darbdavio UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (CK 6.263 str. 3 d., 6.264 str. 1 d.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį ir draudikui. CK 6.254 str. 2 d., priešingai nei nurodo apeliantė, civilinės atsakomybės draudimo atveju neriboja žalą patyrusio asmens teisės į žalos atlyginimą nei draudimo suma, nei civilinės atsakomybės subjektu – draudiku, o nustato, kad žalą patyręs asmuo negali reikalauti žalos atlyginimo daugiau nei faktiškai patyrė. Draudimo išmokų dydžiu ribojama draudiko, o ne žalą padariusio asmens arba, byloje nagrinėjamu atveju, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ civilinė atsakomybė. Toks teisinis reglamentavimas užtikrina visišką žalos atlyginimo principo įgyvendinimą (CK 6. 251 str., 6.263 str. 2 d.).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Atmestini atsakovės apeliacinio skundo ir draudiko atsiliepimo motyvai dėl žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas turtinę žalą motyvavo, kad ieškovės turėtos išlaidos medikamentams pagrįstos medikų išrašais, kuriuose yra įrašyti duomenys apie ieškovės pirktų vaistų būtinumą, kad ieškovės išlaidos vitaminams ir vaistams, gerinantiems kraujotaką ir kitas gyvybines sistemas bei stiprinantiems sveikatą, atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę po patirto sužalojimo, vertintinos kaip būtinosios išlaidos sveikatai sugrąžinti. Taip pat teismas detaliai motyvavo priteistos neturtinės žalos dydį, įvertino ieškovės eismo įvykio metu patirtą sveikatos sužalojimų laipsnį (nežymus sveikatos sutrikdymas), pobūdį (sužalotas veidas), sveikatos sutrikdymo trukmę ir pasekmes (išlikęs ir matomas prakirsto antakio randas), žalą patyrusį subjektą (jauno amžiaus moteris), žalos padarymo aplinkybes (sužalojimas padarytas netyčiniais veiksmais), šalių turtinę padėtį (ieškovė nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų gaunamo uždarbio, gyvena nuomojamame bute, o atsakovė nenurodė jokių aplinkybių apie blogą įmonės finansinę būklę), suformuotą teismų praktiką žalos atlyginimo bylose. Apeliantė tik teigia, kad ieškovė savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė, tačiau ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Nepagrįstas trečiojo asmens atsiliepimo motyvas, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti maksimalus dydis nustatytas nukentėjusiojo mirties ar jo sunkaus sužalojimo atveju. Kaip buvo minėta, šis įstatymas nustatytų išmokų dydžiu apriboja tik draudiko, o ne draudėjo civilinę atsakomybę, o įstatyme nustatytos maksimalių draudimo išmokų sumos nėra kriterijus asmens patirtai faktinei žalai įvertinti (CK 6.249, 6.250 str.). Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisdamas žalos atlyginimą tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir bylai reikšmingų aplinkybių visumą, priteistas žalos atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl teisėjų kolegija su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimais pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nepriteisti atsakovei jos patirtų atstovavimo išlaidų motyvavo tuo, kad ieškinys iš dalies patenkintas, be to, ieškovė šios kategorijos bylose atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. CPK 93 str. 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sprendimu patenkinta 1/2 dalis ieškovės reikalavimų, todėl jai iš atsakovės priteisė pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau visiškai nepagrįstai proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovei nepriteisė pastarosios turėtų atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 143, 144) (CPK 93, 98 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių teisės normų taikymo keistinas iš dalies (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

priteisti iš ieškovės R. S. 472 Lt atstovavimo išlaidų atsakovei UAB „Palangos komunalinis ūkis“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriškevičienėAlbina Pupeikienė