Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vytauto P. B. ieškinį atsakovams A. S. B. ir R. K. dėl namų valdos žemės sklypo ribų ir servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti jo 1964 kv. m. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal pateikiamą kadastrinių matavimų planą šiomis ribomis ir dydžiais, pažymėtomis indeksais „4-16" - 20,70 m, „16-15" -3,35 m, „15-3"-26,58 m, „3-2" - 38,46 m, „2-1" - 50,66 m, „1-4" - 39,16 m; nustatyti kelio servitutą S-166 kv.m. dydžio, suteikiantį teisę naudotis atsakovui A. S. B. pėsčiųjų taku, pažymėtą indeksais „16-7-6-11-19-18-17-12-13-14-15-16" pagal 2009-10-05 paruoštą R.Kudelio įmonės „Matas" kadastrinių matavimų planą. Nurodė, kad jis asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir 1/2 dalį pagalbinio pastato-viralinės, esančių (duomenys neskelbtini). Pagalbinį pastatą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovu A. S. B.. Naudojimo tvarka viraline tarp bendraturčių nėra nustatyta. Ieškovas ir atsakovas statinius įgijo po tėvų mirties, buvusioje jų namų valdoje, faktiškai naudojamoje daugelį metų iki 1990 m. Atkuriant nuosavybės teises aplinkinių žemės sklypų savininkams, formuojant atsakovui A. S. B. valstiečių ūkio žemės sklypą, buvo paliktas 3600 kv. m dydžio laisvos valstybinės žemės sklypas, skirtas tėvų namų valdai pagal faktinį naudojimą. Ieškovas valdo gyvenamąjį namą ir 1/2 dalį viralinės, tačiau šių statinių valdymas ir naudojimas yra apsunkintas, nes nėra suformuotas ieškovo namų valdos žemės sklypas. Ieškovo namų valdos kadastrinių matavimų planą paruošė 2009-10-05 R. Kudelio įmonė „Matas", numatant 1964 kv. m. dydžio namų valdos žemės sklypą, atsakovui paliekant beveik pusę buvusios faktiškai naudojamos tėvų namų valdos. Atsakovė R. K. yra gretimo kaimyninio žemės sklypo, kuris ribojasi su ieškovo namų valda, savininkė, o atsakovas A. S. B. yra bendrasavininkas viralinės, patenkančios į ieškovo namų valdos žemės sklypą. Ieškovas privalo su atsakovais suderinti namų valdos ribas ir geodezinių matavimų planą, tačiau atsakovai atsisako derinti ieškovo namų valdos žemės sklypo ribas. Atsakovui A. S. B. lieka 1636 kv.m. dydžio atskiras žemės sklypas jo ūkinių pastatų eksploatacijai, atsakovas turi realią galimybę patekti prie šių statinių, sklypas pakankamo dydžio eksploatuoti jo pastatus, yra išspręstas privažiavimas prie atsakovo ūkinių pastatų. Kadangi atsakovui A. S. B. priklauso 1/2 dalis viralinės, ieškovas siūlo nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, tokiu būdu atsakovas A. S. B. pateks prie jam nuosavybės teise priklausančios viralinės 1/2 dalies, galės ją eksploatuoti ir ja naudotis, taip pat pagal ieškovo siūlomą nustatyti servitutą atsakovas pateks prie naudojamo vandentiekio šulinio, kuriame yra vandens apskaitos taškas.

Atsakovai A. S. B. ir R. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas teismo keliu nustatyti namų valdos žemės sklypo ribas ir servituto nustatymas yra vienašališkas, nesant tam teisinio pagrindo. Atsakovai ieškovui buvo išsakę savo nuomonę, variantus dėl namų valdos žemės sklypo formavimo. Ieškovo pasiūlytas būdas yra ydingas jau vien dėl to, kad esant dviem žemės sklypams šalia vienas kito, patekimas į atsakovo A. S. B. nuosavybę - dalį viralinės, sprendžiamas servituto būdu. Atsakovai siūlo namų valdos žemės sklypą formuoti taip, kad nebūtų reikalingas servitutas, kad atsakovui A. S. B. nereiktų naudotis svetima namų valdos žemės sklypo dalimi dėl patekimo į jam nuosavybės teise priklausančią dalį viralinės, kad atsakovai galėtų su žemės ūkio technika privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių ant atsakovės R. K. žemės. Atsakovai siūlo variantą: žemės sklypo pasidalinimo tarp naudotojų riba (žemės sklypo plane pažymėta A - B, žemės sklypo pasidalinimo tarp naudotojų plane - 6-3.). Pagal šį variantą ieškovo namų valdos žemės sklypas taptų truputį mažesnis, tačiau ieškovui nebereiktų atsakovui suteikti servitutą. Nurodo, kad ieškovas nesilaikė namų valdos žemės sklypo ribų suderinimo eigos, kuri numato pranešimo apie numatomą ribų suderinimą gretimo sklypo savininkui tvarką, susipažinimo su dokumentais, planais laiką ir vietą ir kt.

Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys dėl servituto nustatymo priklauso nuo bendraturčių susitarimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė ieškovo namų valdos žemės sklypo 1964 kv. m. dydžio adresu (duomenys neskelbtini) ribas pagal 2009-10-05 R. Kudelio įmonės „Matas" paruoštą kadastrinių matavimų planą, pagal kurį žemės sklypo ribos ir dydžiai pažymėti indeksais „4-16" - 20,70 m, „16-15" -3,35 m, „15-3"-26,58 m, „3-2" - 38,46 m, „2-1" - 50,66 m, „1-4" - 39,16 m ir kuriame indeksais „16-7-6-11-19-18-17-12-13-14-15-16" pažymėtas kelio servitutas S-166 kv. m. dydžio, suteikiantis teisę naudotis atsakovui A. S. B. pėsčiųjų taku.

Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis pastato – viralinės 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. S. B. nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas 2I1ž (buvęs žymėjimas 2I1m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis pastato – viralinės 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatai ieškovui ir atsakovui A. S. B. priklauso Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nutarties pagrindu. Šia teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią ieškovas ir atsakovas pasidalino pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Šioje nutartyje minimi ir kiti ūkiniai pastatai, kurie atiteko atsakovo A. S. B. nuosavybėn ir kurie dabartiniu metu randasi atsakovei R. K. priklausančiame žemės sklype.

Teismas nustatė, kad ieškovas faktiškai naudojasi dalimi žemės sklypo, kuriuo naudojosi jo ir atsakovo tėvai, ir pageidauja suformuoti bei įsigyti nuosavybėn namų valdos žemės sklypą po jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais. 2009-10-05 R. Kudelio įmonės „Matas“ patikslino žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovui suformuotas 1964 kv. m. dydžio žemės sklypas ribojasi su atsakovei R. K. priklausančiu žemės sklypu, žemės sklypo plane pažymėta indeksais 1-2 ir 3-4, su valstybine žeme, kuria naudojasi atsakovas A. S. B., žemės sklypo plane pažymėta indeksais 2-3 ir A. D. priklausančiu žemės sklypu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksais 1-4.

Teisme šalys neginčijo R. Kudelio įmonės „Matas“ sudaryto žemės sklypo plano tikslumo. Atsakovė R. K. teisme aiškiai ir neišsakė savo nuomonės, kodėl nesutinka su ieškovo namų valdos žemės sklypo ribomis. Teismas nustatė, kad ieškovo namų valdos žemės sklype pagal R. Kudelio įmonės „Matas“ 2009-10-05 kadastrinių matavimų planą patenka atsakovui priklausančio pastato – viralinės dalis, o kita pastato dalis priklauso ieškovui. Ieškovas prie gyvenamojo namo daugiau neturi jokių pastatų, tik dalį viralinės, tačiau ateityje norėtų pasistatyti ūkinį pastatą. Aplink ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą yra kiemas, daržas, sodas, sode yra šulinys, kuriuo ieškovas naudojasi. Šalia viralinės yra vandentiekio šulinys su sklende ir apskaitos tašku. Vandentiekio atšakos veda į atsakovui A. S. B. priklausančius pastatus, esančius atsakovei R. K. priklausančioje ir valstybinėje žemėje. Vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atsakovui A. S. B. priklausančiame ūkiniame pastate yra vandentiekio įvadas, tačiau jis yra nupjautas. Teismas nustatė, kad atsakovui nėra jokios būtinybės prie vandentiekio šulinio su apskaitos tašku privažiuoti kombainu ar kita žemės ūkio technika, tačiau prie vandentiekio šulinio, jo priežiūros ir eksploatacijos tikslais atsakovas galės patekti ir nustačius servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku. Atsakovas A. S. B. naudojasi ir dabar jam paliekamas atskiras žemės sklypas, 1636 kv. m. dydžio, jo ūkinių pastatų eksploatacijai, be to, dalis atsakovo A. S. B. ūkinių pastatų yra atsakovei R. K. priklausančiame žemės sklype, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovui riboti įsigyti nuosavybėn pagal R.Kudelio įmonės „Matas“ 2009-10-05 žemės sklypo planą numatytą namų valdos žemės sklypą, nėra pagrindo.

Teismas kritiškai įvertino atsakovų pasiūlytą namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo variantą, pagal kurį žemės sklypo riba eitų per ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausantį viralinės pastatą. Teismas padarė išvadą, kad žemės sklypo ribos, einančios per statinį, nustatymas yra ydingas ir neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų ir principų.

Teismas nustatė, kad ūkiniai pastatai yra atsakovei R. K. priklausančiame žemės sklype, o atsakovė turi privažiavimą prie savo žemės sklypo ir jai nereikia naudotis ieškovui suformuotu namų valdos žemės sklypu. Tokiu būdu, atsakovui A. S. B. nėra jokios būtinybės važiuoti per ieškovui pagal kadastrinių matavimų planą suformuotą namų valdos žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad atsakovai nepagrindė kitokio sklypo ribos nustatymo varianto. Teismas padarė išvadą, kad nustačius ieškovo namų valdos žemės sklypo ribas pagal 2009-10-05 R. Kudelio įmonės „Matas“ paruoštą kadastrinių matavimų planą, būtų išlaikyta abiejų šalių pusiausvyra ir, nustačius žemės sklypo ribą, kitų asmenų teisės nebus pažeistos.

Teismas padarė išvadą, kad R. Kudelio įmonės „Matas“ parengtas žemės sklypo planas, kuriame numatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, atitinka LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ reikalavimus, numatytus žemės sklypų formavimui ir LR Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nagrinėti kelio servituto nustatymo klausimą ir priverstinai nustatyti kelio servitutą nėra pagrindo, nes kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku yra numatytas R. Kudelio įmonės „Matas“ paruoštame ieškovo namų valdos žemės sklypo plane.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas ir apeliantas yra broliai, kad tarp jų jau keletas metų teismuose vyksta įvairūs turtiniai ginčai. Atsakovai gyvena ginčo vietoje, verčiasi aktyvia žemdirbyste, daržininkyste. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ieškovas niekada nedirbo žemės ūkyje, visą laiką gyveno mieste. Ieškovas nori pilnai įforminti jam priimtinų žemės ribų namų valdą ir ją kartu su paveldėtu gyvenamuoju namu parduoti. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovo formuojamas namų valdos žemės sklypas iš visų pusių yra apsuptas apelianto, jo vaikų, atsakovės valdoma, arba naudojama žemės ūkio paskirties žeme, namų valdos žemės sklypu.

2. Apelianto pateiktas variantas dėl žemės sklypo pasidalinimo yra pats optimaliausias. Apeliantas į viralinę patektų per naujai įrengtas duris iš šiaurinės pastato pusės. Pagal šį variantą ieškovo namų valdos žemės sklypas tampų truputį mažesnis, tačiau ieškovui nebereiktų apeliantui suteikti kelio servitutą. Liko visai nevertinta apelianto išsakyta pozicija, kad ieškovo siūlytas servitutas (pėsčiųjų takas) patekti į apeliantui priklausančią pastato dalį (viralinę), jo netenkina. Apeliantui ateityje remontuojant jam priklausančią pastato dalį, esant kitoms ūkinėms reikmėn, gali reikėti prie jo privažiuoti su automobiliu, kitomis techninėmis priemonėmis.

3. Teismas nesilaikė LR CPK 93 straipsnio nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Gyvenamojo namo ir jo priklausinių eksploatacijai paruoštas projektas atitinka teisingumo, protingumo kriterijus. Siūlomas namų valdos žemės sklypas yra suformuotas optimaliai geriausiu variantu abiems pusėms, nes buvęs namų valdos žemės sklypas yra skaidomas į dvi dalis, paliekant kitą dalį atsakovui naudotis aplink jam priklausančius ūkinius pastatus kluoną, tvartą, garažą, svirną, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, eksploatacijai.

2. Prašė nustatyti namų valdos žemės sklypo ribas, kurios nėra atsakovo naudojama ir dirbama žemė, skirta žemės ūkio veiklai ir nėra svarbi aplinkybė tai, ar ieškovas dirba žemės ūkio žemę, ar ne. Nėra svarbi aplinkybė tai, kad ieškovas gyvena mieste, o ne kaime.

3. Patys atsakovai nepateikė teismui priešieškinio ginti savo teises, jeigu jie manė, kad jų teisės yra pažeidžiamos. Apeliantas skunde nurodo, kad jis žinojo ir suprato savo teisę pareikšti priešieškinį, tačiau šia teise nesinaudojo.

4. Apeliantas neatsižvelgia į tą aplinkybę, kad viralinė nėra padalinta ar nustatyta naudojimosi tvarka viraline su priestatais. Viralinė ir jos priestatai yra valdomi idealiosiomis dalimis ieškovo ir apelianto po 1/2 dalį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas pageidauja suformuoti bei įsigyti nuosavybėn namų valdos žemės sklypą po jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalimi pastato – viralinės, kurios kita ½ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui A. S. B.. Į ieškovui suformuotą 1964 kv. m. dydžio namų valdos žemės sklypą pagal R. Kudelio įmonės „Matas“ 2009-10-05 kadastrinių matavimų planą patenka atsakovui priklausančio pastato – viralinės - dalis. Atsakovui paliekamas atskiras 1636 kv. m. dydžio žemės sklypas jo ūkinių pastatų eksploatacijai. Tarp šalių kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, t.y. atsakovas nesutinka su R. Kudelio įmonės „Matas“ 2009-10-05 kadastrinių matavimų plane numatytomis ieškovo namų valdos žemės sklypo ribomis, konkrečiau – dėl patekimo į atsakovui priklausančią nuosavybę - ½ dalį pastato – viralinės, servituto būdu. Pagal R. Kudelio įmonės „Matas“ 2009-10-05 kadastrinių matavimų planą, indeksais „16-7-6-11-19-18-17-12-13-14-15-16" pažymėtas kelio servitutas S-166 kv. m. dydžio, suteikia teisę naudotis atsakovui A. S. B. pėsčiųjų taku ir taip patekti į jam priklausančią nuosavybę - ½ dalį pastato – viralinės.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo namų valdos žemės sklypo ribas pagal 2009-10-05 R. Kudelio įmonės „Matas“ paruoštą kadastrinių matavimų planą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad ieškovas ir apeliantas yra broliai, kad ieškovas niekada nedirbo žemės ūkyje, visą laiką gyveno mieste ir nori pilnai įforminti jam priimtinų žemės ribų namų valdą ir ją kartu su paveldėtu gyvenamuoju namu parduoti. Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neturi jokios reikšmės siekiant ieškovui įteisinti namų valdos žemės sklypą – ieškovas teisėtai valdo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir 1/2 dalimi pastato – viralinės, tačiau žemės sklypas, ant kurio yra nurodyti pastatai, ieškovui nuosavybės teise nepriklauso ir nėra suformuotas. Nepaisant to, kokie yra ieškovo ketinimai, kur yra ieškovo gyvenamoji vieta bei kokie santykiai yra susiklostę tarp ginčo šalių, ieškovas turi teisę įgyti galimybę tinkamai naudotis jam priklausančiu gyvenamuoju namu ir 1/2 dalimi pastato – viralinės - bei po jais esančią namų valdą. Šią teisę ieškovas tinkamai įgyvendino, laikydamasis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, pagal kurių 4 punktą kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai. Jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Pagal šias taisykles, parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos teritorijų planavimo dokumente. Siekdamas nustatyti ketinamo įsigyti namų valdos žemės sklypą, ieškovas kreipėsi dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kas ir buvo atlikta 2009-10-05 R. Kudelio įmonės „Matas“.

Apeliantas, nesutikdamas su 2009-10-05 R.Kudelio įmonės „Matas“ nustatytomis ieškovo valdomo žemės sklypo ribomis, atsiliepime į ieškinį pasiūlė sumažinti ieškovo namų valdos žemės sklypą, tokiu atveju ieškovui nebereiktų apeliantui suteikti kelio servituto. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ir atmetė šį atsakovo pasiūlymą. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai argumentavo, kodėl atsakovo pasiūlytas žemės sklypo ribų nustatymas neatitinka LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimų. Pabrėžtina, kad atsakovo pasiūlytas žemės sklypo ribų nustatymas sąlygotų ieškovo namų valdos žemės sklypo reikšmingą sumažėjimą, kas iš esmės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir išimtinai būtų apginti atsakovo interesai ieškovo interesų sąskaita. Atsakovas nepateikė teismui tokio namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo būdo, kuris leistų atsakovui naudotis jam priklausančia dalimi pastato-viralinės, neperžengiant ieškovui formuojamo žemės sklypo ribų. Atsakovas turėjo teisę pareikšti teisme priešieškinį ir pasiūlyti žemės sklypo konfigūraciją, nemažinančią ieškovui tenkančio žemės sklypo ploto, tačiau tokia teise apginti savo interesus nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateiktas 2009-10-05 R.Kudelio įmonės „Matas“ paruoštas kadastrinių matavimų planas išlaiko abiejų šalių pusiausvyrą, kadangi tiek ieškovui, tiek atsakovui tenka lygiaverčiai nepatogumai naudojantis savo nuosavybės teisėmis.

Apelianto teigimu, ieškovas nesilaikė namų valdos žemės sklypo ribų suderinimo eigos. Pagal LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, kurios yra taikomos formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, 41 punktą žemės sklypų formavimo projektai svarstomi su žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkais, kurių žemės sklypai ribojasi su planuojama teritorija supaprastinta tvarka, laikantis šių reikalavimų: planavimo organizatorius apie supaprastinta tvarka rengiamą žemės sklypų formavimo projektą laiškais informuoja besiribojančioje su planuojamu žemės sklypu (sklypais) teritorijoje esančių nekilnojamųjų žemės sklypų savininkus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu; susipažinti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis; susipažinimo laikotarpiu planavimo organizatorius privalo registruoti pasiūlymus dėl plano sprendinių, juos išnagrinėti ir raštu atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims per savaitę po susipažinimo laikotarpio pabaigos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovams ieškovas buvo išsiuntęs laiškus dėl žemės sklypo formavimo projekto derinimo, tačiau toks galimai padarytas teisės norminio akto pažeidimas traktuotinas kaip formalus, kadangi iš atsiliepimo į ieškinį ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčas tarp šalių tęsiasi jau kurį laiką, atsakovas A. S. B. iš esmės nesutinka su ieškovo siūlomu namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo projektu. Atsakovas neteigia, kad apie ieškovui formuojamą namų valdos žemės sklypą nežinojo. Esant nurodytoms aplinkybėms, toks formalus reikalavimo pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 128 Lt žyminį mokestį ir 600 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta tokį apelianto argumentą, kadangi teismas skundžiamu sprendimu iš esmės patenkino visus ieškovo reikalavimus. Kadangi ieškovo siūlomas kelio servitutas yra numatytas 2009-10-05 R.Kudelio įmonės „Matas“ paruoštame kadastrinių matavimų plane, teismas patvirtino ieškovo namų valdos žemės sklypo 1964 kv. m. dydžio adresu (duomenys neskelbtini). ribas būtent pagal 2009-10-05 R. Kudelio įmonės „Matas" paruoštą kadastrinių matavimų planą. Iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus, pagrįstai bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš šalies, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas (LR CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos ieškovo patirtos advokatės pagalbos išlaidos – 700 Lt (b.l. 134; LR CPK 93 str., 98 str.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. S. B. 700 (septynis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų ieškovui Vytautui P. B..