Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, nedirbantis, nevedęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti po 40 val. per mėnesį;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. V. B. kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 30 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme ir skirta galutinė 53 parų arešto bausmė, bausmę atliko;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką tęsti darbą, o jo netekus - per 1 mėn. užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis bei būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu. V. B. kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atliko;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). V. B. kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) tarpusavyje subendrinta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. V. B. kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metus, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). V. B. kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą įskaitytas ir atliktas bausmės laikas, išbūtas esant laikinai sulaikytam (iš viso trys paros).

6) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. V. B. kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. V. B. kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10, punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus, paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė: per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. V. B. kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė nuteistąjį atlikti 1 m. laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatliko;

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2017 m. balandžio 15 d. apie 19²⁵ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė sugyventinei I. J. kumščiu vieną kartą į kairę akį, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis R. T. atsisakė duoti paaiškinimus apie inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, bet kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad buitiniai konfliktai perauga į fizinį smurtą, kai būna neblaivus. Smurtaujant nukenčia šeimos nariai: tėvai, brolis, sugyventinės. Turi tris mažamečius vaikus, jie gyvena su motina, o jis vaikus pagal galimybes remia materialiai. 2017 m. pavasarį lankė smurtinį elgesį keičiančią programą, bet nespėjo jos visos iki galo išklausyti, buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad jam reikėtų ir praverstų kvalifikuotą psichologo pagalba.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. T. paaiškino (b. l. 58-59, 67), kad I. J. yra jo sugyventinė, kartu gyvena dvejus metus jo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu perka maisto produktus, rūpinasi namais, moka mokesčius, veda bendrą ūkį. 2017 m. balandžio 15 d. abu gėrė alkoholinius gėrimus. Žodis po žodžio susipyko, neprisimena dėl ko. Apie 19²⁵ val. tyčia sudavė I. J. vieną kartą kumščiu į veidą. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. J. parodė (b. l. 36-37), kad beveik dvejus metus su R. T. gyvena jo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu rūpinasi namais, maistu, veda bendrą ūkį. Nepilnamečių vaikų nėra. 2017 m. balandžio 15 d. abu nuo ryto gėrė degtinę. Begerdami susipyko. Apie 19²⁵ val. R. T. tyčia sudavė kumščiu jai vieną kartą į kairę akį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Po kaire akimi atsirado mėlynė. Medikų pagalbos nereikėjo, niekur nesikreipė ir nesigydė. Po to R. T. išstūmė į kiemą su chalatu ir užrakino duris. Išstumdamas į lauką, R. T. fizinio skausmo nesukėlė. Paskambino ir pranešė apie įvykį,. Atvyko policijos pareigūnai, iškvietė gaisrinės darbuotojus, šie išlaužė duris. Kadangi buvo su chalatu, pareigūnai ant jos kojų ir rankų matė daug mėlynių. Tokių mėlynių turi visada, nes serga epilepsija ir griūdama susitrenkia. Įvykio metu buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Neprisimena, ką sakė policijos pareigūnams dėl tų mėlynių. R. T. ne pirmą kartą smurtauja prieš ją, paskutinį kartą tai padarė maždaug prieš metus.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyr. patrulis R. Jankevičius 2017 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė (b. l. 17-18), kad 2017 m. balandžio 15 d. apie 19⁴⁰ val. pagal gautą pranešimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad neblaivus R. T. sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį savo sugyventinei I. J. ir taip sukėlė fizinį skausmą. Matė kraujosruvą (mėlynę) I. J. kairėje akyje.

Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenyse užfiksuota (b. l. 42), kad R. T. 2017 m. balandžio 15 d. 20⁵⁶ val. nustatytas vidutinis - 1,99 promilių – girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas artimam šeimos nariui, kuriam prilyginami sugyventiniai, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Už fizinio skausmo sukėlimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis vidutinio amžiaus (31 m.), oficialiai nevedęs, yra nukentėjusiosios I. J. sugyventinis, dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 122-124). 7 kartus baustas administracine tvarka: iš jų 3 kartus pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnį, 2 kartus pagal ATPK 50 straipsnį, 2 kartus už viešosios tvarkos pažeidimus. Vieną kartą už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (b. l. 114-121). 6 kartus teistas pagal BK 140 straipsnį (b. l. 73-103). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Už smurtinius nusikaltimus prieš šeimos narį ar artimuosius giminaičius per pastaruosius 5 m. kaltinamasis teisiamas septintą kartą. Visus nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta nuo 1,99 iki 3,86 promilių). Smurtaudamas kaltinamasis jokių įrankių ir/ar priemonių nenaudoja, tik kumščiuojasi, spardosi, stumdosi, tampo už plaukų. Penkis kartus sukėlė fizinį skausmą, vieną kartą (broliui) sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Smūgių skaičius svyruoja, nors turi neryškią tendenciją augti. Tai rodo, kad kaltinamasis, užėjus agresijos priepuoliams, stokoja savikontrolės, susivaldymo, negerbia nukentėjusiųjų ir demonstruoja prieš juos savo jėgą, viršenybę. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, būdą (primityvus, vulgarus), eigą ir trukmę (nėra intensyvus, vienas smūgis), padarinius, kaltinamojo asmenybę bei nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam už inkriminuoto nusikaltimo padarymą galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas. Arešto dydis (trukmė) parenkamas maksimalus (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta sumažinta 60 parų arešto bausmė, prieš tai ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles, santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu skirta ir iki šiol neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skiriama galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. balandžio 15 d. 20³⁰ val. iki 2017 m. balandžio 16 d. 13³⁵ val. (vieną parą) (b. l. 46, 51). Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

Kaltinamajam R. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71) – panaikinama nedelsiant, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (BPK 139 str. 3 d.).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamąjį gynė advokatė J. Šlapaitienė (b. l. 138-139). Kadangi gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka jam buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 103,29 € – iš kaltinamojo nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014) (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. T. skirtą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. T. skirtą sumažintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, prieš tai ją pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles, santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu bendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu skirta ir iki šiol neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skirtį galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti R. T. laikino sulaikymo šioje byloje laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo.

R. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nedelsiant.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. T. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.