Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1989 m. gegužės 16 d. Telšių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turinis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1981 m. rugsėjo 18 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1996 m. sausio 19 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-02-25 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val.;

2) 2014-03-07 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 20 iki 6 val.;

3) 2014-04-08 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; pritaikius BK 64¹ str. ir BK 64 str. 1, 3 d. pagrindu subendrinus su 2014-02-25 nuosprendžiu ir 2014-03-07 teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 m., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

4) 2014-05-26 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. ir subendrinus su 2014-04-08 nuosprendžiu, laisvės apribojimu 2 m., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

2014-12-17 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atlikęs;

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji R. L., V. J., V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2014 m. rugpjūčio 11 d. apie 00 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 2, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamiesi įžūliai, tyčia V. S. rankomis už kaklo sugriebė bei parvertė ant žemės ir vieną kartą ranka sudavė į veidą L. B., R. L. ranka suėmė už sprando M. G., vieną kartą jam ranka sudavė į veidą, vieną kartą keliu spyrė į pilvą L. B., po to A. J. priklausančiame automobilyje „Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieną kartą alkūne sudavė į krūtinę M. G., jam išlipus iš minėto automobilio, vieną kartą įspyrė į krūtinę, V. J. vieną kartą ranka sudavė į veidą M. G., tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su A. J., V. J., V. S. gėrė alkoholį A. J. automobilyje. Paskambinus A. J. sūnėnui Deividui ir pasiskundus, kad prie jo prisikabino kažkokie jaunuoliai, važiavo į Deivido nurodytą vietą pasiaiškinti, kas įvyko. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nei įvykio aplinkybių, nei sekos gerai neprisimena. Prisimena, kad jis pirmas L. B. spyrė į pilvą, po ko Linas nugriuvo, po to sudavė kumščiu M. G. į veidą, Linas pabėgo, o Marių prievarta įsisodino į automobilį ir vežiojosi po kaimą. Kai automobilis sustojo ir Marius išlipo, jis vieną kartą spyrė jam į pilvą ar krūtinę, tiksliai neprisimena. M. G. ir L. B. jis atsiprašė, jie susitaikė.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad konflikto metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių. Matė, kaip L. pirmas sudavė L. B.. Jis tik vieną kartą sudavė M. G. rankos delnu per veidą. Matė, kaip V. S. sudavė M. G. ir L. B., L. B. pabėgo, M. G. jie įsisodino į automobilį, pavežiojo po kaimą ir paleido. Apie ką kalbėjo automobilyje, neprisimena. Ar kas sudavė M. G. automobilyje, jis nematė, tačiau iš paties R. L. pasakojimų vėliau sužinojo, kad R. L. sudavė alkūne M. G..

Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad visi kaltinamieji ir A. J. važiavo prie mokyklos išsiaiškinti, kas užpuolė D. J.. Susitikę su M. G. ir L. B., susimušė. Jis pirmas trenkė L. B. į veido sritį, sugriebęs ranka už sprando, pargriovė ant žemės, L. B. pabėgo. Kas vyko toliau, jis neprisimena. Prisimena, kad su jais kartu automobiliu važinėjosi M. G., kas jį įsodino į automobilį ir kas jam sudavė, nematė. L. B. jis atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad jis su L. B. buvo prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), juos užkabinėjo, užgauliojo, svaidėsi akmenukais į juos D. J. ir jo draugai. Kai jie atsistojo ir pradėjo eiti link jų, šie pabėgo. Neužilgo prie mokyklos atvažiavo automobilis, iš kurio pirmas išlipo V. S., kuris įvairiausiais žodžiais keikėsi, šūkavo. Jis ir Linas pasislėpė už eglių, bet juos V. S. pamatė, pripuolė prie L. B., ar jam sudavė, jis nematė, matė juos susikibusius, matė, kaip jie nugriuvo ant žemės. Prie jo pribėgęs R. L. kumščiu trenkė jam į veidą, prakirto lūpą, V. J., pripuolęs prie jo, vieną kartą delnu trenkė taip pat į veidą. V. S., R. L. ir V. J. jokių aplinkybių nesiaiškino, tik juos puolė. A. J. mėgino aiškintis, kas įvyko tarp jų ir jo sūnėno Deivido, jis tramdė agresyviai nusiteikusius R. L. ir V. S.. L. B. pabėgo, o jį, paėmę už sprando įtempė į automobilį, kuris tempė, negali pasakyti. Nubėgantį L. B. vijosi R. L. ir V. S., bet nepavijo. Jį vežiojo po kaimą, liepė prisipažinti kažkokius dalykus, apie kuriuos jis net nesupratęs, nenutuokęs, V. S. grasino nuvežti į mišką, klausė Algirdo, ar turi virvę. Po kurio laiko automobilis sustojo, visi išlipo iš automobilio parūkyti, jam liepė skambinti Linui. Jam išlipus iš automobilio, R. L. vieną kartą spyrė jam į krūtinę, jis nugriuvo, atsipeikėjęs atsistojo ir pabėgo, R. L. vijosi jį, bet nepavijo. R. L. jo atsiprašė, jis kaltinamiesiems atleido, susitaikė su jais, pretenzijų nereiškia, jokių reikalų su jais ateityje nebenori turėti.

Nukentėjusysis L. B. parodė, kad, kai prie mokyklos atvažiavo automobilis, iš kurio garsiai sklido muzika, jis su M. G. pasislėpė už eglaičių. Iš balso pažino, kad iš mašinos pirmas išlipo V. S., kuris pastebėjo juos, priėjo prie jų ir trenkė jam į veidą, jis bandė suduoti V. S., bet V. S. rankomis užsidengė veidą, todėl V. S. nesudavė. Pribėgęs prie jo R. L., spyrė jam vieną kartą į pilvą, sugriebė jį už kaklo ir laikė, tačiau jis ištrūko ir ėmė bėgti. Jį vijosi V. S. ir V. J.. V. S. jį pargriovė, tačiau jis greitai atsistojo ir pabėgo, pasislėpė, iškvietė policiją. Iš tolo matė, kad M. G. įsisodino į automobilį, po kurio laiko kaltinamieji skambino jam, reikalavo, kad jis ateitų prie jų, tačiau jis pasislėpęs laukė policijos pareigūnų ir pasirodė tik jiems atvykus. V. S., R. L. ir V. J. smūgius sudavė nieko nepasakę, nepasiaiškinę, A. J. tramdė savo draugus, bandė aiškintis, kas įvyko tarp jų ir D. J., jokių smūgių nesudavė, Marių ir jį užpuolė ir sumušė R. L., S. S. ir V. J.. Jis atleido kaltinamiesiems, pretenzijų jiems neturi.

Iš alkotesterio parodymų (30, 75 b. l. ) matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. 3 val. 33 R. L. nustatytas 2,21 promilių girtumas, 3 val. 28 min V. S. – 1,77 promilių girtumas.

Teismo medicinos tarnybos specialisto Išvadoje (10 b. l.) nurodyta, jog M. G. nubrozdinimas ir kraujosruva apatinėje lūpoje padaryti buku kietu daiktu, kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio į veidą, sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, kūno sužalojimai atitinka aplinkybėse nurodytam laikui (t. y. 2014 m. rugpjūčio 11 apie 00 val. vieną kartą kumščiu suduodant į veidą, vieną kartą alkūne į krūtinę bei vieną kartą įspiriant į krūtinę); M. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. L., V. J., V. S. pasirinko netinkamą, priešingą moralei ir geram elgesiui, konflikto sprendimo būdą, viešoje vietoje M. G. ir L. B. atžvilgiu vartojo smurtą. Kaltinamųjų elgesys nukentėjusiųjų atžvilgiu, smūgių sudavimas į veidą, spyriai į krūtinę buvo susijęs su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu. Tokie veiksmai laikytini įžūliais, todėl kaltinamųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Kaltinamieji pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tyčia sudavę smūgius nukentėjusiesiems. Taigi, kaltinamųjų R. L., V. J. ir V. S. kaltė inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaryme neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia.

Iš susitaikymo protokolų (95, 96, 97, 98 b. l.) matyti, kad kaltinamieji R. L. ir V. J. atsiprašė nukentėjusiųjų M. G. ir L. B., žalą atlygino, susitaikė su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusieji teismo posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė su kaltinamaisiais R. L. ir V. J., pretenzijų nei vienam iš kaltinamųjų neturi.

Kaltinamieji R. L., V. J., V. S. kaltais prisipažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, todėl jų prisipažinimą ir gailėjimąsi laikytina nuoširdžiu ir jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, nes iš jų paaiškinimų matyti, kad jų neteisėtus veiksmus įtakojo išgertas alkoholio kiekis. Nors V. J. girtumas alkotesteriu nenustatytas, tačiau jis prisipažino, kad kartu su kitais kaltinamaisiais vartojo alkoholį, įvykio aplinkybių neprisimena, nes nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą, arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens, ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamieji R. L. ir V. J. įvykdė nesunkų nusikaltimą, nusikalto ir teisiami pirmą kartą, pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuotos veikos, susitaikė su nukentėjusiaisiais. Iš jų paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jie neigiamai vertina savo elgesį. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog R. L. ir V. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra ir kliūčių, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Kaltinamieji R. L. ir V. J. nedirba, atleidus juos nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant juos pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga jiems skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.).

Kaltinamasis V. S. turi keturis neišnykusius teistumus už nusikaltimus, padarytus jam esant nepilnamečiu, nusikalto laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, tačiau bausmę, kuri buvo pakeista areštu, yra atlikęs. Kaltu jis prisipažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, todėl jam skirtina negriežta bausmė, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės apribojimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis niekur nedirba, nesimoko, analogišku būdu nusikalsta pakartotinai, todėl jam skirtina ilgiausios trukmės laisvės apribojimo bausmė, kurią numato BK 48 straipsnio 2 dalis. Siekiant paveikti jį, kad jis ateityje nenusikalstų, jam skirtini įpareigojimai dirbti, mokytis arba registruotis darbo biržoje viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bei neatlygintinai padirbėti įstaigose, kurios rūpinasi pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), V. S. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Kadangi laisvės apribojimo bausmę, paskirtą ankstesniu, 2014 m. gegužės 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistą areštu to paties teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi, V. S. yra atlikęs, todėl bausmių bendrinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2, 4 dalimis, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, įpareigoti nuteistąjį V. S. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dirbti, registruotis darbo biržoje arba mokytis, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

R. L., padariusį Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu, nukentėjusiesiems ir kaltininkui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsnio 1 dalimi, R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis privalo atlikti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

V. J., padariusį Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu, nukentėjusiesiems ir kaltininkui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsnio 1 dalimi, R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis privalo atlikti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.